Pavasariui vėl sugrįžus į mūsų kiemus, norime kuo daugiau laiko praleisti lauke, puošti, dabinti savo aplinką. Natūralu, kad antroji pavasario pusė – tikras darbymetis ir gėlių augintojams. Nors atpigo trąšos, plastikiniai vazonėliai, pigesnis buvo ir šildymo sezonas, regis, šį sezoną gėlės vis tiek nebus pigesnės. Augintojai tikina, kad gėlių savikainą kėlė augę darbuotojams mokami atlyginimai, pabrangę gėlių auginimui skirti substratai.

Šildymo sezonas pigesnis, bet ilgesnis

Netoli Zapyškio (Kauno r.) įsikūrusiame Simo Zarecko gėlių ūkyje darbai sustyguoti it šveicariškas laikrodis. Ūkyje pluša 15 samdomų darbuotojų, kurie rūpinasi augalais, juos sodina, laisto, tręšia, organizuoja jų pardavimus ir logistiką. Pirmieji daigeliai į ūkį atvyko dar šių metų sausį.

Nors daug kam atrodo, kad Nyderlandai yra visų žiedų sostinė, S.Zareckas daigelius atsiveža ne tik iš olandų ūkių, bet ir iš Vokietijos, Lenkijos, Izraelio ir net Etiopijos, Kenijos gėlininkų. Maždaug 90 proc. jo auginamų gėlių atsivežama iš užsienio ir tik dešimtadalis užauginama nuo sėklos iki daigelio pačiame Simo ūkyje. Tai daugiausia įvairūs foniniai augalai: šlamučiai, žemuogės.

Ūkio vadovas sako, kad šildymo sezonas būtų buvęs labai geras, jei ne balandį užklupęs šaltis. „Žiemos sezonas buvo tikrai geras, tačiau labai daug kuro teko sudeginti paskutinę balandžio savaitę. Šiltnamis užpildytas gėlėmis, reikėjo šildyti didesnius plotus nei žiemą. Atšalusi paskutinė balandžio savaitė sudegino maždaug 20 proc. kuro, palyginus su tuo, kiek sudeginome per visą žiemą.

Šaltuoju sezonu mums šildymas daug nekainuoja, nes reikia šildyti sąlyginai nedidelius plotus, o pavasarėjant šiltnamius vis labiau apstatome, daugėja gėlių, todėl praėjusi savaitė šildymo atžvelgiu mums buvo tikrai brangi. Biokatilinėje šildomės viskuo, kas iš medžio: granulėmis, malkomis, pjuvenomis“, – pasakoja S.Zareckas, pasidžiaugęs bent tuo, kad šiemet, palyginus su praėjusių metų šildymo sezonu, kuras yra perpus pigesnis.

Kainos stabilizavosi

Prasidėjus COVID-19 pandemijai gėlių augintojai skundėsi, kad itin išbrango plastikiniai vazonėliai. Prieš dvejus metus gėlininkai kalbėjo, kad gėlių vazonėliai brango net 80 proc. Pastaraisiais metais jų kainos stabilizavosi, tačiau vis dar negrįžo į buvusį lygį. Pasak jo, šiais metais už vazonėlius teko mokėti 30 proc. mažiau, tačiau vazonėliai vis dar brangesni, nei buvo prieš 3 metus. Šiemet pigiau tenka mokėti ir už trąšas. Jos taip pat trečdaliu pigesnės.

Anot gėlių auginimu besiverčiančio verslininko, šiemet gėlių kainos laikosi tame pačiame lygyje, kaip ir praėjusį sezoną. Nors nemažai gėlių savikainą sudarančių dalių atpigo, mažinti kainų gėlininkai neskuba, nes vienur pavyko sutaupyti, o štai kitur sąnaudos išaugo.

Šiltnamiai gėlėmis užpildomi nuo rudens, vienas gėles keičiant kitomis. Vasaros pabaigoje sodinamos ankstyvosios pavasarinės gėlės, pavyzdžiui, raktažolės, rudenį – svogūninės gėlės ir našlaitės, o po naujųjų – tulpės, po jų ateina eilė visoms vasarinėms gėlėms.

„Mums pabrango durpės, substratai, bet didžiausią kaštų dalį sudaro darbo jėga, kuri stipriai pabrango. Sakyčiau, kad mūsų savikaina ne tik kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Pas mus ūkyje dirba 15 samdomų darbuotojų“, – šio sezono gelių rinkos realijas nupasakojo S.Zareckas.

Šildosi dviem būdais

Panaši situacija ir Dzūkijoje, Punios kaime (Alytaus r.) įsikūrusiame Eimanto Žemaičio gėlių ūkyje. 2 ha šiltnamių komplekse gėlės auginamos ištisus metus, todėl šildymo sezonas čia prasideda rudenį ir baigiasi tik vėlų pavasarį. Ūkis šildomas tiek gamtinėmis dujomis, tiek kietu kuru, priklausomai nuo to, kuris šildymosi būdas pigesnis.

„Pas mus nuklotas vamzdis, jis driekiasi maždaug 7 km, o juo teka gamtinės dujos. Galbūt mums būtų buvę geriau suskystintos naftos dujos, bet prieš 15 metų tokios galimybės nebuvo. Kaip alternatyvą įsirengėme biokatilinę, kūrename granules. Žiūrime pagal kainą, kuo šildyti šiltnamius labiau apsimoka. Dabar dujų kaina nukritusi, todėl šildėmės gamtinėmis dujomis. Agurkams palaikome maždaug 18 laipsnių šilumą, gėlėms užtenka žemesnės temperatūros ir stengiamės, kad termometro stulpelis nenukristų žemiau 15 laipsnių“, – pasakoja E.Žemaitis.

Gali būti bėdų dėl realizavimo

Šiltnamiai gėlėmis užpildomi nuo rudens, vienas gėles keičiant kitomis. Vasaros pabaigoje sodinamos ankstyvosios pavasarinės gėlės, pavyzdžiui, raktažolės, rudenį – svogūninės gėlės ir našlaitės, o po naujųjų metų – tulpės, po jų ateina eilė visoms vasarinėms gėlėms.

„Visos gėlės, kurias sodinome rudenį, yra parduotos arba pardavinėjami jų likučiai. Mes vieni pirmųjų pradėjome prekiauti našlaitėmis, jos gana greitai pas mus pražydo. Dabar labiau atšilo orai, žmonės ieško jau vasarinių gėlių ir tie gėlių ūkiai, kurie dar turi didesnius kiekius našlaičių, jų gali nebeparduoti, nes po Motinos dienos jų niekam nebereikia“, – svarstė E.Žemaitis.

Rinka per maža automatizavimui

Pastaruoju metu, anot Punios gėlių ūkio savininko, gėlių daigeliai brango nežymiai. Priklausomai nuo rūšies mūsų augintojai iš Vakarų Europos juos pirko puse ar visu centu brangiau.

Eimantas sako, kad ūkyje reikia nemažai darbo rankų, o automatizuoti gamybos nepavyksta dėl to, kad auginama per daug skirtingų gėlių rūšių.

„Norint automatizuoti gamybą, realiai reikėtų auginti vieną arba kelias augalų rūšis, tarkime, prekiauti vien tulpėmis ar begonijomis. Pas mus yra šimtai skirtingų augalų, jiems reikalingi įvairūs vazonų dydžiai, skiriasi ir jų laistymo sistema, todėl toks sprendimas mums nepasiteisintų. Rinka pas mus per maža automatizavimui, kad reikėtų vienos ar kelių augalų rūšių. Pirkėjai nori daugiau įvairovės. Pavyzdžiui, tulpes mes auginame tik dviem progoms – Valentino ir Tarptautinei moters dienai. Po tulpių išvalome šiltnamį ir jame auginame kitas rūšis. O štai olandai tulpes augina nuo lapkričio iki balandžio ir paskui viską išpardavę šiltnamį uždaro“, – verslo niuansais dalijosi pašnekovas.

Motinos dienos prekyba

Šiandieną gėlių ūkiuose pirkėjai daugiausia dairosi žydinčių vienmečių gėlių. Gėlių ūkio šeimininkas ruošiasi ir artėjančiai Motinos dienai. Šį šventinį savaitgalį tikimasi sulaukti didesnio pirkėjų srauto. Paprastai mamoms dovanoti renkamasi gėles vazonėliuose, pirmiausia išperkamos gausiai žydinčios, vėliau – dar tik žiedus kraunančios vienmetės gėlės.

Punios ūkio savininkas E.Žemaitis sako, kad šių metų Motinos dienos prekybai pradėjo ruoštis iškart po praėjusių metų mamų šventės. Jis išanalizavo, kokios gėlės buvo perkamiausios, todėl iš anksto susiplanavo ne tik jų rūšis, kompozicijas, bet ir vazonų dydžius.

„Prieš Motinos dieną tikrai daug gėlių parduodame. Mes prekiaujame kiekvieną dieną, iš mūsų daug gėlių superka turgaus prekeiviai. Tiesa, prekyba labai priklauso nuo oro savaitgalį. Jei būna gražus, šiltas ir saulėtas savaitgalis – gėlės šluojamos nuo prekystalio, jei atšąla, apniukę ar lietinga – prekyba vangesnė“, – tikina S.Zareckas.

Punios ūkio savininkas E.Žemaitis sako, kad šių metų Motinos dienos prekybai jis pradėjo ruoštis iškart po praėjusių metų mamų šventės. Jis išanalizavo, kokios gėlės buvo perkamiausios, todėl iš anksto susiplanavo ne tik jų rūšis, kompozicijas, bet ir vazonų dydžius. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, jis tikisi sėkmingos savaitgalio prekybos, mat mamoms pirkėjai visuomet renkasi didelius ir gražius žiedus.

Perka daugiau nei pernai

Gėlių pati neauginanti, tačiau jas perkanti iš vietos ir Lenkijos ūkių prekeivė Lilija Petrauskienė iš Ukmergės r. sako, kad šiemet gėlių pirkimas „banguoja“. Tai, pasak jos, priklauso nuo orų. Jei saulė šildo, žmonės iškart susiruošia tvarkytis gėlynuose, tvarko ir kapus, ten sodina našlaites, ledinukus ir kitas šalnoms atsparesnes gėles. Šiandieną pirkėjai jau ieško žydinčių petunijų, pelargonijų.

„Šiemet perka daugiau nei pernai. Derasi tik tie, kas perka didesnį kiekį, o visi kiti perka ir nuolaidų neprašo. Dabar užplūdusi šiluma, ko gero, labai išjudino kiemo darbus. Prasidėjus terasos sezonui, žmonėms miela matyti žiedus, spalvas, ypač kai pavasaris buvo gana niūrus ir vėsus“, – tvirtina pašnekovė.