Pražydintos ankstyvosios gėlės ir išauginti gėlių daigai šiemet pas pirkėjus nevėluoja. Išgyvenę nelengvą žiemą ir šiltnamius per žiemą šildę gėlininkystės ūkių šeimininkai lengviau atsidūsta – dienos ilgėja, daugiau šviesos, naktimis oro temperatūra jau labai žemai nenukrenta. O kuo šilčiau, tuo mažiau reikia šildyti šiltnamius, kur pumpurus sukrovusios pirmosios tulpės, narcizai, hiacintai. Darbymetis ir gėlių daigų augintojų ūkiuose: vasario vidurys – pats daigų pardavimo pikas. 

Milijonas lietuviškų tulpių

Pavasariop Žemaičių šiltnamiuose Punios kaime (Alytaus r.) vazonėliuose pražydo raktažolės, žiedus sukrovė svogūninių gėlių jūra – tulpės, narcizai, hiacintai. Gėlių augintojas Eimantas Žemaitis VL pasakojo, kad pavasariui bei šiltajam metų periodui skirtų gėlių auginimo bei asortimento apimčių jie nesumažino, augina tiek, kiek ir praėjusiais metais.

Gėlininkas aiškino, kad savo šeimos ūkio šiltnamius pernai šildė kūrendami tik dujas, nes alternatyvos neturėjo. E.Žemaitis sakė, kad šiemet dujų sunaudojo perpus mažiau, bet išlaidos šildymui vis tiek buvo tris kartus didesnės, todėl nusprendė pasistatyti granulėmis šildomą katilinę. Sausio mėnesį išlaidų šildymui sumažėjimas dar nebuvo žymus, tačiau vasarį Dzūkijos gėlininkai jau galėjo lengviau atsidusti – atpigo tiek dujos, tiek granulės.

„Dabar lyg ir pigu, bet jų kaina vis tiek yra tris kartus aukštesnė nei kad buvo palankiu laikotarpiu, kai už kub. m dujų mokėdavome po 0,3 euro. Bet mokėjome ir po 2 ar 3 eurus už kubinį metrą. Dabar mokame apie 0,9/kub. m dujų. Elektra irgi brango, bet ji mums ne tiek aktuali. Didžiausias išbandymas ūkiui –10 kartų pabrangęs šildymas, todėl visiškai atsisakėme puansetijų. Neaugindami jų, galima sakyti, sutaupėme“, – kaip išgyveno sunkią žiemą, pasakojo Alytaus rajono gėlininkystės ūkio vadovas.

Pernai tiek lapkritis, tiek gruodis buvo gana šalti mėnesiai. Žemaičiai šildymui planavo išleisti daug mažesnę sumą, nes šildė tik tiek, kad šiltnamiuose palaikytų pliusinę temperatūrą, tačiau vis tiek išleido tris kartus daugiau nei planavo. Vadovas minėjo, kad dėl šiltnamių komplekso specifikos jie negali juose visiškai išjungti šildymo.

Maždaug 0,5 ha plotą užimančiuose šio ūkio šiltnamiuose šaltuoju periodu buvo auginami augalai. Belaukiant pavasario švenčių, Žemaičių ūkis jau išauginęs ir kovo pradžioje siūlys skintas tulpes. Ūkio planuose šį pavasarį priskinti ir parduoti apie 1 mln. tulpių žiedų. Be to, Punioje įsikūrę gėlininkai vazonėliuose priaugino įvairių spalvų raktažolių. Pas Žemaičius greitai pražys ir hiacintai, narcizai. Po jų prasidės įvairios pavasarinės gėlės – vėdrynai, našlaitės ir t.t.

Dzūkijos gėlininko E.Žemaičio pastebėjimu, artėjant šventėms labai daug gėlių į Lietuvą įvežama iš Lenkijos. Kartais net ir be sąskaitų. Pigios importuotos gėlės sukelia konkurenciją ir palieka nuoskaudą Lietuvoje dirbantiems gėlių augintojams. Lenkijoje PVM – 8–9 proc., o Lietuvoje verslininkai turi sumokėti 21 proc. Tokiu būdu pasijaučia nelygi konkurencija. 

Iš Punioje įsikūrusio Žemaičių ūkio gėlės didmena keliauja į prekybos centrus, bet jomis prekiaujama ir turguje. Dėl išaugusios savikainos ūkis pernai brangino produkciją. Anot ūkio vadovo, visos jų auginamos gėlės pernai brango nuo 10 iki 20 proc., todėl šiemet kainos liks tokios pačios, o kai kurių gėlių – net šiek tiek mažės.

Ankstyvą pavasarį pražydinti skinamas tulpes, kitas svogūnines gėles šiam ūkiui nėra labai paprasta, reikia tam tikrų sąlygų, šaldytuvų. Anot vadovo E.Žemaičio, veikti yra ką, nes tiek tulpėms sutvarkyti, tiek nuskinti, tiek surūšiuoti reikia labai daug žmonių rankų. Be Žemaičių, Lietuvoje ankstyvąsias svogūnines gėles augina ir pražydina daugiau ūkių, bet kur kas mažesnius jų kiekius.

Kaštai išaugino savikainą ir kainą

Miško apsuptyje įsikūrusio gėlininkystės ūkio savininkas Simas Zareckas Kuro kaime (Zapyškio sen., Kauno r.) naują gėlių auginimo sezoną savo šiltnamiuose pradėjo pernai gruodžio mėnesį.

Didelę patirtį turintis gėlininkas teigė, kad pakilusios energetinių išteklių kainos palyginti nedaug pakoregavo jo gėlių auginimo asortimentą bei apimtis. Verslą ūkininkas tęsia. Šį kartą, anot S.Zarecko, anksti užklupus žiemai, jie tik šiek tiek pavėlino sezono pradžią – į darbus kibo gruodį.

S.Zarecko duomenimis, šiemet šiltnaminėje gėlininkystėje vyrauja viena tendencija – beveik savaitę gėlininkai vėlavo pradėti sezoną ir maždaug apie 10 procentų sumažino gėlių auginimo apimtis.

„Mes patys vasario mėnesio viduryje jau intensyviai prekiaujame pas mus šiltnamiuose išaugintais gėlių daigais. Bendradarbiaujam su daugybe Lietuvos gėlininkų, todėl žinome, kiek šiltnamių gėlininkai jau „užsikūrę“, – kalbėjo gėlių daigelių augintojas.

Šiuo metu Zareckų šiltnamiai siūlo gėlių daigus ir vasario mėnesio viduryje prekyba jais buvo pasiekusi piką. „Mūsų ūkyje pats daigų pirkimo įkarštis“, – džiaugėsi ūkio šeimininkas. Jis skaičiuoja, kad daigelių išauginimo kaštai šį sezoną, palyginus su ankstesniu, jo ūkyje padidėjo maždaug du kartus.

„Jeigu anksčiau, iki energetikos išteklių brangimo, bendrame kontekste šildymas sudarydavo gal apie 5 procentus gėlių daigų auginimo savikainos, tai dabar sudarys apie 8 procentus. Išlaidos šildymui padidėjo, bet dar didesnį poveikį daro infliacija, todėl, nori nenori, turime didinti produkcijos kainas. Juk ne tik šildymas brango, dar brango vazonai, trąšos, durpės, tik sėklos kol kas brango simboliškai“, – aiškino gėlininkas.

Jaučia pulsą 

Kauno rajono šiltnaminių gėlių augintojas paskaičiavo, kad šiais metais išaugintos gėlės turės brangti iki 10 procentų. Jei kurie augintojai gėlių nebrangins, anot S.Zarecko, tai iš šio ir verslo neuždirbs. Bet tie, kas kainas padidins kiek daugiau, gali gėlių neparduoti. „Bet kokie kraštutinumai blogai – per daug pabranginti blogai, ir visai nebranginti – irgi blogai“, – pripažino ūkininkas.

Zareckai šiuo metu prekiauja gėlių daigais ir jaučia, kad pirkimo apimtys smuktelėjusios 10 procentų „Tiek mažiau užsakymų daigams mums pateikė klientai, o kaip reaguos mažmeninė rinka, nežinome“, – kalbėjo S.Zareckas, kurio ūkyje gėlių daigeliai išauginti Lietuvos rinkai.

Gėlių daigų augintojai iš Zapyškio krašto labai gerai jaučia rinkos pulsą, kaip šiemet gyvena kiti gėlininkai, ar labai taupo, ar keičia verslo kryptį. Anot S.Zarecko, nelabai ką augindamas gėles ir sutaupysi – jei šiltnamių nešildysi, viskas žus, ir papildomo apšvietimo reikia – jei jo nenaudosi, tai neturėsi norimų rezultatų.  

Pačių Zareckų ūkio gėlių asortimentas mažai kito. Kai skaičiuoja gėlių pavadinimus pagal veisles, susidaro tūkstančiai, o jeigu rūšimis – tai šimtai. Vien petunijų veislių, pasak gėlininko, yra apie 50. Šio gėlininko produkcijos – daigelių – galima įsigyti tik didmena, tiesiai iš ūkio.  

S.Zarecko duomenimis, šiemet šiltnaminėje gėlininkystėje vyrauja viena tendencija – beveik savaitę gėlininkai vėlavo pradėti sezoną ir maždaug apie 10 procentų sumažino gėlių auginimo apimtis.

Naujovės iš Olandijos

Gėlininkas S.Zareckas savo ūkyje anksčiau kasmet surengdavo tradicinį visos Lietuvos gėlininkų susitikimą ir seminaro metu kolegas supažindindavo su naujausiomis gėlių veislėmis, jų priežiūra. Tačiau šie visiems naudingi susitikimai užgeso. „Dabar jau nerengiame tokių seminarų. Visus sustabdė COVID–19. Mes ir prieš pandemiją rečiau rinkdavomės, nes viskas buvo lyg ir pasakyta, o kartotis nesinorėdavo, tad susitikimus pristabdėme“, – sakė gėlininkas.

Ūkininkas iš Kauno rajono kasmet vasarą važiuoja į Olandijoje rengiamas gėlių parodas. Ten sužino visas aktualias naujienas. Kai į ūkį atvažiuoja klientai užsisakyti gėlių kitiems metams, juos supažindina pagal jų poreikį. Suteikia informaciją, kaip reikėtų auginti. „Jeigu augina tam tikras gėlių rūšis, o neaugina kitų, jam neaktualu visi kiti dalykai. Vietoje seminarų dabar mes daugiau individualiai konsultuojame gėlininkus pagal kiekvieno poreikį“, – aiškino jis.

Savo srityje viskuo besidomintis S.Zareckas žino, kad pavasario šventėms gėlių žiedų bus išauginta šiltnamiuose. Tiesa, jis pats tuo neužsiima. Zareckų ūkio šiltnamiuose pirmosios pražys našlaitės, prekyba jomis prasidės balandį. 

Ūkininkas pasakojo, kad daug šiltnaminių gėlių augintojų yra Alytaus rajone. Žemaičių šeimos ūkis Punios kaime specializuojasi auginti gėles, o aplink Miklusėnus yra dar bent 5 smulkesni gėlininkai. Tuo tarpu Tauragės krašte jis žino net apie 25 gėlių augintojus. Todėl galima teigti, kad ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje yra tokių rajonų, kaimų, kur sukoncentruota gėlininkystė.

Juk ne be reikalo sakoma, kad gėlininkystė – užkrečiama liga.

S.Zareckas stebi, kad taip yra visame pasaulyje: jeigu kuris regionas augino, tai ir augina. Zapyškio seniūnijoje nuo Zareckų nelabai kas gėlininkystę nusižiūrėjo. „Čia neužsikrėtė, nes atokiai nuo visų, ne kaime, o miške esu įsikūręs“, – aiškino gėlininkas.