Derlingais metais iš 1 ha serbentynų po 6–10 tonų juodųjų serbentų uogų priskindavę Pietų Lietuvos ūkininkai šiemet tikina, kad tenkinsis vos viena kita tona, ir tai dar nežino, ar tiek uogų prisirps. Esą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje serbentynai pavasarį nukentėjo nuo vėlyvų šalnų, todėl uogų kaina gali būti aukšta.

Vietoj kekių – pavienės uogos  

Sasnavos seniūnijoje (Marijampolės sav.) serbentynus puoselėjantys ūkininkai šiemet juodųjų serbentų uogų derliaus parduoti turės itin mažus kiekius, nes uogynus žydėjimo metu nušaldė negailestingos šalnos. Žala jau akivaizdi. Ją įvertino speciali Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio paskirties žemės agrarinės būklės vertinimo komisija.  

„Nukentėjo per 60 hektarų mano serbentynų. Praktiškai nušalo apie 80 proc. visų esamų plotų, o nenušalusių – tik apie 20 proc. Buvo atvykusi Marijampolės savivaldybės administracijos sudaryta komisija, surašė aktą, užprotokolavo ir laukiame kokių nors rezultatų iš Vyriausybės, iš Žemės ūkio ministerijos. Kiek žinome, tai jie geranoriškai bendradarbiauja ir turėtų pagelbėti. Galbūt kitais metais gausime kokią kompensaciją. Bet kol kas laukiame“, – sakė kalbintas dėl šalnų žalą patyręs Sasnavos seniūnijos serbentų augintojas Vitas Ališauskas, kurio serbentynas išsidėstęs per tris kaimus – Barštinės, Pagelumbiškio ir Pavengliskos.  

Tokia pati situacija ir kaimyniniame serbentyne – Topeliškių kaime (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) 8 hektarų plote juoduosius serbentus auginančio ūkininko Mindaugo Baltrušaičio uogynuose. Jo serbentynui labiausiai pakenkė gegužės 1–12 d. užklupusios ir net 12 naktų užsitęsusios šalnos. Ūkininkas sakė, kad šis sezonas bus neproduktyvus, nes dėl šalnų prarado net apie 90 proc. laukto uogų derliaus. Palankiais metais ant krūmų šakų kabėdavo didžiulės uogų kekės, o šiemet vietoj kekių sirpsta vos kelios užmegztos uogos.

Prieš 20 metų serbentyną pasisodinęs ūkininkas M.Baltrušaitis jau ne pirmąjį kartą patiria pavasarinių šalnų padarytą žalą. Skaičiuoja, kad, be šių, nuostolingų metų jo praktikoje yra buvę dar penkeri. Serbentyno šeimininko teigimu, kai šiemet derliaus beveik nebus, tai ir pajamų nebus, nors darbo serbentyne vis tiek buvo ir dar bus, patirta ir išlaidų. Ūkininko teigimu, serbentynai šiemet nušalo, kai buvo pats intensyviausias jų žydėjimo metas.

Žalą paskaičiuoti nesudėtinga

Serbentų augintojas V.Ališauskas VL aiškino, kad vieni jo serbentų plantacijos plotai nušalę daugiau, kiti – mažiau, bet esmė – pavasarinės šalnos stipriai pakenkė visam derliui. Jo teigimu, patirtus nuostolius pinigine išraiška galės įsivertinti šiek tiek vėliau. Anot V.Ališausko, susiskaičiuoti nebus sudėtinga – tai paprasta matematika. Nuostoliai paaiškės, kai bus aišku, kokios bus šiemet serbentų supirkimo kainos. Šiaip kiekvienais metais derliu būna skirtingas. Tai didesnis, tai – mažesnis. „Kompensacijų metodika yra tokia, kad ima trijų paskutinių metų derlingumus ir jeigu yra nustatyta 80 proc. ar 90 proc. pažeidimų, tai tokie ir nuostoliai“, – sakė serbentyno šeimininkas.

Jis priminė, kad pernai sąlygos buvo lietuviškos ir serbentų derlingumas buvo geras – tą lėmė neblogas žydėjimas, kuriam šalnos nepakenkė. Šiemet tikėjosi ne mažesnio derliaus, nes žydėjimas džiugino akį, bet rezultatai – prasti, nes serbentynus nualino ilgai trukusios šalnos. V.Ališauskas priminė, kad Pietų Lietuvoje auginantys juoduosius serbentus negali lygintis su Lenkijos pietinės pusės serbentynais, kur paprastai būna palankūs pavasariai ir gausūs žydėjimai, kur teigiamos temperatūros ir bitės dūzgia žieduose.

Sasnavos seniūnijoje augantys serbentynai kiekvienais metais taip pat duoda neblogą derlių, tik, žinoma, jeigu nenušąla. „Šiemet nedavė augalui normaliai susiformuoti ir dar nušaldė visus žiedus“, – apgailestavo ūkininkas.

Kai pavasariai permainingi, serbentų augintojai seka meteorologų prognozes ir žino, jeigu nušaldys, bus reikalingi įvairūs žalą pagrindžiantys dokumentai, nuotraukos. Kasmet V.Ališauskas serbentų krūmus nufotografuoja per patį žydėjimo piką ir gali palyginti, koks vaizdas buvo žydėjimo metu ir koks vėliau, kai matyti užmegztos uogos.  

Amžinas rūpestis – draudikai nedraudžia

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas ūkininkas Sigutis Jundulas pastebėjo, kad gamta šiemet buvo žiauroka – šį pavasarį šalnos tęsėsi beveik dvi savaites. Ne tik serbentai nušalo, bet nušalo, apšalo ir kiti augalai. Tiesa, Marijampolės krašte gal dar šiek tiek švelniau, bet ir suvalkiečiai neturės ankstyvųjų slyvų, vyšnių, nukentėjusios ir šilauogės. 

„Jeigu nuo kitų žalų žemės ūkyje galima apsidrausti, tai uogininkams nuo šalnų – ne. Todėl patiems belieka ieškoti priemonių ir būdų apsisaugoti“, – kalbėjo S.Jundulas. Ūkininkas M.Baltrušaitis netiki, kad šildymas deginant laužus jo laukuose būtų davęs nors kokį efektą. Jam tai atrodo daugiau kaip „zabova“ naktimis, o ne rimta ūkiška išeitis. „Būtų gerai, kad mus paremtų Europos Sąjunga ar valstybė, gal – Marijampolės savivaldybės administracija. Tikimės, gal taip ir bus“, – vilties nepraranda serbentų augintojai.

„Parama yra, bet dar neaišku, ką jie gaus. Žalos ir nuostolių faktai užfiksuoti. Tai svarbu auginantiems ekologišką produkciją, nes nepagrindus žalos ūkiai negauna išmokų, jeigu neparduoda tam tikro kiekio produkcijos. Surašyti žalos protokolai padės išvengti sankcijų, kad jie neužaugino ne piktybiškai, o dėl to, kad gamta neleido jiems užauginti. Kita bėda, ant šakelių uogyčių dar kažkiek yra, bet jos labai smulkios ir tikrai neužaugs, nukris, nes po šalnų atėjo sausmetis ir stigo drėgmės“, – sakė serbentų laukus apžiūrėjęs LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas. 

Tuo tarpu ūkininkas M.Baltrušaitis neabejoja, kad vis tiek serbentyne surankios ir nuskins uogas. Žiūrės, kas iš to bus. „Tik aišku, kad nebus tokio derlius, kaip būdavo, – apgailestaudamas VL sakė M.Baltrušaitis. – Su gamta niekaip nesusitarsi. Taip buvo, taip visą laiką ir yra.“

Vyras skaičiavo, kad iš vieno hektaro pagal metus vidutiniškai priskindavo nuo 6 iki 10 tonų uogų. 

Per 20 metų praktiką jau ne kartą ir ne dvejus yra buvę, kai derliaus dėl gamtos kaprizų neturėdavo. Bet per visą 20 metų laikotarpį dėl patirtos žalos paramos sulaukė tik vieną kartą – prieš maždaug trejus metus. „Pasijautė – vis tiek geriau, negu nieko“, – tikino jis.

V.Ališauskas VL sakė, esą pati didžiausia bėda, kad serbentų augintojai negali savo verslo apdrausti. Esą draudikai serbentynų nedraudžia, nes tai per daug rizikingi augalai. Ūkininkui dėl to apmaudu, nes jie nori draustis, bet neturi galimybių ir sąlygų. Laimė, kad neturi jokių įsipareigojimų supirkėjams – nėra sudarę išankstinių kontraktų – pasilikę sau laisvę.

Iš ko išgyvens?  

Abu minėti ūkiai pasirinkę aplinką tausojančią vaisių ir daržovių auginimo sistemą (programą) –  specializuojasi auginti išskirtinės kokybės juoduosius serbentus. V.Ališauskas yra įsigijęs kombainą uogoms skinti. „Ko gero, šiemet kombainą panaudosime tik iš dalies, nes viskas dar priklausys, kokios bus uogų supirkimo kainos. Šiaip ir Lenkijoje, ir Latvijoje serbentynai pažeisti gana stipriai, tai manau, kad mums ir 20 proc. likusių uogų apsimokės skinti ir parduoti. Dabar taip galvoju. Nors ir 1 toną iš 1 ha skinsime, bet už gerą kainą skinti apsimokės, tiesa, tik tuomet, jeigu ir Lenkijoje juodųjų serbentų nebus“, – svarstė ūkininkas.

Jo teigimu, visi ūkininkai žino, kad tiek derliais, tiek uogų supirkimo kainomis „atsiremia“ į kaimynus lenkus. Nuo situacijos ir supirkimo kainų kaimyninėje šalyje priklauso kainos ir Lietuvoje. Ir ne tik uogininkystėje, bet ir sodininkystėje, daržininkystėje, paukštininkystėje bei kituose sektoriuose. „Gal tik grūdų sektoriui nediktuoja kainų, ten lemia situacija visos Europos ar viso pasaulio rinkose. Bet kitur – ryški Lenkijos įtaka. Kiek bendravome su kolegomis iš Lenkijos, nes mes priklausome bendrai tarptautinei juodųjų serbentų augintojų asociacijai, tai ir pas juos kai kur vaizdas – gana liūdnas. Tikėkimės, kad gal su valstybės parama ir su kiek „padoresnėmis“ kainomis Lietuvoje, išgyvensime“, – situacija Lietuvoje ir Lenkijoje pasidalino serbentų augintojas V.Ališauskas.

Abu Sasnavos seniūnijos serbentynų šeimininkai – kaimynai. Ta pati vietovė, tik vieno serbentynas netoli „VIA Baltica“ magistralės, o kito – labiau prie miško. Abiejų ūkių specializacija – tik serbentai. Abu sako, kad metai – liūdnoki, kai lieka tik viltis sulaukti išmokų – vienintelių pajamų už serbentynus.

Pakenkė šalnos

Sidonija Barišauskienė, Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė

Marijampolės savivaldybės administracija yra gavusi keturių pareiškėjų prašymus dėl nušalusių juodųjų serbentų. Padėtis tikrai prasta, nes derliaus praradimas – didelis, mes surašėme aktus. Bendras nušalęs plotas yra 58,49 ha. Plotai nušalę 80 proc. Dėl kompensacijų skyrimo sprendžia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ar gali tikėtis kompensacijų? Ankstesniais metais, kai mes prašydavome, tai uogų augintojai tikrai nieko negaudavo. Jie tik galėdavo šiuo aktu pateisinti, kodėl neparduoda produkcijos. Daugiausia tai yra ekologiniai ūkiai, kurie turi įsipareigojimų. Jeigu visoje šalyje bus priimti kokie nors sprendimai dėl nuostolių atlyginimo apšalus uogienojams ir parengta metodika, tuomet ir šie ūkininkai gali tikėti kompensacijų. Bet šiandien pasakyti, kaip bus – dar labai sunku.