Kai pavasaris atsisveikindamas pažeria šalnų, žemdirbiai suklūsta – ar dėl to nenukentės pasėliai? Žvelgdami į žaliuojančius laukus, vasarai artėjant Lietuvos ūkininkai jau pasvarsto ir apie būsimą derlių. Rekordinio derliaus jau nesitiki.

Palietė šalnos

Babtų seniūnijos (Kauno r.) ūkininkas Romas Majauskas ūkyje Antagynės kaime augina nemažus plotus grūdinių kultūrų – rapsų, kviečių, miežių. Stebėdamas tokius permainingus gegužės mėnesio orus R.Majauskas VL sakė, kad labai sunku prognozuoti, koks šiemet laukuose galėtų būti derlius. „Rapsų žydėjimas šiemet vėlesnis nei ankstesniais metais. Buvo itin šalta, tad ir bitės neskrisdavo į laukus. Jos tūnojo avilyje ir laukė, kol atšils, – kalbėjo ūkininkas. – Juk ir mes neiname į lauką neapsirengę. O bitėms apsirengti nėra kuo. Tai jos vargšės vis laukė šilumos.“

Anot R.Majausko, tas pats ir augalams – žiedai išskiria nektarą tada, kai jaučiasi gerai ir viskas vyksta pagal gamtos dėsnius, o šiemetę gegužę buvo gana šalta. Šalnos Kauno rajone spustelėjo taip, kad ūkininkas Romas savo laukuose po šaltųjų naktų pamatė nušalusių žydinčių rapsų ir kviečių nušalusiais lapais.

„Tik tiek, kad dėl tokio nušalimo gal didelio nuostolio dar nebus. Augalai yra aktyvioje fazėje, nušalo ne vėliausias, o antras arba trečias lapas. Taip nutiko, kai dvi dienos buvo karštos, o po to vėl atšalo. Šiais metais gamta labai dažnai keičiasi, sunku prognozuoti, ką ji dar iškrės“, – nei peikė, nei gyrė pavasarį patyręs Kauno rajono grūdų augintojas.

Todėl jam sunku prognozuoti, kas bus, kai reikės imti derlių. R.Majausko teigimu, pagal dabartinę situaciją pasėlių plotuose, pagal išžiemojimą ir dabartinį išsivystymo lygį, tikėtina, kad derlius galėtų būti panašus į pernykštį, žinoma, jeigu nebus labai alinančių vasaros karščių, sausrų, kas vėl gali koreguoti ūkininko grūdinių kultūrų derliaus prognozes.

Ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos ūkininkai gegužei baigiantis nekantriai laukė atšilimo. R.Majauskas sakė, kad augalai irgi laukė atšilimo, ir vardijo sustojusius darbus. „Reikia nupurkšti pasėlius nuo ligų, o miežius nuo piktžolių. Laukėme palankaus oro. Baiminomės, kad nenušaltų, nes augalui stresas, o dar šalnos kurį laiką nesitraukė. Vos pagerėjo orai, puolėme purkšti, kad galėtume išnaikinti piktžoles miežių pasėliuose. Turime ką veikti ir apie ką galvoti, o situacija neeilinė, kaip ir kiekvienais metais“, – aiškino R.Majauskas.

Prognozės kuklesnės

Šio pavasario šalnas pajautė ir Suvalkija. Anot Vilkaviškio rajono ūkininko agronomo Algirdo Pilipavičiaus, šalnos jų regione pasėliams neturėjo lemiamos įtakos. A.Pilipavičiaus duomenimis, kai kuriose lomose šalnų buvo pakąsti žydintys rapsų pasėliai, bet jiems, kaip ir kviečiams, didesnės žalos šiame rajone šalnos nepadarė.

Kalbėdamas apie būsimą grūdinių kultūrų derlių ūkininkas A.Pilipavičius sakė, kad jie, tardamiesi su kolegomis, galvoja, jog rajone gali būti vidutinis kviečių derlius. „Nebus kuliama daugiau kaip 5–5,5 t iš 1 ha kviečių. O rapsų, galvojame, kad bus 3,2–3,4 t ribose iš 1 ha“, – prognozavo Vilkaviškio krašto grūdų augintojas.

Rekordinio derliaus vilkaviškiečiai žemdirbiai nelaukia dėl kelių faktorių. „Visi puikiai žinome, kas nulėmė – trąšos. Tiksliau – trąšų kainos. Todėl daugelis grūdinių kultūrų augintojų tiek rapsus, tiek kviečių pasėlius tręšė tik būtiniausia, t. y. minimaliausia trąšų norma, kuri sudaro 30–40 proc. anksčiau tręšiamų kiekių“, – tai, kad suvalkiečiai taupė, skaičiais įrodė ūkininkas iš Vilkaviškio rajono.

Bitės, vabzdžiai padarydavo daug gerų darbų pasėliuose. Tačiau šiemet žydinčiuose rapsuose bitės mažiau lankėsi. „Pastebimas toks dalykas, kad bičių žymiai mažiau. Ypač trukdė dideli smarkūs vėjai, kai rapsai buvo pačiame žydėjime. Anksčiau būdavo, įbrendi į rapsų pasėlius, sustoji ir klausaisi, nes būdavo girdėti ištisas dūzgimas. Tokios „muzikos“ šiemet gegužę nebuvo girdėti ir ta tyla turės tam tikros įtakos derliui. Kokią, žinoma, čia dar sunku pasakyti, bet visi suprantame, kad jeigu bičių mažiau, reiškia ir apdulkinimas vyko ne taip sparčiai, derlius nuo to kentės. Kuklesni patręšimai, mažiau bičių, šalti orai, žinoma, turės įtakos“, – beveik neabejoja A.Pilipavičius.

Pasak ūkininko, gerai, kad numirkusių plotų jau nėra, tai jau praėjęs etapas jų rajone. Nedaug numirkimų Vilkaviškio krašte būta tik anksti pavasarį.

Vertina atsargiai

Pietų Lietuvoje ūkiuose dažnai apsilankantis Žemės ūkio rūmų konsultantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas pajuokaudamas tikino, kad jie į aruodus dar nežiūri. Anot S.Jundulo, prognozės gali būti liūdnos, tai dabar dar geriau neprognozuoti.

„Nėra taip, kad būtų kažkas žiauriai baisaus, bet rapsų stiebai tokie patrūkinėję nuo šalnų. Kur žemesnės vietos, ten ir kviečiai pageltę, vietomis net tokie parudę. Nuostolių yra, bet Suvalkijai pliusas, kad sausros dar nėra. Šiaurės Lietuvoje ir sausra yra prasidėjusi, nebent artimiausiu metu dar lietus palaistytų gausiau. Pas mus Suvalkijoje dar palyja, negalime skųstis“, – kalbėjo konsultantas.

S.Jundulo teigimu, nors yra pliusų, šalnos ir šaltos naktys padarė savo, nedavusios nieko teigiamo, ir rekordinio derliaus laukai visiškai nerodo. „Rekordinio derliaus šiemet tikrai nesulauksime, bus toks vidutinis, bet kadangi kainos aukštesnės, ūkininkai kažkaip išsivers – į nuostolį gal ir nenueisime“, – apie kukloką šiemetį derlių užsiminė S.Jundulas.

Jam dažnai tenka užvažiuoti į ūkius. Neseniai vėl lankėsi. „Tikrai gražių pasėlių matėme, bet jie gražūs tik tol, kol neišlipi iš mašinos. Kai išlipi ir prieini arčiau, pamatai, kad rapsų stiebai išpūsti, tokie sutrūkinėję nuo šalnų, visiškai susiraitę. Teko būti žirnių plotuose, ten kitos bėdos – laukiniai žvėrys padarė didelės žalos žirnių laukui. Bedygstantys žirniai jau išknisti, o kurie sudygę – irgi susiraitę šaknys ir pats daigas. Yra ir tokia dar bėda. Pas aplankytą ūkininką kviečiai buvo gražūs, pakankamai geri. Šalnos vis tiek jiems pakenkė. Ir trąšų kiekis šiemet mažesnis duotas, nes trąšos brangios ir ūkininkas taupo, stengiasi optimaliai, net mažesne norma negu vidutiniškai, salietrą ar kitas azotines trąšas barstyti. Dėl to derlius gali būti mažesnis“, – apie situaciją laukuose papasakojo ŽŪR ir LŪS atstovas S.Jundulas.

Tuo tarpu kitas Zanavykijoje dirbantis ŽŪR konsultantas Rimantas Valiukas apibendrindamas VL teigė, jog pas juos per žiemą neblogai išsilaikė tiek kviečiai, tiek rapsai. Vienu metu Šakių rajone trūko drėgmės, bet nulijo ir dar pranašauja lietaus, todėl drėgmės stygiaus jau nebus. „Šiai dienai nėra konkrečių nusiskundimų iš ūkininkų. Pasėliai, kiek teko važinėti, Šakių rajone neblogai atrodo, o toliau – kaip Dievas duos. Dabar ūkininkai užsiėmę purškimais, pasėlių deklaracijomis, derlius – ateities klausimas. Iki derliaus nuėmimo visko dar gali būti“, – atsargiai apie būsimą grūdinių kultūrų derlių kalbėjo R.Valiukas iš Šakių.

Mokslininkai ieško atsakymo

Šiemet, kaip ir visą laiką, sakome, kad ūkininkai skaičiuoja derlių, kai jis jau būna aruoduose, o ne laukuose. Prognozuoti derlių tikrai yra labai nedėkingas užsiėmimas, nes iki derliaus nuėmimo dar labai daug laiko ir gali atsitikti visko. Ūkininkaujame po atviru dangumi – neturime stogo virš galvos, tai esame labai priklausomi nuo gamtos. O gamtos išdaigų dar gali būti pačių įvairiausių. Taigi, kol kas nesiimčiau prognozuoti, koks bus šiemetis derlius.

Kalbant apie pasėlius, kaip ir kiekvienais metais jų būklė labai įvairi, priklausomai nuo regiono, nuo to, kiek trąšų į juos įdėta. Šiemet dar susiduriame su tokia problema – dėl labai išaugusių trąšų kainų ūkininkai sumažino jų naudojimą. Tad ir pasėlių šiemet turime pačių įvairiausių. Taip pat yra jau pažeistų pasėlių, kurie nukentėjo nuo per didelės drėgmės dar žiemos metu. Prisimename, kai didelę dalį žiemos ištisai lijo, nebuvo sniego dangos, laukuose telkšojo balos, tai yra numirkimų tose vietose, kur tos balos laikėsi ypač ilgai. Paskui buvo gan stiprios pavasarinės šalnos, kur taip pat lengvesnėse dirvose, durpynuose, žemesnėse vietose tiek žieminiai kviečiai, tiek žieminiai rapsai gerokai apšalo. Tad yra tokių laukų, kur visiškai nušalę kviečiai ir rapsai. Bet, aišku, labai lokaliai, nes tos šalnos buvo labai lokalios ir stiprios. Kalbu apie gegužės mėnesio visų savaičių šalnas, nes šį pavasarį jų turėjome labai daug. Ir skirtinguose rajonuose jos buvo stipresnės ne vienu metu. Taigi nėra taip, kad vienos kurios savaitės šalna padarė kažkokį tai nuostolį. Buvo savaitė, kai vietomis Lietuvoje iš viso nebuvo jokių šalnų, o kai kur jos buvo labai stiprios. Nors Lietuva ir nedidelė, gamtinės sąlygos yra labai skirtingos. Tai tų nuostolių, padarytų pasėliams, turime ir jie nulems būsimą derlių.

Taip pat rapsų laukus pažeidinėja kenkėjai. Jau dabar yra gana smarkiai pažeistų laukų. Ne visai būdingas, bet gana stipriai išplitęs rapsų stiebų įplyšimas. Mokslininkai aiškinasi priežastis, dėl ko taip atsitiko ir kodėl jis šiemet taip smarkiai pasireiškia. Rapsas perplyšta išilgai stiebo ir tokių įplyšimų yra gan daug. Jis turi daug reikšmės augalui. Tai, aišku, vėl priklausys, kiek bus ligų užkrato, kuris gali prasiskverbti per tą pažeistą vietą. Pažeistas rapso stiebas yra silpnesnis, tad jeigu būtų kokios didelės vėtros ar liūtys, tikėtina, kad stiebas per pažeistą vietą nulūžtų. Ankstesniais metais irgi pasitaikydavo rapsų stiebų įplyšimų, bet jie nebūdavo taip smarkiai išplitę. Šiemet turime itin daug tokio pobūdžio pažeidimų.

Tik mokslininkai atsakys, kodėl taip atsitiko. Kol kas dar negirdėjome iš jų aiškaus ir vieningo paaiškinimo. Yra įvairiausių versijų. Vieni sako, kad taip atsitiko dėl dažnai besikartojančių šalnų, didelių temperatūrų svyravimų, kiti aiškina, kad tai gali būti kenkėjų pažeidimų pasekmė.