Klimatologai tvirtina, kad beveik vasaros išvakarėse nagus parodžiusi žiema nėra naujas reiškinys Lietuvoje. Vis dėlto, jų pačių teigimu, tokių atvejų per pastaruosius kone keturis dešimtmečius būta vos kelių. Gegužę sniegas iškrito 1980, 1997, 2007 ir 2011 metais. Pasak Lietuvos hid­rometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, 1980–aisiais Biržuose, Dot­nuvoje ir Kaune pasnigo net gegužės 22 dieną. O kokių padarinių gali tikėtis žemdirbiai po šių metų gegužės 12–osios „žiemos“, kai Kauno apylinkėse sniego iškrito net iki 10–ies centimetrų?

Meteorologų sniegas nenustebino

Kaip žinia, aukštai pakylanti ir ilgai šviečianti saulė greitai ištirpdo tokias gamtos išdaigas. Vis dėlto, 1978 metų gegužės 12 dieną Laukuvoje dar fiksuota nuolatinė sniego danga. Klimatologai teigia, kad tokių reiškinių kartkartėmis pasitaiko, ir įspėja, jog ateityje, ko gero, jų bus dar dažniau. Yra tik viena gera žinia, kad gegužės pradžioje sulaukus daugiau kritulių, nei įprastai šiuo metu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, jog meteorologinė sausra šalyje atsitraukė, tačiau jos rizika dalyje regionų išlieka.

Pasak tarnybos, sausringą pavasarį nutraukė gegužės pirmą dešimtadienį iškritę 20 proc. daugiau kritulių, nei įprasta – kai kuriose stotyse iškritęs kritulių kiekis pirmą gegužės dešimtadienį viršijo daugiametę normą net 2–3 kartus. Dėl to praėjusią savaitę paskelbta sausra šalies pietvakariuose, taip pat ir kituose regionuose atsitraukė. Meteorologinė sausra nė viename regione nebėra fiksuojama.

Papildomi rūpesčiai žemdirbiams

„Vėlus pavasaris, sausi orai, dažnos šalnos naktimis, iškritęs gausus sniegas šį pavasarį neramina žemdirbius – ar nenukentės būsimas derlius, – pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė. – Pastarosiomis dienomis praslenkantys debesys suteikė vilties, kad neteks trečią sezoną iš eilės žiūrėti į sausros nualintus laukus. Tačiau dažną rytą nuo šalnų baltuojantys laukai kelia rūpesčių rapsų augintojams – ar nepažeis naktinis šaltukas žieminių rapsų žiedų? Gegužės viduryje iškritęs sniegas didesnės žalos žydintiems rapsams nepadarys, tačiau ten, kur jo buvo gausiau, augalai nukentėjo ne dėl šalčio, o dėl nuo didelio svorio nulūžusių šakų ar net pačių augalų.“

Pasak R. Semaškienės, nors rapsai ir pasižymi labai geromis kompensacinėmis savybėmis, bet lūžių vietos yra gera terpė ligų, labiausiai pilkojo puvinio, užkratui. Prognozuojami ateinančią savaitę lietūs užsikrėtimo riziką dar labiau padidins, jei iki šiol rapsai yra nepurkšti nuo ligų.

„Vis dar prognozuojami vėsūs, su naktinėmis šalnomis orai nedėkingi rapsų produktyvumui dėl galimo žiedadulkių gyvybingumo sumažėjimo, nektaro iškyrimas dėl žemų temperatūrų – labai trumpalaikis, todėl bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų aktyvumas gana mažas, tad šiuo periodu ankštarų užmezgimas gali ir strigti.

Žieminių javų vystymasis lėtas, ilgai trukęs bamblėjimo pradžios (BBCH 32) tarpsnis žieminiuose kviečiuose jau pereina į paskutinio lapo tarpsnį. Žieminiai miežiai, rugiai jau plaukėja. Pastarieji augalai daugiau nei kviečiai nukentėjo nuo sniego – kur gausiau prisnigo, pagulė. Tačiau šiuo metu tai trumpalaikis poveikis. Žemdirbius džiuginantis lietus ne tik pagerino javų pasėlių būklę, tačiau iššaukti gali, priklausomai nuo drėgmės gausumo, žieminių javų lapų ligų plitimą. Reikėtų dažniau stebėti laukus, ar nėra naujų lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių požymių“, – patarė LAMMC mokslo darbuotoja.

Rapsų derlius tikrai sumažės

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ŪP sakė, kad nuo sniego labiausiai nukentėjo rapsų laukai.

„Lomose arba kur papūtė stip­resnis vėjas aukštesnės rapsų veislės nukentėjo daugiau. Retesni pasėliai irgi linko, lūžo perpus. Kai kurioms rapsų veislėms padaryti nuostoliai tikrai nemaži. Vieni rapsų stiebai nulinko, kiti – nulūžo, ar jie beatsikels – sunku pasakyti. Aišku, ant nulinkusių jau bus mažiau užmegzta sėklų, o ir derliaus nuėmimas bus sunkesnis. Apatiniai grūdai lėčiau džiūs, teks nuiminėti drėgnus grūdus. Tam tikrų nuostolių tikrai teks patirti“, – teigė J. Talmantas.

Pasak jo, kai kuriuose laukuose nuostoliai gali siekti 10–20 proc. derliaus. Šiaip rapsai dabar turi siekti apie 1 m aukščio. Bet daug kur yra išguldyti ir pakilę tik apie 10–20 centimetrų.

Stasys BIELSKIS