Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Esame tarpininkai tarp ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos“

Prieš porą mėnesių Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo konkursą laimėjęs Valdemaras Žigus (32 m.) buvo susipažinęs su Klaipėdos rajono žemės ūkio ir ūkininkų problemomis dirbdamas Nacionalinėje žemės tarnyboje. „Noriu savo ateitį sieti su darbu žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse, kurios man nesvetimos nuo studijų laikų“, – „Bangai“ sakė jis.

Iš Plungės kilęs V. Žigus baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą, kur įgijo kraštotvarkos bakalauro laipsnį. „Mano studijų kryptis – žemėtvarka. Taigi neatsitiktinai 8 metus dirbau Nacionalinėje žemės tarnyboje, Klaipėdos rajono skyriuje“, – kalbėjo naujasis rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.

V. Žigus 8 metus gyvena Gargžduose, su žmona Lina augina pustrečių metų sūnų.

Su Klaipėdos rajono žemės ūkio situacija, ūkininkais jis buvo susipažinęs dirbdamas ankstesnėje tarnyboje. „Pradėjęs vadovauti skyriui, išsiaiškinau jo problemas, išskyriau prioritetines darbo kryptis siekiant sparčiau prisidėti prie svarbių rajonui ir visuomenei darbų savo kuruojamose srityse, – dėstė V. Žigus. – Svarbiausia – įsisavinti lėšas, skirtas žemės ūkiui, melioracijai ir aplinkosaugai, laiku įgyvendinti projektus, kad pagerintume visuomenės gyvenimo kokybę.“

Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriuje dirba 8 specialistai: 3 kuruoja aplinkosaugos sritį, kiti dirba žemės ūkio ir melioracijos srityse. „Puikūs, kompetentingi darbuotojai – labai džiaugiuosi tapęs šios komandos vadovu“, – prisipažino pašnekovas.

V. Žigaus nuomone, pagrindinė ūkininkų problema – neaiški žemės ūkio politika, ūkininkų finansavimas, nežinomybė, kurios žemės ūkio sritys bus stiprinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Į klausimą, ar stengsis išgirsti smulkiuosius, vidutinius ūkininkus, jis atsakė: „Kiekvienas ūkininkas, jų problemos, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, vienodai svarbūs. Džiaugiuosi, kad žemės ūkio ministras taip pat palaiko idėją išgirsti smulkiųjų ūkininkų balsą. Mes, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius bei seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai, esame tarpininkai tarp ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos atstovų.“


  • Ūkininko ūkių registro duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone buvo registruoti 2 624 ūkininko ūkiai. Per praėjusius metus naujai įregistruoti ir atkurti 114 ūkininko ūkių, išregistruota 1 190. Lyginant su 2019 m., rajone sumažėjo 1 076 ūkiais. Tokį staigų ūkių sumažėjimą lėmė reikalavimas nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais ūkio duomenis atnaujinti registre, ir 2020 m. kovo 31 d. įvykęs pirmasis ūkių, kurių duomenys nebuvo atnaujinti daugelį metų, išregistravimas.
  • 2021–2022 metai – pereinamasis laikotarpis, kai tęsiama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa. Nuo 2021–2027 metų, įskaitant pastarųjų dvejų metų perinamąjį laikotarpį, finansavimas Lietuvai didėja 18,6 proc. Pagrindiniai bendrosios žemės ūkio politikos pokyčiai – skatinimas, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis, labiau orientuotas į rinką ir konkurencingas.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Rekomenduojami video