Daugėjant koronaviruso židinių pasaulyje, matydami, kaip pavojingo viruso apimtose šalyse žmonės iš parduotuvių šluoja visus maisto produktus iš eilės, kažkuriuo momentu panikai pasidavė ir dalis Lietuvos gyventojų. Sunerimę lietuviai suskubo pirkti ilgai negendančių produktų – prekybos tinkluose ištuštėjo kruopų, makaronų, konservų lentynos. Valdžia ramina, jog maisto produktų Lietuvoje nepritrūks. Be to, yra valstybės maisto rezervas ir jis gali būti panaudotas ekstremalios situacijos atveju. Tačiau kiek ir už kokią sumą maisto sukaupta, sužinoti nelengva, nes valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija.

Baimė likti be būtiniausių produktų

„Lietuva – ne tas kraštas, kuriame galime maisto pritrūkti. Visuomenėje pagrindo panikai tikrai nėra, nereikia nerimauti, nereikia bėgioti, pirktis maisto“, – tvirtino Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės ekstremalių situacijų centro (VESC) vadovas Aurelijus Veryga.

Visgi dalis gyventojų baiminasi likti be būtiniausių ilgai negendančių maisto produktų, ir jų paklausa tik auga. Juo labiau kad pavojingas virusas toliau plinta pasaulyje, pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis užregistruotas ir Lietuvoje. Užsikrėtusiųjų šia infekcija jau yra ir visose kaimyninėse šalyse.

„Nereikėtų nerimauti dėl maisto produktų trūkumo Lietuvoje, nes situacija yra valdoma ir produktų tikrai nepritrūks. Tai buvo akcentuota ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, apie tai buvo informuota visuomenė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė dr. Virginija Žoštautienė.

Beveik prieš dvi savaites Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Ekstremali situacija paskelbta dėl to, kad lengviau galima koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, panaudoti valstybės materialinių išteklių rezervą. Vienas tokių – valstybės maisto rezervas, kuris, jei iškiltų poreikis, galėtų būti panaudotas ekstremalios situacijos atveju. Reikia manyti, kad to daryti neprireiks, tačiau kiekvienas nori žinoti, ar valstybė yra pasiruošusi tokiems atvejams. Juo labiau kad valstybės maisto rezervo įsigijimo, laikymo tvarka buvo nuolat kritikuojama.

Išlaikymas brangiai kainuoja

Kiek ir kokių maisto produktų sukaupta valstybės maisto rezerve, kaip jie saugomi, ar jų pakaktų, jei reikėtų rezervą panaudoti ir maisto produktus išdalinti gyventojams ekstremalios situacijos atveju, – šiuos ir kitus su valstybės maisto rezervu susijusius klausimus išsiaiškinti sudėtinga, nes valdžios institucijos pateikia vieną atsakymą: vadovaujantis Valstybės rezervo įstatymo 7 str., valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija.

Vis dėlto vieša paslaptis, kad valstybės rezerve yra saugomi grūdai ir cukrus. Kaip skelbta spaudoje, prieš dešimt metų rezerve buvo kaupiama daugiau rūšių maisto produktų: mėsos, žuvų, kondensuoto pieno konservų, kvietinių miltų, ryžių, manų kruopų, aliejaus, cukraus, druskos. Visų šių produktų, išskyrus cukrų bei grūdus, buvo atsisakyta 2011 metais. Tuomet buvo teigta, kad tai padaryta atsižvelgiant į produktų saugojimo bei atnaujinimo kainą, trumpą galiojimo laiką ir sudėtingą realizavimą.

Nuo 1997 metų maisto atsargomis rūpinosi Ūkio ministerija, o nuo 2009 metų tai daryti įpareigota Žemės ūkio ministerija. Nuo 2010 m. maisto rezerve likę tik dviejų rūšių produktai – grūdai ir cukrus.

„Produktai buvo pasirinkti atsižvelgiant į jų galiojimo laiką, saugojimui keliamas sąlygas ir atnaujinimo galimybes“, – teigė ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė dr. V. Žoštautienė.

Visas valstybės rezervas yra saugomas AB ,,Jonavos grūdai“. Valstybei priklauso 70 proc. šios bendrovės akcijų. ŽŪM neatskleidė, kiek valstybei kainuoja maisto rezervo išlaikymas. „Valstybės rezervo atsargoms atnaujinti bei saugoti skiriamos lėšos yra dokumentas su riboto naudojimo slaptumo žyma“, – sakė V. Žostautienė.

Per pastaruosius trisdešimt metų daug valstybių atsisakė maisto rezervų, nes jų išlaikymas brangiai kainuoja, o jei maistas prastai laikomas, susiduriama ir su jo saugumo problema. Taigi maisto rezervų naudojimo patirtis rodo, kad ši sistema dažnai neveikia.

Iššūkis valstybės saugumui

Cukrus yra produktas, neturintis galiojimo termino pabaigos, o grūdų atsargas reikia laikas nuo laiko atnaujinti.

„Grūdai saugomi tam tikrą laiką, tikrinant jų kokybės reikalavimus. Nustačius neatitiktį kokybės reikalavimams ir (ar) sumažėjus kiekiui, organizuojamas atsargų atnaujinimas“, – aiškino ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė.

Valstybės rezervo atsargų atnaujinimą reglamentuoja Valstybės rezervo įstatymo 11 straipsnis. Atsargos atnaujinamos, kai iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos lieka ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko ar nepasibaigus tinkamumo naudoti terminui pablogėja jų kokybė ir t. t. Atsargos yra parduodamos ir įsigyjama tiek pat analogiškų materialinių išteklių atsargų.

„Žemės ūkio ir maisto produktų atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos dar liko ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, labdaros teikėjų prašymu gali būti jiems neatlygintinai perduotos nuosavybės teise labdarai gyventojams teikti“, – sakė V. Žoštautienė.

Kiek maisto atsargų buvo parduota ar atiduota labdarai, neskelbiama.

Pastaraisiais metais ne kartą buvo kritikuota tvarka, reglamentavusi valstybės maisto rezervo kaupimą ir panaudojimą, kol galiausiai pernai rudenį buvo priimtos Valstybės rezervo įstatymo pataisos, nustatančios, kad kaupti rezervą galima ir preliminarių sutarčių pagrindu. Įstatymas numato, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos; jų tiekimas užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis. Kitaip tariant, galima maisto produktus ne tik pirkti ir kaupti rezerve, bet ir sudaryti sutartis su įmonėmis, kad šios įsipareigotų ekstremalios situacijos, karo, krizės atveju pateikti reikiamą maisto kiekį, o produktų asortimentas gali būti įvairus – ne tik grūdai ir cukrus.

„Nesame susidūrę su ekstremaliomis situacijomis, kad reikėtų gyventojus aprūpinti maisto produktais iš valstybės rezervo. Ar įstatymas veikia, dažniausiai paaiškėja tik jį pritaikius praktikoje. Dabartinėje situacijoje dėl koronaviruso vertėtų dar kartą įvertinti, ar valstybės maisto rezervas pakankamas. Manyčiau, jog valstybės rezerve turėtų būti daugiau maisto produktų, o ne tik grūdai ir cukrus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Parlamentaro nuomone, pirmoji panikos banga dėl koronaviruso jau praėjo ir nėra reikalo gąsdintis, o juo labiau šluoti maisto produktus iš parduotuvių.

„Gyvename XXI amžiuje, kai skleidžiama labai daug netikrų naujienų, bandoma sukelti ir paniką, todėl reikia pasitikėti oficialia šalies institucijų, Valstybės ekstremalių situacijų centro pateikiama informacija. Koronaviruso grėsmė ir iš to išplaukiančios pasekmės – tai iššūkis ir saugumui. Jei su tokiais iššūkiais nesugebėtume susitvarkyti, būtų liūdna, bet manau, kad sugebėsime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kol kas istorijoje nėra buvę, kad maistas iš rezervo būtų panaudotas pagal paskirtį. Reikia tikėtis, kad ir šį kartą to neprireiks.

Violeta GUSTAITYTĖ