Organinės trąšos vis dažniau naudojamos ne tik ekologiniuose, bet ir išskirtinės kokybės produktus auginančiuose ūkiuose, ypač jos tinkamos daržininkystės ūkiuose. Viena tokių trąšų – panaudotas grybų substratas, kuris ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerina dirvos fizikines savybes, padidina humuso kiekį joje.

Tuo įsitikinta įgyvendinant Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vykdomą projektą „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“.

Verta dalyvauti

Dvejus metus dešimties Rokiškio, Joniškio, Kupiškio, Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Ukmergės rajonų ūkiuose vykdytas projektas „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ buvo remiamas Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto metu bandymai buvo atliekami ūkiuose, kuriuose auginami smidrai ir kopūstinės daržovės. Viena dalis daržovių buvo tręšiama panaudotu grybų substratu, antra – mineralinėmis trąšomis, trečia – granuliuotu galvijų mėšlu. Stebėta, kokią įtaką derliaus kiekiui ir kokybei turi vienos ar kitos trąšos. Taip pat buvo atliekami agrocheminiai dirvožemio tyrimai, kurie padėjo nustatyti, kokią įtaką trąšos turėjo azoto, fosforo, kalio ir humuso kiekio pokyčiams dirvoje, kiek sukaupta nitratų, sausųjų ir kitų medžiagų.

„Panaudotu grybų substratu tręšėme ne tik smidrus bei kopūstus, bet ir savo iniciatyva – paprikas. Nei vienais, nei kitais nenusivylėme – ir smidrai gražūs užaugo, ir kopūstai bei paprikos buvo didesni, sultingesni“, – pasakojo šiame projekte dalyvavusi Kupiškio rajono ūkininkė Vilma Čečkauskienė. Ji apgailestavo, kad netoli jų nėra iš ko nusipirkti grybų substrato.

Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkė Zita Paškauskienė taip pat teigė nenusivylusi dalyvavimu projekte. Ji aiškino, kad, pasibaigus projektui, jie jau savo lėšomis plečia grybų substratu tręšiamų smidrų plotą, nes bandymai davė teigiamus rezultatus – patręšus viskas tiesiog akyse pasikeitė.

Per dvejus projekto metus 10-yje ūkių panaudotu grybų substratu tręšti smidrai ir kopūstinės daržovės pateisino augintojų lūkesčius.

Vertinga ir ekologiška

Anot projekto vadovės, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorės Astos Doftartės, Lietuvos dirvožemiams vis dažniau trūksta organinių medžiagų. Apie 34 proc. visų dirvožemių turi mažą arba labai mažą humuso kiekį. Taip pat dirvožemiuose smarkiai trūksta fosforo (apie 80 proc. laukų). Šiek tiek geriau su kaliu. Jo trūkumas juntamas 31 proc. Lietuvos dirvožemių. Taigi, norint užtikrinti gausų, stabilų ir geros kokybės derlių, tenka naudoti trąšas.

Ypač to reikia lauko bei šiltadaržių daržininkystėje. Pagrindinių lauko daržovių, tokių kaip kopūstų, morkų, burokėlių ir svogūnų, auginamų stambiuose specializuotuose daržininkystės ūkiuose, auginimo technologijos bei derlingumai prilygsta Olandijos, Vokietijos, Lenkijos ūkiams.

Tuo pačiu metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai plečiasi dar ganėtinai nauja ūkio šaka – pramoninis grybų auginimas. Pasaulinis grybų derlius perkopė 6 mln. tonų per metus, tokiam kiekiui užauginti reikia dar didesnio kiekio substrato, kuris gaminamas iš šiaudų, gyvūnų mėšlo, durpių ir kitų organinių medžiagų. Nuėmus grybų derlių, lieka panaudotas grybų substratas, kuriame vis dar gausu maisto medžiagų. Pramoniniu būdu auginant grybus vidutiniškai vienam kilogramui grybų susidaro apie 4–5 kilogramai panaudoto substrato.

Lektorės Ingės Auželienės teigimu, projekto metu įsitikinta, kad, tikslingai panaudojus šį produktą, dalį organinės medžiagos galima grąžinti į gamtą, panaudoti augalams tręšti, gauti pridėtinę žemės ūkio produkcijos vertę. Ruošiant substratą pievagrybiams, naudojami fermentuoti šiaudai, dedama mėšlo, sureguliuojamas substrato rūgštingumas, lieka grybų auginimo technologijoje naudotų durpių.

Vertinant panaudoto grybų substrato cheminę sudėtį nustatyta, kad suminio azoto jame yra 1,4–1,6 karto daugiau negu mėšle, o fosforo – 3,3–3,5 karto. Kalio kiekis artimas jo kiekiui mėšle. Be to, grybų substrate rasta daug sieros, cinko, vario.

„Panaudotas grybų substratas gali būti puiki trąša įvairioms lauko daržovėms“, – tikino I.Auželienė. Anot jos, augalams tręšti naudojant mėšlą, dėl jo didesnio svorio ir reikiamo kiekio transportavimo ir paskleidimo išlaidos yra gerokai didesnės, nei naudojant panaudotą grybų substratą. Palyginti su mineralinėmis trąšomis, ši organinė trąša yra pigesnė, todėl galima sumažinti produkcijos savikainą.

Projekto organizatorių nuotraukos

Per dvejus projekto metus 10-yje ūkių panaudotu grybų substratu tręšti smidrai ir kopūstinės daržovės pateisino augintojų lūkesčius.

Dauguma projekte dalyvavusių daržininkų įgytą patirtį panaudos šiemet savuose daržuose.