Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvas paršelis jau tapo deficitine preke

Lietuviams sunku atsisakyti įpročių, ypač žemės ūkyje. Vienas jų –rudenį nusipirkti kelis paršelius ir patiems juos nusišerti, kad mėsos būtų ir pavasarį, ir vasarą. Pasak kaimo žmonių, norai norais, deja, pandemijos metais paršavedžių dar labiau sumažėjo, o paršeliai pabrango ir tapo deficitine preke.

Paršelių – į kitą regioną

„Valstiečių laikraščio“ skaitytoja, Raseinių krašte gyvenanti Danutė (nenorėjusi viešinti savo pavardės) pasidalijo ūkiškais rūpesčiais. Kaimo moters teigimu, jos kaimynams pirkti paršelių teko važiuoti į Suvalkiją, nes aplink Raseinius jų nerado.Raseinių rajono gyventojams nesuvokiama, kodėl važiuoti pirkti paršelių reikia taip toli.

Negana to, kad teko nuvažiuoti šitiek kilometrų, deginti kurą ir gaišti laiką, dar ir paršelių kaina šokiravo. Tik vienas kitas suvalkietis ūkininkas augina motinines kiaules, tad ir kainos labai pakilusios. „Užpernai, pernai paršelis kainavo 60–70 eurų, o dabar jau 100–120 eurų reikia mokėti“, – kaimynų paršelių pirkimo istoriją pasakojo Danutė.

Jos teigimu, reikalavimai smulkiesiems kiaulių laikytojams tiesiog keisti –dušų tai reikia, tai nebereikia. Skaitytojos nuomone, dėl įvairių pagrįstų ir nepagrįstų vietinių ar Europinių reikalavimų vyksta savotiškas kiaulininkystės žlugdymas. „Mums atrodo, kad taip kažkas siekia prastumti ir privežti pigios kiaulienos, o mūsų ūkininkai toliau žlugdomi“, – neteisybę stebi raseinietė.

Jai skauda širdį matant, kaip elgiamasi su smulkiaisiais kiaulių laikytojais. „Suvalkijoje paršelių ieškojusi kaimynė aiškino, jog ji tiesiog nebenori pieno už dyką nešti į supirkimo punktą. Jau geriau jį paliks paršeliams, bent jau užsiaugins kiaulę ir turės mėsos, nes dabar ją veža nežinia iš kur. Vokietijoje kiaulių maras, tai gal iš ten mėsą į Lietuvą veža? Visai kitaip, kai savą kiaulę nusišeri.Mano vyro sesuo augina kiaules, gaunu lašinukų, kurie burnoje tirpsta, nereikia net kramtyti“, –aiškino Danutė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad kiaulių augintojams, norintiems auginti iki 10 kiaulių, taikomi minimalūs saugos reikalavimai: turėti dezinfekcinį barjerą, apsitverti tvorą, termiškai apdoroti pašarus, neleisti svetimiems lankytis pas kiaules, taip pat einant pas kiaules pasikeisti batus, viršutinius drabužius. Įgyvendinant šiuos reikalavimus kiekvieną dieną,beveik 100 proc. tikimybė, kad afrikinio kiaulių maro virusas nebus užneštas.

R. Dovydėno nuotr.

Kiaulių atsisakė ne visi

Su tuo, jog Raseinių krašte visiškai nebeliko paršavedžių ir paršelių, ne visai norėjo sutikti „Valstiečių laikraščio“ pakalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus pirmininkas Rimas Gunevičius.„Tokios drastiškos situacijos, kad paršelių nebūtų, nėra. Skelbimuose galima jų rasti. Aišku, Raseinių rajone kiaulininkystė jau kaip ir žlugusi, bet pavieniai žmonės dėl savęs dar auginasi“, – situaciją apibūdino LŪS Raseinių skyriaus vadovas, neneigdamas, kad palaipsniui mažėja ir pavienių smulkiųjų kiaulių laikytojų.

Tačiau šiuo metu R.Gunevičius kiaulių nykimo priežasčių nelinkęs sieti tik su padidėjusiais reikalavimais, nes kiaulių augintojai sulaukia pagalbos.„Reikalavimai nėra tokie, kad būtų neįmanoma jų įgyvendinti ir toliau laikyti kiaules, nes ši veikla buvo remiama, taip pat buvo galima gauti paramą. Žinau, kad ne vienas rajono ūkininkas domėjosi, pildė paraiškas ir gavo tokią paramą. Aišku, reikalavimai šiek tiek mažina kiaulių auginimą, bet kas nori, sugeba tuos reikalavimus įgyvendinti. Žinau, kad ir mano kaimynas kreipėsi paramos, įsirengė, kas būtina, ir toliau augina kiaules. Negalima sakyti, kad daug, labiau dėl savęs“, – sakė LŪS Raseinių skyriaus pirmininkas.

R.Gunevičius pirmenybę teikia lietuviškai kiaulienai, taip palaikydamas ir smulkiąją kiaulininkystę. „Pats neauginu kiaulių, bet stengiuosi nusipirkti užaugintą kaime. Tai labiau kelia pasitikėjimą“, – aiškino jis, neslėpdamas, kad kaimuose žmonės vis mažiau ryžtasi laikyti tiek kiaules, tiek galvijus. R.Gunevičiaus nuomone, netiek dėl ramesnio gyvenimo, kiek dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių.

Tik su dokumentais

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Lina Čėsnienė „Valstiečių laikraščiui“ pripažino, kad dėl afrikinio kiaulių maro rajone laikančių kiaules iš tikrųjų mažėja. Tačiau tikrai nėra taip, kad niekas neaugintų paršavedžių. „Veisiančių kiaules nėra daug,turinčių motinines kiaules taip pat mažai, todėl trūksta paršelių. Kai jų pasiūla nedidelė, o paklausa – didesnė, tai ir paršelių kaina atitinkama“, – aiškino L.Čėsnienė.

Pasak jos, ieškantys nusipirkti ir perkantys paršelius turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad paršavedės savininkas privalo turėti visus reikalingus dokumentus, leidžiančius identifikuoti kiaulių ūkį.Paršeliai turi būti registruoti, o juos nusipirkusiam ūkininkui reikia važtaraščio, kad pasireiškus afrikiniam kiaulių marui ar kitai ligai būtų galima atsekti, iš kokio kiaulių ūkio atkeliavo paršeliai.

Lieka tik ištvermingiausi

 Jurgita Patasiene

Jurgita Patašienė, Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos direktorė

Paršelių kainą lemia keli faktoriai – tai deficitinė, didelę paklausą turinti prekė, todėl kaina aukšta jau dėl to. Be to, kad galėtum parduoti paršelius,reikia parengti dokumentus, kas taip pat kainuoja.

Nelabai yra ko stebėtis, kad žmonės neranda nusipirkti paršelių, nes pačių kiaulių augintojų Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Be to, auginantiems motinines kiaules buvo iškelti reikalavimai, pavyzdžiui, įsirengti dušus, tai nereikia stebėtis, kad motininių kiaulių auginimo apimtys mažėja kartu su paršelių pasiūla. Žinoma, kažkiek motininių kiaulių ūkininkai dar augina, bet tikrai ne tiek, kiek anksčiau, kai paršelių galėjai rasti vos ne kas penktame kieme. Jei visame rajone dar yra pora augintojų, tai labai gerai.

Jau seniai kalbame apie sunkumus, kuriuos smulkioji kiaulininkystė patiria Lietuvoje, bet nuo to niekas nepasikeitė. Seną paprotį pačiam nusipirkti paršelių ir užsiauginti kiaulių vis labiau naikina ne tik šalyje siaučiantis afrikinis kiaulių maras, bet ir neracionalūs, neapgalvoti valdžios sprendimai, ginantys stambiųjų kiaulių augintojų interesus ir vis labiau žlugdantys smulkiuosius ūkius. Manau, kad nebegrįš tie laikai, kai dažnas ūkininkas augino kiaules. Dabar auginantys gal ir toliau augins, bet labai abejoju, kad atsikurs ūkiai, kurie šios veiklos atsisakė.

ES rinkoje paršelių kainos mažėjo

2020 m. spalio mėn. vidutinė ES paršelių (svoris apie 20 kg) kaina sudarė 35 Eur/vnt. ir buvo 33,40 proc. mažesnė nei 2019 m. spalio mėn. Analizuojamu laikotarpiu brangiausiai jie buvo parduodami Švedijoje – 81 Eur/vnt., Italijoje – 62 Eur/vnt. ir Danijoje – 56 Eur/vnt., o pigiausiai – Nyderlanduose – 14 Eur/vnt., Prancūzijoje – 27 Eur/vnt., Belgijoje ir Ispanijoje – po 28 Eur/vnt.

2020 m. spalio mėn. Lenkijoje vidutinė paršelių (apie 20 kg) kaina sudarė 47 Eur/vnt. ir buvo 14,90 proc. mažesnė nei 2019 m. spalio mėn. Per metus paršelių kaina labiausiai sumažėjo Nyderlanduose (67,30 proc.) ir Vokietijoje (50,60 proc.), o padidėjo Vengrijoje (20,10 proc.) ir Švedijoje (20,00 proc.).

Lietuvos rinkoje vidutinė paršelių iki 3 mėn. amžiaus kaina2020 m. lapkričio pradžioje siekė 100–120 Eur/vnt., o 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu paršeliai buvo parduodami vidutiniškai po 80–100 Eur/vnt.

 

Šaltinis: ŽŪIKVC

 

 

Rekomenduojami video