Europos Komisijos (EK) kabinetuose kurpiamos dar vieno reglamento pataisos, kurios apsunkins Lietuvoje gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų gyvenimą. Siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę ir sąžiningą įmonių konkurenciją, siūloma keisti ES gyvūnų vežimo taisykles. Tikrą diskusijų audrą sukėlė parengtas siūlymas trumpinti dabar galiojantį kelionės laiką. Ūkininkų atstovai atviri: jei naujos sudėties Europos Parlamentas uždegs žalią šviesą rengiamoms taisyklėms, Lietuvos gyvulininkystės sektoriui ateis tamsūs laikai.

Reglamento tikslai

EK pateiktame pasiūlyme nurodo, kad jis parengtas remiantis naujais moksliniais įrodymais, todėl, siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę ir sąžiningą įmonių konkurenciją, siūloma keisti ES gyvūnų vežimo taisykles. Jie siekia padėti kurti tvarų žemės ūkio ir maisto produktų sektorių, užtikrinant aukštesnį gyvūnų gerovės lygį ir vengiant vidaus rinkos iškraipymų, ir taip padėti pereiti prie ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarios maisto sistemos, kuri išdėstyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“.

Dėl šios priežasties tokiu pasiūlymu nustatomos priemonės, kurios yra palankesnės gyvūnų skerdimui vietoje, t.y. gyvų gyvūnų vežimas pakeičiamas skerdenų ir mėsos vežimu. Šios priemonės padės stiprinti trumpų tiekimo grandinių principą ir kartu apsaugoti gyvūnus, neleidžiant ilgai trunkančių jų kelionių į skerdyklą.

Kitais nei skerdimo tikslais gyvūnai turėtų būti vežami kuo rečiau, taip pat turėtų būti siekiama, kad kuo dažniau būtų vežami embrionai, sperma ir pan., nes tai yra daug veiksmingiau atsižvelgiant į vežamų gyvūnų skaičių, palanku aplinkai ir reikalauja mažiau išlaidų.

Ką atneš siūlomi pokyčiai?

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad gyvulių transportavimo geografiją diktuoja rinka. Labiausiai jį neramina tai, kad siekiama sutrumpinti gyvūnų transportavimui į skerdyklą skirtą laiką. Iki šiol gyvulius galima transportuoti dviem režimais: trumpąja ir ilgąja kelione. Trumpoji kelionė laikoma tada, kai ji trunka iki 8 val., ilgoji kelionė leidžia kiaules transportuoti iki 24 val., o kitus gyvulius ir dar ilgiau – vežti etapais (14 val. kelionė + 1 val. poilsis +14 val. kelionė). Tarp etapų darant 24 val. pertrauką su gyvulių išlaipinimu, šėrimu ir girdymu galima transportuoti gana toli. Dabartinis reglamentas leidžia kelionę pratęsti atsižvelgus į gyvulių rūšį ir jai pritaikomas sąlygas – apsaugą nuo šalčio ir lietaus, girdymą, šėrimą, pakratus ir pan.

Tačiau naujai rengiama reglamento redakcija siekiama įtvirtinti, kad skerstinų gyvūnų kelionės trukmė turėtų griežtai tilpti į 9 val., o, pavyzdžiui, suaugusių galvijų visų gyvūnų kelionės trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 2 etapai po 21 val. (10 val. kelionė + 1 val. poilsis + 10 val. kelionė) su 24 val. pertrauka tarp etapų. A.Baravykas įsitikinęs, kad toks reglamento pakeitimas Lietuvos gyvulių augintojus realiai uždarytų vidaus rinkoje, o tolimesnės skerdyklos bei kitos šalys būtų nepasiekiamos ir dėl to mūsų augintojai prarastų konkurencingumą.

„Pavyzdžiui, kiaulių pakrovimas ir iškrovimas į furgoną bendroje sumoje užtrunka 2–3 val., tuomet jų transportavimui belieka tik apie 6 val. Nepamirškite, kad vairuotojai taip pat turi darbo režimą ir jiems reikia sustoti daryti pertraukas. Po 4,5 val. jiems privalu sustoti ir ilsėtis 45 min. Šis poilsis sutrumpina realaus gyvulių transportavimo laiką iki 5 val. Per tiek laiko toli nenuvažiuosi“, – pažymi A.Baravykas.

Pateikė siūlymą

Praėjusiais metais kiaulių augintojai iš Lietuvos į Lenkiją eksportavo apie 100 tūkst. kiaulių, iš Latvijos įsivežėme 47 tūkst. kiaulių. Pasak kiaulių augintojus vienijančios asociacijos vadovo, augintojai buvo ir yra suinteresuoti nugabenti sveiką gyvulį į skerdyklą arba jo pardavimo vietą, nes sužalotas ar išsekęs gyvūnas yra nepatrauklus pirkėjui. Jo įsitikinimu, ir iki šiol galiojęs reglamentas atliepė gyvūnų gerovę, todėl labiau reikėtų kreipti dėmesį ne į reglamento taisyklių griežtinimą, o į gyvūnų transportavimo sąlygų kontrolę.

„Lietuvos kiaulių augintojams aktualus kelionės laikas iki 12 val. transportavimo. Galvijų augintojams svarbu išlaikyti galimybę eksportuoti veislinius gyvulius į tokias rinkas kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas. Todėl Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) keliame užduotį atstovauti Lietuvos ūkininkų interesams, kovoti dėl turimų rinkų išsaugojimo ir prekybos ryšių palaikymo, nes kitaip mūsų augintojus sužlugdys importinė produkcija“, – sako A.Baravykas.

Reikalavimai – pertekliniai

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius atviras: naujoji gyvūnų transportavimo reglamento redakcija yra potenciali grėsmė mūsų šalies mėsinės galvijininkystės sektoriui. Jo manymu, numatomos nuostatos yra perteklinės ir jos virš mūsų augintojų galvų pakabintų Damoklo kardą.

„Dabar matome, kad pagal naujojo reglamento siūlymus gyvulių vežti į Rytų šalis visai negalėtume, nors ir Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, mano žiniomis, nefiksavo jokių gyvūnų gerovės pažeidimų vežant galvijus į šias šalis. Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys orientavosi būtent į šių šalių eksportą. Mūsų mėsinės galvijininkystės sektorius Lietuvoje gana jaunas, mes dar nesame tiek pažengę kaip kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Čekija, kurių veislininkystės pažanga keliais žingsniais priekyje. Kol nesame pasiekę šių valstybių lygio, turime orientuotis į kitas rinkas. Šie reglamento pakeitimai – didelė grėsmė mūsų augintojams, kurie savo gyvulius veža tolimesniam auginimui ar veislei į Rytų šalis, tokias kaip Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Sakartvelas, Tadžikistanas. Ten veždami gyvulius, o ne juos tiesiog parduodami į skerdyklą, didesnę pridėtinę vertę gauname ne tik mes, bet ir valstybė“, – pabrėžė N.Gricius.

Gali tapti nepelningu verslu

Nors nuolat kalbama, kad reikia skatinti gyvulių auginimą Lietuvoje, LMGAGA vadovas sako, jog kuriamos taisyklės prasilenkia su viešomis deklaracijomis. Jis skaičiuoja, kad jei mėsinių veislinių galvijų nebebus galima vežti į minėtas Rytų šalis, galvijų auginimas nemažai daliai ūkininkų taps visiškai nepelningas, transportavimo išlaidos brangs.

Panašios nuomonės laikosi ir Alvydas Pečiulaitis, gyvulininkystės ekspertas, mėsinių galvijų eksterjero vertintojas. Pasak jo, mūsų augintojai Rytų rinkoje rado pelningą nišą, nes minėtų šalių pirkėjams gyvuliai iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių patrauklūs dėl pas mus vyraujančio klimato, galvijai įpratę prie vėsesnio oro, jie lengviau prisitaiko prie žemesnių temperatūrų, nei atsivežti galvijai iš Prancūzijos ar Ispanijos. Be to, pas mus nepasitaiko tokie dažni ligų protrūkiai kaip kai kuriose Pietų Europos šalyse.

Pasigedo vizijos

LMGAGA pirmininkas sutinka, kad mūsų augintojai galėtų atsivežti veislinius bulius iš Europos, bet jis skatina galvoti apie ateities perspektyvą. „Reikia pagalvoti kas toliau, kad mums reikės realizuoti kur nors jų palikuonis. Jei negalėsime jų eksportuoti į trečiąsias šalis, mums „užsiriš“ galimybė gauti didesnes pajamas. Turime klausti EK, ar ji siekia apriboti mėsinių galvijų auginimą ES? O kokia mūsų šalies vizija dėl mėsinės galvijininkystės sektoriaus? Ar mūsų sektorius šaliai reikalingas? Manau, kad šis reglamentas yra reali grėsmė mums. Mėsinė galvijininkystė ir šiandieną išgyvena ne pačius geriausius laikus, sektorius traukiasi, o situacijos naujos taisyklės tikrai nepalengvintų“, – neabejoja N.Gricius.

Blokada gyvulininkystei

A.Pečiulaičio teigimu, rengiamos reglamento pataisos – blokada galvijininkystei. Jį stebina tai, kad valstybė drauge su ES kurį laiką skatino veislinių mėsinių galvijų įsigijimą, ūkininkai į tai investavo, į šį sektorių pasuko nemažai jaunųjų ūkininkų. Tačiau tik pradėjus įsibėgėti jau statomos užkardos.

„6 metus iš eilės mūsų augintojai intensyviai pirko veislines angusų, herefordų, limuzinų veislės telyčaites su kilmės dokumentais. O dabar mes negalėsime išvežti gyvulių kaip veislinės medžiagos. Šiandieną jau ir taip geopolitinė padėtis apriboja mūsų eksporto geografiją, o rengiamos taisyklės situaciją dar labiau apsunkins“, – tvirtina A.Pečiulaitis.

Pašnekovas akcentavo, kad jam nėra žinomų jokių mėsinių galvijų transportavimo pažeidimų Lietuvoje, o kitų šalių daromi nusižengimai meta šešėlį visai bendrijai. Jo nuomone, šioje srityje negali būti skubotų sprendimų, taip pat būtina užkardyti pažeidimus ten, kur jie daromi, o ne primesti naują tvarką visai ES.

Ne prisitaikyti, o atstovauti

Buvo pasigirdę nuomonių, kad reikia susitaikyti su reglamento korekcijomis ir daugiau orientuotis į gyvulių skerdimo vietą rinkoje, investuoti į mobilias skerdyklas. Tačiau su tuo nesutinka A.Pečiulaitis. Jis laikosi griežtos pozicijos – mobilios skerdyklos tinkamos tik vidaus vartojimui, bet ne mėsos eksportui. „Eksportuojamai jautienai keliami griežti reikalavimai. Mėsa turi būti tinkamai atvėsinta, užšaldyta. Kokiais kiekiais reikia paskersti galvijų, kad būtų užpildytas vilkikas?“ – retoriškai klausė mėsinių galvijų ekspertas.

A.Pečiulaitis jau kuris laikas dalyvauja ir kaip Žemės ūkio rūmų atstovas suformuotame komitete, kuris palaiko ryšius su VMVT, ŽŪM. Vyksta intensyvios diskusijos, kad atėjus laikui šios institucijos tinkamai atstovautų ūkininkų interesams. „Mes norime, kad mūsų institucijos kovotų už mūsų augintojus ne tik dėl jų, bet ir dėl mūsų visų valstybės gerovės. Nemanau, kad teisinga, jog kas nors trenkia kumščiu per stalą ir pasako, kaip reikia daryti, o mes tam net neieškome konsensuso. Mūsų balsas turi būti girdimas“, – tikino jis.

Veterinarijos gydytojas Mindaugas Tamoševičius taip pat mano, kad dabar galiojanti tvarka nėra bloga ir jos keisti neverta. „Visi augintojai suinteresuoti, kad kelionės tikslą gyvūnas pasiektų sveikas ir gyvas. Galų gale, jie nemažai į gyvulius investavo, todėl niekas nenori transportuojant jų sužeisti. Ir dabar galiojančios taisyklės yra gana griežtos, vežėjas turi gyvulius pagirdyti, pašerti, užtikrinti jiems optimalią temperatūrą“, – sakė M.Tamoševičius.

Bus formuojama darbo grupė

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus teigimu, EK kol kas pateikė tik pirminį reglamento projektą ir jis toliau bus derinamas. Antroje šių metų pusėje, planuojama, pradės veikti EK suformuota speciali darbo grupė, nagrinėsianti ūkinių gyvūnų gerovės klausimus. Šioje grupėje kiekvienos ES narės atstovai galės išsakyti savo poziciją dėl „skausmingiausių“ reglamento vietų. Viena iš tokių vietų – į skerdyklą vežamų gyvulių sutrumpintas laikas. S.Jasius jau gavo kiaulių auginimu besiverčiančių atstovų pastabas ir tikina bandysiantis ieškoti kompromiso.

„Mes suinteresuoti, kad mūsų augintojai gautų geresnes pajamas už auginamus gyvulius. Tačiau turime suprasti, kad kai bus suformuotas „langas“ diskusijai, į komitetą atvyks visų šalių atstovai. Jeigu kitų valstybių atstovai pritars kelionės trukmės trumpinimui, o mes būsime vieninteliai, kurie būsime prieš, į mūsų nuomonę nebūtinai bus atsižvelgiama, nes žiūrima į šalies narės balso „svorį“, – neslėpė S.Jasius.

Jis neabejoja, kad įteisinti ilgesnį gyvulių transportavimo terminą gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot ŽŪM atstovo, dalis ES narių turi nusistovėjusią praktiką gyvulius daugiau skersti šalies viduje ir gyvulių transportavimo trukmė jiems nesukelia jokio galvos skausmo.

„Įsivaizduokime, kad kai kuriose ES šalyse gyvuliai yra vežami į artimas skerdyklas, todėl kelionės trukmė jiems nėra problema. Tarkime, yra susiformavusi sistema, kad kiaulės parduodamos per kooperatyvą, o skerdykla yra nutolusi 200–300 km. Kai sudaryta sistema veikia taip, kad gyvulių auginimas, skerdimas yra vieno kapitalo rankose, viskas vyksta kiek kitaip nei pas mus, kur kiaulių augintojai yra vieno kapitalo, o skerdyklos, perdirbėjai – kitose rankose. Suprantu: mūsų kiaulių augintojai ieško kitų rinkų, kad gautų geresnę kainą. Tačiau ši problema gali būti aktuali ne visai Europai“, – atvirai kalba S.Jasius.

Daugiau problemų jis įžvelgia veislininkystės sektoriuje, kai į kitas šalis gyvuliai keliauja ne skerdimui, o veisimui. ŽŪM atstovas sutinka, kad mėsinių galvijų sektoriui šis klausimas itin opus, tačiau kokia ŽŪM pozicija šiuo klausimu bus pradėjus derybas – nedetalizavo.