2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ūkininkei (ieškovei) už tai, kad jos ekologinio ūkio lauką glifosato turinčiais herbicidais užteršė gretimo sklypo savininkas ūkininkas (atsakovas).
Ūkininkė ieškovė savo 63,74 ha ploto
ekologiniame ūkyje augino žieminius kviečius, turėjo sutartį juos
parduoti po 310 Eur už toną. Ieškovei priklausančio lauko pakraštys,
besiribojantis su gretimu sklypu, kuriame ūkininkavo atsakovas, buvo
užterštas glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, šiems
nuo atsakovo sklypo pasklidus ant ieškovės sklypo pakraščio (griovio).
Dėl minėtų cheminių medžiagų poveikio augalai iš abiejų griovio pusių
išgelto ir nudžiūvo.
VšĮ „Ekoagros“, konstatavusi tokią šoninę taršą,
panaikino ūkininkei leidimą jos užaugintą produkciją parduoti kaip
ekologišką, todėl jai teko parduoti žieminius kviečius kaip
neekologiškus už mažesnę kainą, t. y. po 150 Eur už toną, rašoma
pranešime.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad naudojant cheminius
preparatus būtina laikytis gerosios augalų apsaugos naudojimo praktikos
ir įsitikinti, kad šių naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir
teisėtų interesų, o to nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą.
Atsakovas ūkininkas savo profesinėje veikloje naudoja profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, todėl jis yra augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, jam taikomi aukštesni profesinio rūpestingumo ir atidumo standartai.
Atsakovas nesuvaldė gretimo sklypo užteršimo rizikos ir tai patvirtina jo neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad žieminių kviečių pardavimo kainų skirtumas sudarė ūkininkės patirtą žalą, t. y. 40 510,40 Eur. Atsakovas sužlugdė ne tik ieškovės siekį ūkininkauti tvariai, saugoti gamtą, bet ir ieškovės verslo planus gauti didesnes pajamas iš ekologiškai užaugintų produktų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pati ūkininkė
turėjo atsakingai vertinti, ar nereikia įsirengti apsaugos juostų prie
sertifikuojamų laukų, kaip tai nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių
45.1 punkte, ir deklaruoti apsaugos juostas Paramos už žemės ūkio
naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje.
Nusprendusi neįrengti
kitiems asmenims aiškios iki 10 m pločio apsauginės juostos, ieškovė
prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma
ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis
ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala.
Toks rūpestingumo
stokojantis ieškovės elgesys reiškė jos didelį neatsargumą ir tai sudaro
pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį 30 proc. iki 28
357,28 Eur. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 28 357,28 Eur žalą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.