Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus.

„Vien 5 mln. eurų bus išmokėta už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos padarytus pažeidimus žieminių javų laukuose. Šiuo metu aktyviai vertinami vasariniai augalai“, – pasakojo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė. Balandžio 28-ąją prasidėjusios šalnos šiemet tęsėsi neįprastai ilgai, kai kuriuose regionuose – net visą mėnesį. „VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 823 žemdirbių pranešimus. 

Teko apžiūrėti daugiau kaip 3 tūkstančius laukų. Nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. hektarų pasėlių, iš jų 26 tūkst. hektarų žieminių rapsų, 8 tūkst. hektarų javų, daugiau kaip 200 hektarų kukurūzų, 140 hektarų cukrinių runkelių ir apie 100 hektarų bulvių. Pranešimų apie šalnos pakąstus pasėlius sulaukta iš visų Lietuvos regionų. Labiausiai šalna šiemet sumažino derlių Kėdainių, Pakruojo, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Joniškio, Vilkaviškio, Šiaulių ir Akmenės rajonų žemdirbių laukuose.

 „Pastaruosius dvejus metus žemdirbiai susiduria su šalnos nuostoliais laukuose. Pernai gegužę stiprios šalnos buvo keletą naktų. Šiemet šalnos truko ilgai, net mėnesį, ir pažeidė tuos pačius augalus keliais skirtingais augimo tarpsniais. Toks reiškinys fiksuotas pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kartu su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis atlikome pirminius vertinimus ir parinkome optimalų šalnų nuostolių vertinimo procesą bei eigą“, – aiškino T.Rickevičienė. Pridėjus žiemą iššalusius pasėlių laukus, apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ iš viso šįmet jau skaičiuoja daugiau kaip 8 mln. eurų draudimo išmokų. Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, šiais metais Lietuvoje jau fiksuotos 6 iš 8 draudžiamų pasėlių rizikų – liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas ir stichinė sausra. 

Neužfiksuotos liko tik 2 rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis. „Per 15 veiklos metų Lietuvoje to nėra buvę. Šiais metais neįprasta, kad, tęsiantis ilgų šalnų periodui, kartu pradėjo ryškėti stichinės sausros padariniai. Tai – akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai, kuriuos žemės ūkio sektoriuje fiksuojame anksčiausiai iš visų sektorių“, – sakė M.Rusteika. Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir praėjusiais metais buvo apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvoje pasėlių hektarą.