Briuselyje, Europos Parlamente, Europos liaudies partijos frakcijos kvietimu, gruodžio viduryje susirinko maždaug 150 jaunųjų ūkininkų iš visos ES. Surengtame jaunųjų ūkininkų kongrese ne tik pademonstruoti pavyzdžiai iš pažangiausių europietiškų jaunųjų ūkininkų ūkių, bet ir agropolitikos formuotojai, ūkininkų savivaldos atstovai kalbėjo apie Europos žemės ūkiui kylančius iššūkius. Kaip ir Lietuvoje, taip ir visoje ES susiduriama su panašiomis problemomis – mažėja ūkių skaičius, žemdirbiai sensta, o kartų kaita kaime labai vangi. Savo ruožtu jaunieji ūkininkai atviri – iššūkių gamyboje netrūksta, reikia nemažai investuoti į aukštos kokybės gaminius, plėtra sudėtinga, nes kai kur žemė pardavinėjama ne arais ar hektarais, o kvadratiniais metrais. 

Žemės ūkio plotai mažėja

Kongreso dieną Europos Parlamento koridoriais vaikščiojo 150 jaunųjų ūkininkų iš visos ES. Vienoje salėje susitiko pienininkai, grūdininkai, daržovių, gėlių, mėsinių galvijų augintojai. Čia jie ne tik klausėsi vieni kitų ūkininkavimo patirčių, bet ir išgirdo ES politikus, pristačiusius Europos žemės ūkio panoramą. Didelio dėmesio sulaukė už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Janušas Wojciechowskis. Jis susirinkusiems ūkininkams dėkojo už jų įdėtą darbą, tiekiant vartotojams saugų ir kokybišką maistą, taip pat pabrėžė, kad ūkininkai, nepaisant itin neramių laikų, kai teko dorotis su COVID-19 pandemija, patirti skaudžias pasekmes dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, toliau dirba savo ir savo krašto labui. „Pastarieji treji metai Europoje – krizės metai. Dėka ūkininkų, mes Europoje neturime maisto krizės. Tik dėl mūsų ūkininkų mes esame tikri, kad ateinančiais metais ant europiečių stalų nepritrūks maisto“, – kalbėjo eurokomisaras J.Wojciechowskis.

Vis dėlto padėkos žodžius sekė nerimastinga ES žemės ūkio statistika. Eurokomisaro teigimu, Europoje ir toliau mažėja dirbamos žemės plotai. Per pastarąjį dešimtmetį netekome apie 1 proc. (1,5 mln. ha) žemės ūkio naudmenų nuo bendro jų ploto Europoje. Toks plotas prilygsta dirbamos žemės plotui visoje Belgijoje. Nuo 2010 iki 2020 metų Europoje neliko 3 mln. ūkių, t.y. prieš kiek daugiau nei dešimtmetį turėjome 12 mln. ūkininkų, o dabar apie 9 mln. Iš gamybos daugiausia pasitraukė smulkieji ir vidutiniai ūkiai, todėl visa Europa juda ūkių stambėjimo linkme. Per pastarus dešimt metų smarkiai sumažėjo ir laikomų galvijų skaičius. Netekome 9 mln. galvijų. Daugiausia jų atsisakė mišrų ūkį turėję fermeriai. Eurokomisaras taip pat pabrėžė, kad europiečiai ir toliau susiduria su kartų kaitos problema kaime – ūkininkai sensta, jaunimas į regionus keliasi vangiai. Anksčiau vidutinis europiečio ūkininko amžius siekė 55, o dabar – 57 metus. Jaunųjų ūkininkų, jaunesnių nei 44 metai, ES turime tik 20 proc. Šioje amžiaus grupėje netekome 1,1 mln. fermerių.

„Mes imamės visų įmanomų priemonių, kad jauni žmonės liktų agroversle. Suprantame, kad ūkininkas yra ne tik žemdirbys. Jis – ir agronomas, veterinaras, buhalteris, ekonomistas. Mes turime užtikrinti finansinį ūkininkų saugumą. Tikiuosi, kad naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpis sudėlios viską į vietas ir ūkininkams bus sudarytos palankesnės sąlygos tęsti darbus. Strateginiai ES valstybių narių planai jau beveik suderinti, belieka juos įgyvendinti“, – dėstė J.Wojciechowskis. Vis dėlto jis pripažino, kad 2023–2027 metų finansinis vokas žemės ūkiui per mažas. Pasak jo, 378 mlrd. eurų yra per menkas finansavimas žemės ūkiui, ir tai sudaro tik 0,4 proc. nuo viso ES biudžeto. Jis ragino politikus iškart galvoti ne apie ateinantį, o jau po jo seksiantį finansinį laikotarpį ir jį paruošti taip, kad ūkininkai galiausiai pajaustų didesnę finansinę paskatą likti žemės ūkyje.

Kalbų daug, sprendimų – mažai

Kongreso pranešėjų diskusijoje dalyvavęs Ispanijos žemės ūkio asociacijos vadovas Pedro Borato apgailestavo, kad atvykęs į Briuselį išgirdo tik „nuogą“ statistiką apie nykstantį žemės ūkį Europoje, skaičius, kiek žmonių išėjo iš agroverslo, tačiau jam pritrūko siūlomų sprendimų – kaip sustabdyti įsibėgėjusį traukinį. „Kas prisiims atsakomybę už tai, kokią padėtį turime žemės ūkyje? Mes ir toliau prarasime jaunuosius ūkininkus, jei nesiimsime ambicingų planų. Liūdna, bet ūkininkams šiame kongrese pristatant savo ūkiuose įgyvendintas idėjas, mūsų eurokomisaro, atsakingo už žemės ūkį, salėje nemačiau. Palaikymą svarbu parodyti ne tik žodžiais, bet ir savo veiksmais“, – žodžių į vatą nevyniojo svečias iš Ispanijos.

Jam antrino ir Portugalijos ūkininkų susivienijimo vadovas Luisas Mira. „ES susidūrė ne tik su pandemija, bet ir su karu Europoje, tačiau kaip dėl to pasikeitė BŽŪP? Kol kas nedemonstruojame jokio lankstumo reaguojant į pasikeitusias ūkininkavimo aplinkybes. Be to, Europa kol kas nesprendžia rečiau apgyvendintų vietovių klausimo. Daug kalbame apie jaunuosius ūkininkus, tačiau kaime į jų poreikius praktiškai neatsižvelgiama. Daug daugiau laiko, finansų ir dėmesio skiriama jaunimui mieste, jiems gerinama infrastruktūra, suteikiamos visos paslaugos, o tuo tarpu kaimas ir toliau jaunimui lieka nepatrauklus“, – karštai kalbėjo portugalas L.Mira. Jis taip pat negailėjo kritikos ir ES politikams, kurie, esą, nežino, ko dar reikalauti iš ūkininkų. Jiems užkrauti aplinkosauginiai reikalavimai, privalu dirbti tvariai, bet tuo pat ir pelningai, kaime turi būti jaunų žmonių, tačiau nesirūpinama rečiau apgyvendintų vietovių patrauklumo didinimu.

Sugrąžinti pasitikėjimą ir įvaizdį

Svečias iš Italijos Herbertas Dorfmannas pabrėžė, kad ilgus metus apsirūpinimo maistu klausimas Europoje buvo antraplanis, tačiau įsiplieskus karui Ukrainoje, jis vėl sugrįžo į darbotvarkę. Jo teigimu, jei anksčiau galėjome jaustis visai ramūs dėl maisto tiekimo grandinių, tai šiandieną aprūpinti 450 mln. gyventojų maistu kiekvieną dieną tampa rimtu iššūkiu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio plotai traukiasi, ūkininkai taip pat išeina į pensiją, o jaunimas į regionus kraustosi nenoriai. „Turime užtikrinti, kad į ES žemės ūkį ateitų pažangios technologijos. Mes konkuruojame pasaulinėje rinkoje, turime išlaikyti greitą tempą, tačiau kol kas stringame. Jaunimas ateis į žemės ūkį dirbti, jeigu galės dirbti pelningai ir oriai. Mes turime kelti gyvenimo kokybę kaime. Ne mažiau reikšmingas ir socialinis pripažinimas. Visuomenė kai kada gana prastai atsiliepia apie žemės ūkį. Gana dažnai girdime kritiką iš tų žmonių, kurie nė dienos nėra praleidę dirbdami laukuose. Tai tikrai nepriimtina, turime sukurti teigiamą šios profesijos įvaizdį, jei norime pritraukti jaunimą“, – problemas Italijoje, kurios tinka ir platesniam ES kontekstui, pristatė H.Dorfmannas.

Žuvys ir daržovės išlaiko šeimą

Europos jaunųjų ūkininkų kongrese pristatyta net 16 pažangiausių jaunųjų ūkininkų projektų iš visos Europos. Visi jie galėjo pretenduoti į įsteigtus prizus pagal šias kategorijas: „Geriausias skaitmeninis projektas“, „Didžiausios atsparumo projektas“ ir „Geriausias retai apgyvendintų teritorijų projektas“. Atspariausiu ūkiu pripažintas austrų akvaponikos ūkis apdovanotas 5 tūkst. eurų čekiu. Jo įkūrėjas Simonas Kaiblingeris pasakojo kartu su tėvais valdantis 23 ha ūkį ir prieš kelerius metus kartu su savo žmona sumanęs vystyti akvaponiką.

„Baigiau žemės ūkio mokyklą Austrijoje. Ten pirmą kartą išgirdau apie akvaponiką. Auginame daržoves ir žuvis – afrikinius šamus. Žuvys plaukiodamos vandenyje tuštinasi ir jų vanduo labai gerai tręšia ir maitina daržoves (salotas, pomidorus, paprikas), o daržovės išvalo vandenį, kuris grįžta į žuvų baseinus. Taigi vyksta uždaras ratas. Su netoliese veikiančio restorano virtuvės šefu sukūrėme produktų iš išaugintų žuvų, gavome sertifikatus, patvirtinančius, kad mūsų produktai yra aukščiausios kokybės, su geografine vietos nuoroda. Šiandieną pirkėjams siūlome ne tik daržoves, bet ir šamo filė, žuvies paplotėlius mėsainiams, užtepėles. Platesnė gaminių gama mums leido savo produktus plačiau pardavinėti krautuvėlėse, susiradome daugiau partnerių“, – šypsodamasis pasakoja S.Kaiblingeris.

Jaunas vyras pripažįsta, kad nebuvo lengva supažindinti pirkėjus su akvaponikos ūkiu, nes daug kam tai buvo naujiena, jiems šis konceptas nebuvo pažįstamas. Jis džiaugiasi, kad galiausiai žmonės pamatė ne tik galutinį produktą, bet ir ūkininkus, kurie visa tai ir sukūrė. Ūkyje dirba tik jo šeima: tėvai, Simonas ir jo žmona. Užsakymais vyras nesiskundžia, dabar jis dirba su maždaug 200 produkcijos supirkėjų. Ateičiai jis kuria dar didesnius planus ūkiui. Po kelių mėnesių turėtų pradėt veikti dvi naujos, didesnės akvaponikos sistemos, kurios leis auginti 20 t žuvies. Jis šiandieną perka žuvų mailių, tačiau ateityje norėtų afrikinius šamus veisti savarankiškai. Tai padėtų sumažinti ūkio sąnaudas.

Žemė parduodama kvadratiniais metrais

Martina Veršnik, jaunoji ūkininkė iš Slovėnijos, turistiniame rajone, netoli Izolos miesto (netoli Kroatijos sienos), augina alyvuoges, figas, aromatines ir vaistines žoleles. Moteris VL pasakojo, kad ji ne tik perdirba savo produkciją, bet ir organizuoja įvairias edukacijas, kurios itin įdomios turistams. Organizuodama šviečiamąsias programas turistams ar įmonėms, ji ne tik supažindina žmones su darbu alyvuogių giraitėje, bet ir daugiau produkcijos parduoda tiesiai iš ūkio. „Kadangi mano ūkis yra ekologiškas, mes daugiausia produkcijos parduodame tiesiai iš ūkio. Mums labai svarbu, kad produktai klientus pasiektų švieži, aukščiausios kokybės“, – tikino M.Veršnik.

Moters alyvuogių giraitė nedidelė – 6,5 ha ploto, tačiau ji išmaitina visą jos šeimą. Papildomų darbuotojų ji nesamdo, ūkyje dirba kartu su tėvais. Plėsti ūkį, anot pašnekovės, Slovėnijoje labai sudėtinga. Kadangi tai turistų pamėgta šalis, ten žemė labai brangi. Jeigu mes Lietuvoje žemę esame įpratę pirkti arais ar hektarais, tai ten ji pardavinėjama kvadratiniais metrais! Už kvadratinį metrą dirbamos žemės jos regione prašoma 300 eurų. „Jeigu nori auginti alyvuoges, vienam medžiui reikia 40 kv. m žemės. Taigi matematika paprasta – 12 tūkst. eurų vienam alyvmedžiui. Vienas medis duoda apie 2 l aliejaus, todėl alyvuogių verslas mūsų krašte nėra lengvas. Plėtrą sunkiai įsivaizduojame, net išsinuomoti žemę yra labai sunku“, – iššūkių vystant alyvuogių verslą Slovėnijoje neslėpė M.Veršnik. Slovėnijoje iš viso yra apie 4 000 alyvuogių augintojų ir tik maždaug 13 jų rinkai tiekia pačios aukščiausios kokybės produkciją, ženklintą ES ekologiniu ženklu, pelniusią įvairius vietos ir tarptautinius apdovanojimus. Dėl to pašnekovė sako nejaučianti didelės konkurencijos vietos rinkoje, nes klientai kuo toliau, tuo labiau orientuojasi į kokybę. 

Pasiteiravus, ar ją tenkina slovėnų parengtas vietinis strateginis planas žemės ūkiui, ji neslėpė nusivylimo, kad jų valdžia daugiausia dėmesio kreipia ne į produkcijos kokybės gerinimą, bet į kiekį. „Mes neturime aiškios strategijos, dalis ūkininkų laukė aiškesnio plano, bet jo iki šiol nematome“, – sakė ūkininkė iš Slovėnijos. 

Vasaras parduoda ūkyje

Jaunųjų ūkininkų kongrese šiemet apsilankė ir mūsų kraštiečiai jaunieji ūkininkai iš Monika ir Tadas Kaziūnai Ukmergės rajono. Ūkininkus iš Lietuvos Briuselyje sutikusi didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė ir ELP jaunųjų ūkininkų kongreso ambasadorė Rasa Juknevičienė sakė, kad žemės ūkis buvo ir bus labai svarbi sritis Lietuvoje. „Džiaugiuosi, kad šalyje turime jaunųjų ūkininkų, kurie dirbdami ne tik pasitelkia naujausias technologijas, tačiau atsižvelgia ir į poveikį aplinkai, į tai, kokią žemę paliks ateities kartoms“, – sakė R.Juknevičienė.

Monika ir Tadas Kaziūnai jau penktus metus augina braškes, avietes. Ūkį jauna šeima ne be reikalo pavadino „Parduotomis vasaromis“, nes iš tiesų darbai vasarą braškyne, avietyne būna sustyguoti valandų tikslumu: samdomas jaunimas skina uogas, kiti bendrauja su klientais, išvežioja uogas į prekybos taškus. „Vasaros pas mus tikrai parduotos“, – šypsosi Tadas, pasakodamas, kad ūkis jiems yra tik papildomas darbas, todėl visas savo atostogas ir išnaudoja vasarą plušėdami ūkyje.

Jauna pora sako visada norėjusi gyventi kaime. Nors trumpam gimtinę teko išmainyti į darbą Airijoje, dar emigracijoje jie apsisprendė, kad sugrįžę į namus imsis uogų verslo. Tadas įsigijo žemės sklypą, dalį dirbamų laukų perleido jo tėtis. Šeima pasinaudojo ir jaunųjų ūkininkų parama: įsigijo traktorių, laistymo sistemą, daigus. „Derliaus turėjome sulaukti dar pirmais metais, tačiau jo viso netekome dėl užpuolusių kenkėjų. Tiesiog pritrūkome žinių. Buvome sumanę braškes auginti ekologiškai, tačiau užsimezgusius žiedus nugraužė kenkėjai. Supratome, kad nedidelis augalų apsaugos priemonių kiekis vis dėlto reikalingas, norint užauginti sveiką derlių. Pradėjome nuo 2 ha braškių ir 1 ha aviečių. Iš tiesų, pradedančiajam nesiūlyčiau. Neturint žinių, tai tikrai buvo rimtas iššūkis. Dabar klaidų jau nebekartojame, ateityje norėtume didinti braškių plotą“, – ambicingai nusiteikęs T.Kaziūnas. 

Europos jaunųjų ūkininkų kongrese Tadas sako išgirdęs nemažai įdomių ūkininkavimo patirčių. Ypač jį sudomino belgų pristatytas ūkio modelis, kai daržovių augintojas, įrengęs plūduriuojantį saulės elektrinių parką (trys tūkstančiai saulės baterijų plūduriuoja ant baseine sukonstruoto specialaus įrenginio) neleidžia išgaruoti vandeniui ir gerina jo kokybę. „Daug gražių patirčių išgirdome. Aišku, ne visas idėjas galima pritaikyti ūkyje, tačiau renginys tikrai vertas dėmesio“, – po jaunųjų ūkininkų kongreso kalbėjo Ukmergės krašto ūkininkas T.Kaziūnas.