Nors cukriniai runkeliai – lietaus mėgėjai, šiemet jau ir jie vandens „atsigėrė“. Runkeliai laukuose auga vangiai, lapai skylėti, baiminamasi galimų ligų protrūkio. Daugiau sąnaudų reikalauja ir piktžolių naikinimas, nes ir šios auga kaip „ant mielių“. Ekologiniuose cukrinių runkelių laukuose šiam darbui šiemet pasitelkti jau ir robotai.

Pakeitę spalvą

Pietų Lietuvoje ūkininkai vis patiria iššūkių – šiemet runkelių sėja buvo labai ankstyva, tačiau gležnučius augalus pakando šalnos, o birželis kartu su lietumi laukams pateikė ne vieną krušos porciją.

Didelę cukrinių runkelių auginimo patirtį sukaupusios Marijampolės sav. Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jasiulaitis pripažino, jog dabar jie kai kuriuose savo laukuose stebi beviltiškai mirkstančius cukrinius runkelius. Šioje bendrovėje apsemtų runkelių yra žemesnėse vietose, ypač daubose.

„Cukriniams runkeliams augti nėra palankios sąlygos, gal aukštesnėse vietose, kur ant kalniuko, dar taip nesijaučia, bet jeigu tik kokia žemesnė loma, įduba – jau iš karto matyti, kad ir jų spalva keičiasi, lapai vienas prie kito traukiasi. Tokios sąlygos runkeliams netinka, o pats augalas atrodo sumažėjęs“, – teigė Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas.

Tokio reiškinio A.Jasiulevičius dar tiesiai šviesiai nykimo požymiu nevadino, sakė, kad tai labiau primena sustojusį cukrinių runkelių augimo procesą. Tam įtakos turėjo nuolatiniai lietūs, vėsesni orai. „Kai dirvoje per daug drėgmės, paprasčiausiai joje nėra deguonies. Augalai tiesiog dūsta“, – cukrinių runkelių būklę vertino Kuktų žemės ūkio bendrovės pirmininkas.

Šiemet Kuktų žemės ūkio bendrovė cukrinius runkelius augina 80 ha plotuose. Vadovas pasidžiaugė, kad su piktžolėmis, kurios auga greičiau už runkelius, jiems pavyko susitvarkyti. Nupurškė laiku pagal išankstinį planą, tik runkelių laukus išvažinėjo, nes purškimo neatidėsi, o dirva nedžiūsta taip greitai, kaip norėtųsi žemdirbiams. Baraginėje, kur įsikūrusi žemės ūkio bendrovė, retą dieną nelyja.

„Per paskutinius dešimt metų net neprisimenu, kada yra buvę taip šlapia. Senokai tokių šlapynių neturėjome. Paskutiniai treji metai buvo itin sausringi. Pernai ir telkiniuose, ir šuliniuose trūko vandens, šiemet – atvirkščiai“, – lygino A.Jasiulevičius.

Neatlaikė melioracija

Kalbėti apie cukrinių runkelių užauginimo rezultatus niekas nesiryžta. Pasak Kuktų žemės ūkio bendrovės pirmininko, būtų per drąsu kažką prognozuoti. Jie stebi, kad mažiausiai vandens perteklių pajautė javai, bet ir jų laukuose atsirado melioracijos drenažo sistemų gedimų.

„Dėl didelio kritulių kiekio, kur galimai buvo pažeisti ar sulūžę drenažo vamzdeliai, mes to nematome. Po žeme susidarė didelis slėgis, o kai pralaidumas sumažėjęs, įvyko kelios melioracijos sistemos avarijos, vieną jų – cukrinių runkelių laukuose. Nutiko taip, kad susirinko per didelis vandens kiekis, o per trumpą laiką drenažo sistema nepajėgia veikti ir vandenį „išmušė“ į viršų. Sistemos labai senos, jų veikimas susilpnėjęs“, – kalbėjo A.Jasiulevičius, minėdamas, kad kai tik nuslūgsta vanduo ir jie gali įvažiuoti į laukus, taiso melioracijos gedimus.

Teigdamas, kad šiemet gamta juos bando visokiais būdais, A.Jasiulevičius dėkojo Dievui, kad Kuktų žemės ūkio bendrovės laukus dar ne taip stipriai aptalžė ledai, nes jie pakenkia visoms plačialapėms kultūroms, tarp jų – cukriniams runkeliams. „Pas mus buvo toks trumpas lietus su ledukais, bet ant cukrinių runkelių lapų dar ir dabar matyti išdaužytos skylės“, – VL sakė A.Jasiulevičius.

Pasėlius apsidraudę

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas, Šakių rajono ūkininkas Juozas Valaitis taip pat patikino, kad cukriniams runkeliams augti susidarė nepalankios sąlygos. Lietūs, audros neaplenkė ir zanavykų žemių, todėl ir pas juos yra tiek sukapotų, tiek apsemtų augalų.

Šakių rajono cukrinių runkelių augintojai nėra labai nusiminę, gal todėl, kad jų mažiau. „Buvo šlapia, šalta, tai jie prastai auga. Cukrinių runkelių vystymasis prastokas. Bet ką darysi, dar yra laiko, jeigu oras pagerės, dar pasivys“, – tikėdamasis daugiau saulės ir mažiau lietaus sakė ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas J.Valaitis.

Pasak pašnekovo, cukrinius runkelius jis augina tris dešimtmečius, bet kad taip anksti juos pasėtų, dar nėra buvę. Yra buvę, kai sėjo kovo 29 dieną, o šiemet į žemę sėklas įterpė kovo 24 dieną, kai buvo tam palankios sąlygos, puikiai dirbosi žemė. Niekam nekėlė abejonių, todėl labai anksti pasisėjo, bet paskui, kai šilumos pavasarį trūko, runkeliai dygo prastokai, tik žolės subujojo. Reikėjo daugiau kartų purkšti herbicidais: jeigu anksčiau užtekdavo trijų purškimų, tai šiemet reikėjo ir ketvirto. Negana to, žalos padarė kruša – runkelių lapai pasidarė skylėti.

„Mes jau žinome, kada lapai ledų sukapoti, tuojau pradeda pulti ligos. Prieš keletą metų krušos ledukai taip pat buvo sukapoję cukrinių runkelių lapus. Aš draudžiu pasėlius, tai už krušos padarytą žalą draudimas kompensuoja. Bet kas nesidraudžia, nieko negauna“, – kalbėjo J.Valaitis, užsiminęs, kad Zanavykijos cukrinių runkelių augintojų nuotaikos saikingos, dar neaišku, kaip toliau vystytis runkeliai.

VL pakalbintas Mažųjų Šelvių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Irmantas Mačiulis dėl cukrinių runkelių derliaus per daug nesijaudina. Jis tikino savo ir tėčio Vinco Mačiulio laukuose grėsmės derliui dar neįžvelgiąs. „Kol kas mūsų runkeliai laikosi labai puikiai, o kaip bus ateityje, nežinome. Tfu, tfu, tfu, bet krušos dar negavome per daug, tik daug lietaus. Dar nesemia tiek, kad jau būtų stichinė nelaimė. Tikrai dar galima išgyventi. Norime tyliai būti, gal viskas bus gerai“, – nuoširdžiai sakė I.Mačiulis.

Mačiulių šeimos ūkyje cukrinių runkelių sėja irgi buvo ankstyvesnė nei įprastai. Truputį šalnos buvo pakandžiojusios cukrinių runkelių daigelius, bet, kaip sakė Irmantas, „dar proto ribose“ – nesunaikino.

Jaunesniojo Mačiulio teigimu, lietinga vasaros pradžia nereiškia, kad šis iššūkis jau pražūtingas augalams. „Man atrodo, sausra padaro daugiau žalos negu šiemečiai lietūs“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo I.Mačiulis, tikėdamasis gero derliaus. Jis pridūrė, kad jų pasėliai yra apdrausti, todėl šiek tiek ramiau „dūšioje“.

Nori „pririšti“ prie kviečių

J.Valaitis, atstovaudamas Sūduvos krašto cukrinių runkelių augintojams, užsiminė ir apie kitus jiems svarbius rūpesčius, pavyzdžiui, apmokėjimą už išaugintą produkciją. Augintojai su perdirbimo įmonėmis sudarinėjo fiksuotas ir nefiksuotas sutartis. Jose nustatyta konkreti supirkimo kaina. Kai dabar ūkininkai palygina cukrinių runkelių kainą su dabartinėmis, tegul ir su jau pakritusiomis kviečių bei rapsų kainomis, tai cukrinių runkelių kaina nelabai patraukli.

„Šie metai jau taip, ko gero, ir liks, bet ūkininkai iš anksto galvoja apie kitus metus. Jie svarsto, kad reikėtų vėl, kaip buvo prieš keletą metų, cukrinių runkelių supirkimo kainą „pririšti“ prie grūdų kainos. Jų nuomone, taip būtų teisingiausia augintojų atžvilgiu. Jeigu kyla grūdų kaina, reiškia, auga ir saldžiųjų šaknų kainos. Šiemet jų kaina sukasi apie 30 Eur/t“, – VL dėstė J.Valaitis.

Tačiau, anot jo, palyginus su kviečių kainomis, ji nedžiugina. Tokia kaina susidaro, kai viskas susideda į bendrą krūvą – įvertina už ankstyvą atvežimą, už šakniavaisių švarumą, už cukringumą, tada 30 eurų ir „susigrabalioja“. Kai metai geri, sausi, perleidžia per valytuvus ir runkelių šaknys būna švarios, o kai visi atsimena 2017 metus, kai purvo netrūko, tai ūkininkams buvo bėda. Tiek Kėdainių, tiek Marijampolės cukraus fabrikuose supirkimo kaina daugmaž vienoda – augintojai gauna panašiai.

Ravėtojus keičia robotukai

Surasti darbuotojų, kurie nori ravėti ekologinius runkelius ar dirbti kitus rankinius darbus, kasmet darosi vis sunkiau – jų trūksta nepaisant didėjančių mokamų įkainių. Dėl šios priežasties daug dėmesio skiriame efektyvumui, technologijoms gerinti. Šiemet sėkmingai įdarbinome du autonominius robotus atlikti runkelių sėjimo ir priežiūros darbus.

Cukrinių runkelių pasėlių situacija normali – runkeliai kiek mažesni nei turėtų būti šiuo laikotarpiu dėl šalto pavasario, o po paskutinio lietaus dalis plotų gerokai užmirkę, todėl sustojo tarpueilių išpurenimas ir runkelių ravėjimas.

Šiemet runkelius auginame 1 070 ha plote. Lyginant su ankstesniais metais, plotai nežymiai sumažėjo dėl situacijos ekologinio cukraus rinkoje ir konkurencijos su Vakarų Europos šalių ūkininkais.

Užmirkimo nemėgsta

Dr. Zita Brazienė, LAMCC Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties vadovė

Vėsus pavasaris buvo nepalankus runkelių dygimui ir daigų vystymuisi. Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė paros temperatūra buvo 1,4 °C mažesnė negu standartinė klimato norma (SKN). Gegužės mėnuo taip pat buvo šaltesnis negu įprastai, vidutinė paros oro temperatūra siekė 11,2 °C, t. y. 1,8 °C žemesnė negu SKN. Ypač šaltos buvo naktys. Gegužė, ypač jos pabaiga, buvo labai lietinga. Per mėnesį iškrito 110,2 mm kritulių, t. y. 3,4 karto daugiau negu SKN.

Didžioji dalis kritulių gegužės trečiąjį dešimtadienį iškrito stiprių liūčių pavidalu. Runkelių dygimas užsitęsė dėl šaltų orų. Kuo ilgesnis dygimas, tuo silpnesni daigai. Be to, liūtys laukuose suformavo dirvožemio plutą, kas dar labiau apsunkino augalų dygimą ir vystymąsi, skatino runkelių daigų juodšaknės plitimą pasėliuose. Dėl liūčių žemesnėse laukų vietose dar ir dabar stovi vanduo. Runkeliai labai jautrūs dirvožemio užmirkimui. Net neilgai pastovėjęs vanduo sutrikdo runkelių augimą ir vystymąsi. Be to, tokiame užmirkusiame, mažai deguonies turinčiame dirvožemyje susidaro palankios sąlygos vystytis patogeniniams grybams, sukeliantiems šakniavaisių puvinius.

Birželio pradžioje Pietvakarių Lietuvoje kartu su liūtimis pasitaikė ir nemažai krušos atvejų. Laukai nuo krušos nukentėjo nevienodai. Be to, cukriniai runkeliai net ir stipriai nukentėję nuo krušos sugeba toliau augti, formuoti naujus lapus. Tačiau kiekvienas toks nukentėjimas pristabdo jų augimą, resursai naudojami atsigavimui, o ne tolesniam augalų vystymuisi. Be to, pažeistuose lapuose lengviau įsitvirtinti patogeninių grybų ir bakterijų, sukeliančių lapų ligas, sporoms. Todėl ūkininkai, kurių cukrinių runkelių pasėlius pažeidė kruša, turėtų atidžiau stebėti grybinių lapų ligų plitimą, nes tokiuose laukuose jos pradeda plisti anksčiau.