2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ūkininkei (ieškovei) už tai, kad jos ekologinio ūkio lauką glifosato turinčiais herbicidais užteršė gretimo sklypo savininkas ūkininkas (atsakovas).

Ūkininkė ieškovė savo 63,74 ha ploto ekologiniame ūkyje augino žieminius kviečius, turėjo sutartį juos parduoti po 310 Eur už toną. Ieškovei priklausančio lauko pakraštys, besiribojantis su gretimu sklypu, kuriame ūkininkavo atsakovas, buvo užterštas glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, šiems nuo atsakovo sklypo pasklidus ant ieškovės sklypo pakraščio (griovio).

Dėl minėtų cheminių medžiagų poveikio augalai iš abiejų griovio pusių išgelto ir nudžiūvo.

VšĮ „Ekoagros“, konstatavusi tokią šoninę taršą, panaikino ūkininkei leidimą jos užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką, todėl jai teko parduoti žieminius kviečius kaip neekologiškus už mažesnę kainą, t. y. po 150 Eur už toną, rašoma pranešime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad naudojant cheminius preparatus būtina laikytis gerosios augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šių naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o to nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą.

Atsakovas ūkininkas savo profesinėje veikloje naudoja profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, todėl jis yra augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, jam taikomi aukštesni profesinio rūpestingumo ir atidumo standartai.

 Atsakovas nesuvaldė gretimo sklypo užteršimo rizikos ir tai patvirtina jo neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad žieminių kviečių pardavimo kainų skirtumas sudarė ūkininkės patirtą žalą, t. y. 40 510,40 Eur. Atsakovas sužlugdė ne tik ieškovės siekį ūkininkauti tvariai, saugoti gamtą, bet ir ieškovės verslo planus gauti didesnes pajamas iš ekologiškai užaugintų produktų.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pati ūkininkė turėjo atsakingai vertinti, ar nereikia įsirengti apsaugos juostų prie sertifikuojamų laukų, kaip tai nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.1 punkte, ir deklaruoti apsaugos juostas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje.

Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios iki 10 m pločio apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala.

Toks rūpestingumo stokojantis ieškovės elgesys reiškė jos didelį neatsargumą ir tai sudaro pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį 30 proc. iki 28 357,28 Eur. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 28 357,28 Eur žalą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.