Nors žemės ūkio veiklos reikalauja kitokių kriterijų nei įprastinis verslas, žemės ūkis gali smirdėti. Taip LRT RADIJUI, reaguodamas į LRT tyrimo rezultatus, komentuoja žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jo teigimu, jeigu Lietuva nori būti žemės ūkio kraštas ir valgyti lietuvišką produkciją, turi ieškoti kompromisų.

„Žemės ūkis gali smirdėti. Tai yra veikla, kuri reikalauja kitokių kriterijų nei įprastinis verslas ir kuriai turi būti taikomi išskirtiniai kvapų ar kiti reikalavimai, tačiau mes turime laikytis tų taisyklių, kurios yra sutartos. Mes, kaip Žemės ūkio ministerija, turime tam europinių lėšų ir ne kartą kalbėjome, kad tikrai reikia laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Mes turime padaryti viską, kad kiaulių augintojai, pienininkai ar mėsinių galvijų augintojai galėtų kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos, ją gauti ir susitvarkyti savo mėšlides ar kitus įrenginius taip, kad jie nekeltų pykčio aplinkinių kaimų gyventojams“, – LRT komentuoja G. Surplys.

G. Surplys teigia ypač palaikantis socialinę įmonių atsakomybę: jeigu yra vykdomas verslas, pirmiausia turima laikytis taisyklių ir sutarti su bendruomene, kuri tave supa: „Įmonė, neturinti savo lėšų, gali kreiptis ES paramos, kad atitiktų tuos aplinkosauginius reikalavimus.“

Paklaustas, ar padidinus kiaulių kiekio patikrinimą nėra skriaudžiami smulkieji ūkininkai, ministras atsako – taisyklės visiems yra vienodos. Jo teigimu, bendra tendencija, jog aplinkosauginius reikalavimus ir sanitarines zonas yra gana sunku atitikti, girdima, tiek iš stambių, tiek iš smulkių ūkininkų, dėl ko, ministro nuomone, jų nereikėtų griežtinti.

„Mūsų 1500 dabar jau tapusi 2000 eurų priemonė savo biosaugos stiprinimui yra skirta būtent smulkiems kiaulių augintojams iki 100 kiaulių. Dabar jau žiūrime, kaip tą biosaugą stiprinti ir stambiuose ūkiuose“, – pabrėžia G. Surplys.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Žemės ūkio ministras džiaugiasi, kad buvo atkreiptas dėmesys į visuomenę kamavusią problemą, tačiau, jo teigimu, tai pirmiausia yra minėtos įmonės atsakomybė: „Neįvyko joks teismo tyrimas, tai LRT tyrimas. Mes ministerijoje turime paruošti taisykles, priartinti jas prie ūkininkų, kad jie galėtų europinėmis lėšomis atitikti ir aplinkosauginius reikalavimus.“

Kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Razmienė, jau praėjusių metų rugsėjo 19-ąją dieną Kvapų kontrolės komisija nustatė, kad minėto Šalčininkų kiaulininkystės komplekso kvapai yra jaučiami gyvenamojoje aplinkoje. Anot jos, ši informacija buvo perduota atsakingam Aplinkos apsaugos ministerijos padaliniui, iš kurio buvo gauta informacija, kad šis kiaulininkystės kompleksas veikia neturėdamas taršos integruotos prevencijos leidimo, o kaip vėliau paaiškėjo – ir sanitarinės apsaugos zonos.

„Neaišku, kaip veikia įmonė, neturėdama leidimo, tačiau aplinkosauga savo ruožtu rūpinasi, kad toks leidimas būtų gautas <...>. Mes nustatėme, kad šis kiaulininkystės kompleksas neturi nusistatęs ir įteisinęs sanitarinės apsaugos zonos, kuri tokiam kiaulių kiekiui turi būti pusantro kilometro. Mes šią įmonę įpareigojome statyti sanitarinę apsaugos zoną. Dabar gyventojai yra daug arčiau ir jie turi atlikti eilę aplinkosauginių veiksmų, kad nei tarša, nei kvapai nepasiektų dabar esančių gyventojų“, – pabrėžia A. Razmienė.

Pašnekovės aiškinimu, visų pirma turi būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai įvertinimas ir tik tada nustatyta, kokiomis priemonėmis minėtas kiaulininkystės kompleksas valdys kvapus.

„Kiaulininkystė nėra naujas verslas – kvapai yra valdomi ir tų priemonių yra. Dabar srutų rezervuarai laikomi atvirai, bet, jeigu įmonė juos uždengtų, tai kvapas sumažėtų 80 proc. Reikia tas priemones įdiegti, pavyzdžiui, apsodinti srutų rezervuarą medžiais, optimizuoti gyvūnų maitinimą, duodant jiems atitinkamus pašarus“, – LRT RADIJUI tvirtina A. Razmienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.