Pastarųjų metų geidžiamiausias grūdininkų pirkinys – grūdų džiovyklos. Be jų nebeišsiverčia ne tik stambūs, bet ir mažesni ūkiai. Lietuvos ūkininkai vertina suomiškas džiovyklas „Mepu“, kurių gamintojui atstovauja bendrovės „Litmepu“ ir „Valtralita“.

Pasirinkimu patenkintas

„Be grūdų džiovyklos ir saugojimo bokštų – kaip be rankų“, – sako Radviliškio rajono Šiaulaičių kaime įsikūręs ūkininkas Algimantas Karčauskas. Jau antri metai, kai apie 500 hektarų javų kartu su dukra auginantis vyras džiaugiasi šiuolaikišku grūdų džiovinimo, valymo ir sandėliavimo kompleksu. Jį pernai statyti pradėjo, o šiemet pabaigė Biržų rajone įsikūrusi bendrovė „Litmepu“, jai talkininkavo šakiečių įmonė „Valtralita“. Abi šios bendrovės, be kitų gamintojų, atstovauja Suomijos kompanijai „Mepu“, kuri jau daugiau kaip 60 metų gamina grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įrangą.

A.Karčauskas ilgai svarstė, kokią grūdų džiovyklą pasirinkti. Važinėjo po ūkius, klausinėjo kolegų, kol galop įrangos tiekėju ir projekto vykdytoju pasirinko bendrovę „Litmepu“.

„Gal pusę metų nemiegojau, rinkausi. Galop apsisprendžiau – bus „Mepu“. Ją gyrė Raseinių rajone ūkininkaujantis svainis, kiti ūkininkai. Be to, šio gamintojo atstovai man pasiūlė patrauklias atsiskaitymo sąlygas“, – pasirinkimą argumentavo A.Karčauskas ir pridūrė, kad po dviejų darbo sezonų grūdų džiovyklai priekaištų neturi.

Suomijos gamyklos „Mepu“ eksporto vadovas E.Jokela padėkojo mūsų ūkininkams už pasitikėjimą jų gaminama įranga. Kairėje – „Valtralitos“ direktorius R.Nauburaitis. V. Tavorienės nuotr.

Kompleksą išplėtė

Pernai A.Karčausko ūkyje buvo pastatyta suomiška džiovykla „Mepu“ S4-57, įrengta valomoji, grūdų priėmimo duobė, bemaž 100 t talpos drėgnų grūdų bokštas ir du 700 t talpos kanadietiški bokštai su ventiliacijos ir grūdų temperatūros stebėjimo sistemomis.

Šiemet ūkininkas užsiprašė dar vieno tokios pat talpos grūdų sandėliavimo bokšto ir įsirengė svarstykles. Tad dabar javų augintojas gali ramiai laikyti net 2 100 t išdžiovintų ir išvalytų grūdų.

Apie dvidešimt metų be džiovyklos vertęsis A.Karčauskas labai tinkamu metu investavo į modernų kompleksą – ir pernai, ir šiemet javus merkė liūtys. „Net neįsivaizduoju, kaip būtume sudoroję derlių. Per javapjūtę nors persiplėšk, kai reikia ir javus kulti, ir prie elevatorių eilėse gaišti. O šiais metais dar vienu metu supuolė ir užsitęsusi javapjūtė, ir žieminių sėja. Be džiovyklos ir bokštų būtų prapultis“, – kalbėjo ūkininkas.

A.Karčauskas spėjo nukulti visus javus. Jis daugiausia augina žieminių kultūrų – kviečių ir rapsų. Išvalyti ir išdžiovinti grūdai atitiko aukščiausio klasės reikalavimus. Vasariniams pasėliams teko daugiau lietaus, tad ir džiovinti juos teko ilgiau.

„Kai kurių grūdų drėgnumas siekė daugiau nei 30 procentų, net drėgnomatis nerodė. Juos teko džiovinti net 10 valandų. Iš vienu sykiu pakrautų 40 tonų drėgnų grūdų net 6 tonos išgaravo. Žinoma, tokiu atveju išlaidos didelės, bet oro nepasirinksi“, – sakė ūkininkas.

Be kviečių ir rapsų, naujoje džiovykloje jis džiovina žirnius bei kmynus. Pastarąsias kultūras iš karto pardavė, o bokštus pripildė kviečių. Tiesa, viename bokšte laikytus kviečius jau spėjo parduoti, o kituose dviejuose supiltas derlius lauks geresnių kainų.

Augalininkystės ūkio savininkas ketina dar plėsti kompleksą – statyti dar vieną drėgnų grūdų bokštą, kuriame planuoja ne tik laikyti išvalytą drėgną derlių, bet ir saugoti grūdus.

„Litmepu“ vadovas A.Juktonis (dešinėje) įteikė dovaną A.Karčauskui. V. Tavorienė

Stato dideli ir maži ūkiai

Bendrovės „Litmepu“ direktorius Algis Juktonis sakė, kad naujajame komplekse ūkininkas per parą gali išvalyti ir išdžiovinti iki 250 t grūdų, pašalindamas 4 proc. drėgnumą. Transportinių linijų našumas – 60 t per valandą.

„Ūkininkas pasirinko porcinio veikimo 57 kubinių metrų talpos džiovyklą. Apskaičiavęs, kiek per dieną prikulia grūdų, jis įvertino, kad pakaks tokios džiovyklos. „Mepu“ siūlo ir nepertraukiamo veikimo džiovyklas, kurios dirba ištisai. Jas renkasi stambių ūkių savininkai“, – aiškino A.Juktonis ir pridūrė, kad visi grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įrangos procesai yra automatizuoti ir matomi ekrane. Be to, komplekse įrengta GSM signalizacija, kuri trumpąja žinute telefonu praneša, kai grūdai baigiami krauti arba džiovinti.

Daugiau nei dvidešimt metų suomių gamintojui „Mepu“ atstovaujančios bendrovės vadovas sakė, kad pastaraisiais metais grūdų džiovyklos tapo ypač populiaros. Šiemet „Litmepu“ ir „Valtralita“ jų pastatė septyniolika, ne viename ūkyje buvo įrengti grūdų džiovinimo ir sandėliavimo kompleksai.

„Ūkininkų susidomėjimas džiovyklomis yra išaugęs. Jų stato ir mažesni, ir didesni ūkiai. Kai kurie ūkininkai anksčiau pastatytas mažesnes „Mepu“ džiovyklas nori pakeisti į didesnes“, – sakėA.Juktonis.

Graibsto mobiliąsias

Į A.Karčausko ūkyje biržiečių bendrovės organizuotą seminarą apie grūdų džiovinimą ir sandėliavimą atvykęs „Mepu“ gamyklos eksporto vadovas Erkki Jokela padėkojo Lietuvos ūkininkams už pasitikėjimą jų gaminama įranga. Jis pasidžiaugė, kad kompanija mūsų šalyje turi geras partneres bendroves „Litmepu“ ir „Valtralita“, su kuriomis gali įgyvendinti projektus, individualiai pritaikytus kiekvienam ūkiui.

„Mūsų tikslas – ūkininkams pasiūlyti visą reikalingą grūdų apdorojimo įrangą“, – teigė Suomijos gamyklos atstovas.

Bendrovės „Valtralita“ vadovas Remigijus Nauburaitis sakė, kad drėgnos pastarųjų metų javapjūtės paskatino ir mažesnius ūkius investuoti į grūdų džiovyklas. „Stambesni ūkiai jų jau turi, o smulkesni ūkiai džiovyklomis domėtis pradėjo dabar. Jiems parankiausios nedidelės mobiliosios džiovyklos. Skambučiai netyla, ūkininkai planuoja jų įsirengti kitam sezonui“, – pasakojo jis.

Nieko keista, kad mūsų ūkininkai dairosi į suomiškas džiovyklas. Lietuvos klimatas panašus į Suomijos, todėl žemdirbiai orientuojasi į šios šalies gamintojus, kurie, kurdami įrangą, pirmiausia atsižvelgia į vietos sąlygas. Suomijoje dažnai merkia lietūs, todėl grūdų džiovyklų gamintojai yra pasirengę greitai pagelbėti ūkininkams ir per trumpą laiką pristatyti pasirinktą įrangą.

„Tai labai svarbus „Mepu“ gamyklos pranašumas. Šiais metais, kai ūkininkams skubiai reikėjo mobiliųjų džiovyklų, jas suspėdavome pastatyti per savaitę. Tokioms džiovykloms įrengti nereikia statybų leidimo ir didelių sąnaudų, užtenka išbetonuoti gana nedidelę aikštelę“, – aiškino R.Nauburaitis.

Įdomu, kad mobiliąsias džiovyklas graibstyti ėmė ir stambieji ūkininkai, kurie yra įsirengę nemažus grūdų džiovinimo ir sandėliavimo kompleksus. „Šiemet mobiliosios džiovyklos užsiprašė vienas stambaus ūkio savininkas. Sužinojęs, kad ją greitai pastatome, sumanė paspartinti grūdų džiovinimą. Grūdininkai dabar augina daug įvairių kultūrų, tad papildoma džiovykla labai praverčia“, – teigė „Valtralitos“ vadovas.

Renkasi „Mepu“

Į A.Karčausko ūkyje surengtą seminarą sugūžėję kolegos apibėrė klausimais ir patį ūkio šeimininką, ir gamyklos „Mepu“ atstovą.

Vienas Biržų rajono ūkininkas sakė, kad šiuo metu intensyviai renkasi grūdų džiovyklą. Mišraus ūkio savininkas ketina atsisakyti pieno ūkio, tad ganyklas teks užsėti javais. „Ilgai vertėmės be džiovyklos, bet dabar gyvenimas, tiksliau, sunkiai prognozuojamas oras, žūtbūt verčia ją statyti. Be to, planuojame nebesiversti pienininkyste, daugiau sėsime grūdų“, – pasakojo biržietis.

Apie pusantro šimto melžiamų karvių bandos atsisakyti pasiryžęs ūkininkas ketina rinktis 2 000 tonų talpos grūdų sandėliavimo bokštus ir apie 30 kubinių metrų „Mepu“ džiovyklą.

„Litmepu“ parengtą grūdų džiovinimo ir sandėliavimo komplekso planą rankose laikė Kelmės rajono ūkininkas . „Jau pernai pajutome, kad be džiovyklos prasti reikalai. Šiemet net abejonių neliko, kad be šios įrangos neišsiversime. Turbūt pirksime porcinio veikimo džiovyklą ir mažesnio pajėgumo, nei čia matome“, – planais pasidalijo vyras.