Lietuvos regionų patrauklumas gyventi, vietos verslo konkurencingumas ir vietos bendruomenių gyvybingumas priklauso ne tik nuo ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių pajėgumo viename ar kitame regione, bet ir nuo daugybės kaimų, nedidelių miestelių veiklių ir ryžtingų žmonių, kuriančių verslus bei steigiančių darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Tai savotiška simbiozė.

LŪD mini 85-ąjį jubiliejų

Apie tokius geruosius pavyzdžius plačiai kalbėta lapkričio 16 dieną Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) Kaune. Čia vyko Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) organizuota respublikinė konferencija „Kaimo plėtros dalyvių vaidmuo KPP priemonių įgyvendinimo ir informacijos, žinių sklaidos proceso kokybei užtikrinti, KPP įgyvendinimo kokybės įtaka pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu: KPP gerieji pavyzdžiai“.

Konferencija prasidėjo sveikinimais šio renginio organizatoriui LŪD – šiais metais ji mini jau 85-ąjį savo veiklos jubiliejų. LŪD įkūrėja ir iniciatorė Alena Devenienė dar tarpukariu siekė, kad į šią draugiją jungtųsi veiklios kaimo, miestelių moterys. Nebuvo svarbu, jos ūkininkės ar ne. Šioje bendruomenėje, be ūkininkių, veiklos rado ir medikės, bibliotekininkės, slaugės, mokytojos ir kitos veiklios moterys. LŪD įkurta 1939 metais, šiandien sėkmingai tęsia darbą skleisdama naudingą informaciją, bendrumą tarp moterų. Šiandien ši draugija sėkmingai dirba ir evoliucionuoja toliau.

„Į regionus grįžta jaunos šeimos, kurių moterys pamažu atranda ir LŪD veiklą. Išties, dalis mieste gyvenusio jaunimo mato prasmę grįžti į miestelius ar kaimus, gyventi žalesnėje aplinkoje, su nuosavu žemės sklypu, kur galima ne tik sodininkauti, daržininkauti, bet ir nedidelį verslą sukurti. Be to, regionuose, kur nėra ranka pasiekiami koncertai, kino teatrai ir kitokie kultūriniai renginiai, itin reikšmingą vietą užima bendruomenės. Čia moterys ne tik susirenka pasikalbėti, bet ir save atranda visiškai naujuose vaidmenyse: tautodailėje, amatuose ar versle. Tad LŪD branduolį dabar sudaro net ne ūkininkės, o veiklios ir iniciatyvios kaimo vietovėse bei mažuose miesteliuose besikuriančios moterys, kurios savo verslais, iniciatyvomis ir bendruomeniškumu sukuria tam tikrą veiklų simbiozę, darančią regionus išties patrauklius gyventi“, – LŪD raidos tendencijas apibūdino pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.

Beje, minint LŪD jubiliejų į ŽŪR salę susirinko ne tik gausus draugijos narių būrys, bet ir anksčiau šios organizacijos raidos gaires brėžusios pirmininkės.

Tikslai – gerieji pavyzdžiai

LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė pastebėjo, kad mums pirmiausia reikia išmokti dalintis geraisiais projektų pavyzdžiais. Be to, kitų įgyvendinti projektai gali būti stiprus padrąsinimas pačiam imtis įgyvendinti savo sumanymus.

„Turime daug gražių įgyvendintų projektų pavyzdžių, tačiau ne visi apie juos sužino. Kiekvienas dirba, triūsia, tačiau gerosios žinutės apie savo sėkmę nepapasakoja kitų rajonų žmonės. Todėl tokių konferencijų tikslas yra apie tai daugiau kalbėti, pamatyti, kokią reikšmę turi bendruomenių ryšiai, bendradarbiavimas ir bendrystė. Tai dalinimasis gerosiomis praktikomis. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra daug, tereikia dažniau susitikti ir pasidalinti gerąja patirtimi. Dar per pandemiją žmonės įprato būti užsidarę, bendrauti tik per nuotolį, tačiau viskas keičiasi, ir aš tikiu, kad vis dažniau susitiksime vieni apie kitus sužinoti, pasisemti patirties“, – pastebėjimais dalinosi LŪD pirmininkė.

Į LŪD susibūrusios veiklios moterys savo aplinkose nuoširdžiai dalijasi bendradarbiavimo pagrindu pasiektais rezultatais, kuriančiais išliekamąją vertę ne tik kaime gyvenantiems žmonėms, bet ir visuomenei.

Būtent apie gerąsias patirtis, sėkmingo jų įgalinimo mechanizmus buvo dalinamasi skaitant pranešimus. Štai pranešimą „Kaimo plėtros dalyvių įgalinimas, įrankiai KPP įgyvendinimo kokybei užtikrinti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu“ pristatė dr. Ligita Smagurauskienė, Vietos plėtros strategijos (VPS) administravimo vadovė iš Ignalinos rajono.

„Kaimo plėtros dalyvių vaidmuo ir aktualumas KPP informacijos, žinių sklaidos procese. Naujų kaimo plėtros dalyvių įtrauktis vietos lygmeniu“ tematiką plėtojo VVG pirmininkė bei VPS administravimo vadovė iš Kėdainių rajono Aušra Vaidotienė bei bazilikų karaliene tituluojama ūkininkė iš to paties rajono Rosita Liubomirskienė. Tuo tarpu pranešimą „Kaimo plėtros dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo galimybės vietos lygmeniu, siekiant KPP įgyvendinimo kokybės ir žinomumo“ tema pristatė VšĮ „Globalūs projektai“ iš Širvintų rajono direktorė Vilma Dainienė.

Po pietų geruosius pavyzdžius pristatė Kultūros meno ir mokslo asociacija „Kultūros menė“, atstovaujama jos prezidentės, menininkės bei Kauno miesto savivaldybės tarybos narės profesorės Jūratės Jankauskienės bei menininkės ir asociacijos direktorės Virginijos Ruškienės. Patirtimi dalijosi ir Maišiagalos tradicinių amatų centro atstovai su renginių organizatore Janina Voleišo Kovalevska priešakyje.

Itin išsamiai jungtinę veiklą „Pramiegoti pusryčiai kupole“ pristatė bei gerosiomis bendrystės praktikomis dalinosi Kazlų Rūdos savivaldybės moterys. Tai jaunoji ūkininkė, šeimos ūkio „Daržo bitės“ šeimininkė Viktorija Dūdonienė, Tvarumo akademijos bei Duonos ir amatų namų atstovė Jolanta Vizbaras, fotografė, „Nosiaus“ namų kūrėja Domininka Živelienė, edukacinio šeimos ūkio „Ąžuolų Vila“ šeimininkė Eglė Jurkšienė bei „Meduolinio namuko sodybos“ ir „Kardokų kupolo“ savininkė Ingrida Bernotė.

Beje, minint 85-ąsias LŪD veiklos metines buvo pasirašytos keturios bendradarbiavimo sutartys – su Ignalinos VVG, su Maišiagalos tradicinių amatų centru, su Kultūros meno ir mokslo asociacija „Kultūros menė“ bei su Samariečių draugijos Alytaus miesto skyriumi. Tai rodo plačias LŪD veiklos sritis šių dienų kontekste – nuo įprasto dėmesio VVG iki meno kuravimo bei atjautos ir labdaringos veiklos su samariečiais.

Ateities perspektyvos

LŪD geruosius KPP pavyzdžius aktyviai pristatinėjo ir seminaruose. Štai šiais metais vyko seminarų ciklas „Socialinis dialogas: kaimo plėtros dalyvių sutelktumo ir bendradarbiavimo skatinimas, siekiant KPP kokybiško įgyvendinimo. Gerieji KPP pavyzdžiai“. Jų dalyviai buvo aktyvūs diskusijose ir darbo grupėse, entuziastingai ir kryptingai modeliavo ateities kaimo perspektyvas, puošė renginius kultūrinėmis ir meninėmis programomis, istorinėmis edukacijomis, tautinio paveldo gėrybėmis ir pan. Seminaruose buvo kalbama apie socialinį dialogą ir bendradarbiavimo reikšmę kaimo gyvybingumui užtikrinti.

„Įgyvendindama šio projekto veiklas – seminarus, LŪD turėjo galimybę apskrityse kalbėti apie kaimo moterų vaidmenį formuojant kaimo plėtros politiką ir stiprinti organizaciją iš vidaus, kviečiant jungtis naujas nares į draugijos gretas visoje Lietuvoje. Ne ką mažiau svarbu, kad draugijos narės, dalindamosi savo veiklos gerosiomis KPP patirtimis, kartu skleidė ir draugijos pagrindinę misiją, kad kaimo moteris turi būti stipri socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime“, – apie seminarų naudą pasakojo LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė.

Pažymėtina, kad tokių seminarų dalyvės atstovauja labai skirtingoms veikloms, todėl patirtys ir požiūriai dėl socialinio dialogo kaime seminaruose būna įvairiapusiai, apimantys labai daug aspektų – nuo bendrų tikslų išgryninimo iki konkrečių asmeninės lyderystės pavyzdžių, puoselėjant sveiko gyvenimo kultūrą, tradicijas ir amatininkystę. Moterys akcentuoja, kad bendradarbiavimas kaime yra reikalingas ir galimas, jei siekiama vieno tikslo – kaimo socialinio, ekonominio ir kultūrinio augimo, kai geranoriškai keičiamasi informacija apie sėkmingus rezultatus ir savo patirtis įveiklinant idėjas.

A.Pabedinskienė: „LŪD branduolį dabar sudaro veiklios ir iniciatyvios kaimo vietovėse bei mažuose miesteliuose besikuriančios moterys, kurios savo verslais ir bendruomeniškumu sukuria tam tikrą veiklų simbiozę, darančią regionus išties patrauklius gyventi.“

Pasak pirmininkės, LŪD, turėdama ilgalaikes bendrystės puoselėjimo ir lyderystės tradicijas, seminarų ciklo pagalba Lietuvos apskrityse prisideda prie pagrindinio projekto tikslo – skatinti kaimo plėtros dalyvių didesnę įtrauktį ir bendradarbiavimą kaimo plėtros politikos procesuose teritoriniu principu, pasitelkiant geruosius Bendrosios žemės ūkio politikos, bendradarbiavimo, komunikavimo, verslų kūrimo pavyzdžius.

Evoliucija dėl regionų gerovės

Į LŪD susibūrusios veiklios moterys savo aplinkose nuoširdžiai dalijasi bendradarbiavimo pagrindu pasiektais rezultatais, kuriančiais išliekamąją vertę ne tik kaime gyvenantiems žmonėms, bet ir visuomenei. Pasak jų, tai savotiška simbiozė. Nes atskirai paimti verslai, be visumos, nepadaro regiono patrauklaus gyventi. O kai kaimiškoje vietovėje sąveikauja maži verslai, bendruomenės ir kultūrininkai, regionas tampa patrauklus gyventi. Tad dar prieš lapkričio 16 dienos konferenciją ŽŪR, LŪD pirmininkė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad draugijos veikla evoliucionuoja.

„Dabar mūsų draugijos veikloje yra vietos moterų verslumo skatinimui kaimiškuose regionuose, taip pat kuruojamos net ir kultūrinės, meninės ar į socialinę atjautą orientuotos veiklos. Tai tam tikra evoliucija, skirtingų veiklų simbiozė ir aktyvus dalinimasis gerosiomis praktikomis. Ir tai įveiklina kaimiškus regionus, jie tampa patrauklūs jaunoms šeimoms, gyvybingi. Tokiu būdu kaimas tampa patraukliu gyventi“, – sako LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė.

Išties, bendrystė padaro kaimą patraukliu. Juo labiau kad visos idėjos įgyvendinamos, jei yra lyderis ir atsiranda idėjos palaikymo bendraminčių. Taip pat reikia nepamiršti ir motyvacijos, kuri gali būti kaip stiprus skatinimo įrankis bendroms veikloms. Tačiau būtina keistis patirtimis, tad LŪD skyriai visuomet laukia prisijungiant iniciatyvių moterų visuose regionuose. Ši mintis ne kartą buvo išsakyta ir lapkričio 16 dieną vykusios konferencijos metu.

Konferencija organizuota įgyvendinant projektą „Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos realijos ir perspektyvos, skatinant kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą ir įtrauktį į informacijos ir žinių sklaidos procesus kaimo vietovėse“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms.