Lietuvoje maistui taikomas vienas didžiausių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų Europos Sąjungoje, bet siūlymai jį sumažinti atsimuša lyg į sieną. Įstatymų leidėjai atsižvelgia į kai kurių ekonomistų, teigiančių, kad mažesnio PVM grietinėlę nulaižys prekybininkai ir perdirbėjai, o biudžetas neteks pajamų, nuomonę. Kaimynai latviai, šiemet įvedę lengvatinį PVM vaisiams ir daržovėms, skelbia apie priešingus rezultatus – jie rodo, kad padidėjo šios produkcijos prekybos apimtys ir valstybės biudžeto pajamos.

Siūlo mažinti PVM maistui

Lietuvoje kartkartėmis iškeliama iniciatyva sumažinti PVM atskiroms maisto produktų grupėms, tačiau nė vienas tokių siūlymų nevirto kūnu. Mūsų šalyje maisto produktams taikomas vienas didžiausių PVM tarifų ES – 21 proc.

Tiesa, prieš dešimtmetį Seime buvo apsispręsta vaisiams ir daržovėms nustatyti 5 proc. PVM tarifą, jis turėjo įsigalioti nuo 2009 metų pradžios. Tačiau po vadinamosios naktinės mokesčių reformos to neliko, o bendrasis PVM tarifas buvo padidintas nuo 18 iki 19 proc., o vėliau – iki 21 proc.

Rugsėjo pabaigoje keli Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai įregistravo atitinkamo įstatymo projektą, kuriuo remiantis siūloma įteisinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visiems maisto produktams, neišskiriant daržovių, mėsos ar pieno.

ES statistikos agentūros EUROSTAT duomenimis, pastaruoju metu vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, augo gerokai sparčiau. Tad nenuostabu, kad tautiečiai dar aktyviau važiuoja apsipirkti į šalis kaimynes – dėl mažesnio akcizo mokesčio į Latviją vykstama pirkti alkoholio, o Lenkija jau seniai vilioja pigesnėmis maisto ir kai kuriomis kitomis prekėmis, kurioms taikomas daug mažesnis (5 arba 8 proc.) PVM tarifas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai užsienyje lietuviai išleido 912,8 mln. eurų. Galima manyti, kad svari dalis teko Lenkijai, į kurią apsipirkti traukiama iš visos Lietuvos.

Latviai džiaugiasi

Aukšto PVM maisto produktams siena pernai buvo pramušta Latvijoje. Nuo šių metų pradžios Latvijai būdingiems vaisiams, uogoms ir daržovėmis taikomas mažesnis 5 proc. PVM tarifas. Šios šalies Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad tai turėjo teigiamos įtakos vietoje užaugintų vaisių ir uogų prekybos apimčiai – ji padidėjo 9 proc., o pajamos iš šios prekybos išaugo bemaž  13 mln. eurų. Latviai ketina PVM iki 5 proc. sumažinti ir mėsai, pienui, duonai ir žuviai.

Mūsų sodininkai ir daržininkai neslepia nusivylimo, kad Lietuvoje nepajudinamas didelis PVM maisto produktams.

„Latvijos sodininkai džiaugiasi, kad jų produkcijos parduodama daug daugiau. Jie jau gali konkuruoti su lenkais, kurie dirba geresnėmis sąlygomis, turi 5 proc. PVM ir yra konkurencingi visoje Europoje. O mums rankos svyra, mes negalime konkuruoti, kai tarp PVM, taikomo šalyse kaimynėse šalyse ir pas mus, toks didžiulis skirtumas. Parduotuvėse lietuviški obuoliai brangesni už lenkiškus. Ką rinksis vartotojas? Mūsų politikai, matyt, jaučiasi protingesni už lenkus, latvius, vokiečius ir anglus“, – piktinosi vieno stambiausių šalyje sodininkystės ūkio „Naradava“ direktorius Aloyzas Grygalis.

Aloyzas Grygalis

Jis užsiminė, kad lenkų ūkininkai palankesnėmis sąlygomis apsirūpina trąšomis, pesticidais, nes šioms ir dar kitoms jiems reikalingoms prekėms taip pat taikomas mažesnis 8 proc. PVM tarifas.

„Kai šis mokestis mažesnis, galima padidinti apyvartą, mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. O kaip mums žmonėms pakelti algas? Mes negalime plėsti ir prižiūrėti sodų, reikės juos rauti ir sėti javus, tuomet prireiks mažiau darbo rankų“, – niūrią perspektyvą piešė ilgametis sodininkystės ūkio vadovas.

Bijo dėl prekybininkų

A.Grygalį piktina argumentai, esą mažesnis PVM atiteks prekybininkams ar perdirbėjams, o vartotojai to nepajaus.

„Kodėl to nebijoma kitose šalyse, kur PVM maistui daug mažesnis arba iš viso taikomas nulinis tarifas? Kam tada mums reikalinga Konkurencijos taryba ir kitos priežiūros institucijos? Tegu jos atlieka savo darbą. Štai paprastas kontrolės mechanizmas – užrašykime ant prekės, kiek gauna augintojas, o kiek – pardavėjas. Bet to kažkodėl vengiama. Mūsų bendrovėje visi kontrolieriai gali pamatyti, kiek sumokame mokesčių, už kiek ir ką perkame, už kiek parduodame – viskas kaip ant delno. Kodėl niekas negali išsiaiškinti, kokie yra prekybininkų antkainiai?“ – valdžios atstovams daug klausimų turi „Naradavos“ vadovas.

Sodininkas tikino nesiekiantis, kad obuoliai būtų brangiai pardavinėjami, jie turi būti įperkami, tada pirkėjas vietoj vieno kilogramo paims pusantro ar du ir daugiau. Padidėjus apyvartai dėl mažesnio PVM, nenukentėtų ir valstybės biudžetas.

„Galima parduoti vieną toną obuolių brangiau, bet geriau 5 tonas pigiau. Mūsų bendrovė yra didžiausias darbdavys Pasvalio rajone, neskaitant viešojo sektoriaus įstaigų. Kitos valstybės skatina prekybą, vartojimą, eksportą, o mūsų valstybė taikosi saviškiams kelnes numauti. Valdžia suinteresuota tiesiogiai per PVM surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą ir nenori stengtis dėl kitokių priemonių. O paskui stebimasi, kad žmonės bėga iš Lietuvos“, – apgailestavo A.Grygalis, praradęs viltį, kad parlamentarai pritartų siūlymui mažinti PVM.

Būtų gėda nepritarti

Vienas stambiausių Lietuvos daržininkų Vidmantas Kvedaras viliasi, kad dabartinius mūsų seimūnus vis dėlto įkvėps latvių, sumažinusių PVM vaisiams ir daržovėms, pavyzdys.

„Manau, dabar jau būtų gėda nepritarti tokiai lengvatai. Daugelis Europos Sąjungos šalių taiko mažesnį PVM tarifą maistui, o mes niekaip nepajudame ta kryptimi. Kenčia augintojai ir vartotojai. Į Lietuvą sugrįžę emigrantai pirmiausia stebisi didelėmis maisto produktų kainomis ir nesupranta, kaip tautiečiai, gaudami mažesnes pajamas, išgyvena. Juk galima būtų ištaisyti tokią neteisybę“, – svarstė Kėdainių rajono ūkininkas.

Vidmantas Kvedaras

Jis nelinkęs pritarti tiems, kurie šventai tiki, kad mažesnio PVM vartotojas nepajaus, o dėl to esą pirmiausia išloš prekybininkai. Pasak daržovių augintojo, tai būtų galima įvertinti pabandžius bent tam tikram laikotarpiui taikyti lengvatą.

„Kitose šalyse tai veikia, o pas mus kažkodėl turi būti blogai. Gal pirmiausia surizikuokime ir pabandykime, o tada darykime išvadas. Jeigu apyvarta išaugtų, išloštų ir augintojai, ir vartotojai, ir pati valstybė“, – savo nuomonę išsakė V.Kvedaras.

Stebi kainų grandinę

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas kasmet skaičiuoja ir skelbia duomenis, kaip vadinamojoje žemės ūkio ir maisto produktų kainų grandinėje pasiskirsto žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų dalys.

Pavyzdžiui, pernai morkų mažmeninės kainos struktūroje augintojų dalis svyravo nuo 48 iki 65 proc. (vieną mėnesį buvo pašokusi net iki 75 proc.), prekybininkų dalis – nuo 18 iki 34 proc. (vieną mėnesį – iki 8 proc.). Svogūnų kainų grandinėje žemdirbiams, atsižvelgiant į mėnesį, atiteko nuo 48 iki 67 proc., prekybininkams – nuo 16 iki 34 proc. Valstybei priklausė pastovi 17 proc. dalis.

Sodininkams atiteko daugiau nei daržininkams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, pernai obuolių kainos grandinėje sodininkų dalis sudarė nuo 58,9 iki 75 proc., prekybininkų – nuo 7,6 iki 23,7 proc., valstybės dalis – 17,4 proc.

Sugrąžinti bazinį tarifą

Eugenijus Gentvilas, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Daug kartų sakiau (šią nuomonę palaiko ir ekonomistai), kad pirmiausia reikia sugrąžinti 2008-aisiais buvusį PVM tarifą. Prasidėjus krizei, bendrasis PVM tarifas buvo laikinai padidintas nuo 18 iki 21 proc. Sunkmetis pasibaigė, jau kalbama apie naują krizę, bet niekas nenori svarstyti apie buvusio tarifo sugrąžinimą. Jeigu jį atkurtume, nereikėtų daryti PVM išimčių arba jų mažiau reikėtų. Taigi pirmiausia turime sumažinti bendrąjį tarifą, o paskui stebėti, kaip klostosi kainodara ir pan.

Sumažėtų trumpam

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys

PVM lengvatų turėtų būti kuo mažiau, šį mokestį reikėtų taikyti tik išskirtiniais atvejais, nes kiekviena lengvata kainuoja. Pavyzdžiui, dėl PVM lengvatos centriniam šildymui nesurenkama mokesčių, kuriuos galima būtų tikslingai skirti tiems, kuriems labiausiai reikia paramos. O dabar lengvata naudojasi ir pasiturintys gyventojai, turintys didelius butus ir geras pajamas. Čia jau socialinio teisingumo dalykas.

Taip, kitose ES šalyse yra lengvatinis PVM tarifas maisto produktams. Bet ten yra ir kitokių mokesčių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, automobilių.

Dabar norima sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms, paskui bus prašoma pieno, mėsos, žuvies produktams. Taigi augs eilė tų, kurie galvoja, kad reikia PVM lengvatų. Jeigu sumažinsime PVM, sumažės pajamos į biudžetą. O kitų metų biudžetas bus įtemptas. Sumažinama mokestinė našta dirbantiesiems, kitais metais didinamos pensijos. Ir dar norime mokestinių lengvatų. Geriau užtikrinkime, kad žmonės gautų tinkamas pajamas arba kad jos būtų apmokestintos optimaliai.

Įvairūs tyrimai rodo, kad jeigu yra ribotas skaičius perdirbėjų, dar labiau ribotas – prekybos tinklų, kurie dominuoja rinkoje (pas mus ypač didelė vieno tinklo koncentracija), jie diktuoja kainodarą. Įvedus PVM lengvatą maisto produktams, jų kainos galėtų sumažėti, bet tik kai kuriam laikui. Vėliau jos vėl kiltų į viršų, nes tokiu atveju sudėtinga sukontroliuoti, kad būtų užtikrintas įvestos lengvatos efektyvumas ir pateisinti vartotojų lūkesčiai. To nebūna.

Ar valstybė kapituliuoja prieš tinklų koncentraciją? Vyriausybė aktyviai dirba, mūsų programoje įrašyta, kad reikia mažinti jų koncentraciją, bet tai sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, tam reikia plataus politinio sutarimo. Jo dabar labai stinga. Be to, turėkime omenyje, kad prekybininkai įsigalėjo ir didmiesčių centruose įsikūrė praeityje. Tai – ilgamečio proceso rezultatas.

O dėl Latvijos pasiektų rezultatų įvedus PVM lengvatą vaisiams ir daržovėms reikėtų išsamesnės analizės.