Prieš mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos ūkininkams bus skiriama išskirtinė ES parama – 10,66 mln. eurų. Briuselyje buvo pritarta reglamento projektui dėl neatidėliotinos ES finansinės paramos žemės ūkio sektoriams, susidūrusiems su konkrečiomis gamintojų ekonominį gyvybingumą veikiančiomis problemomis. Pirmieji suskubo džiaugtis pienininkai, mat būtent jie bene dažniausiai lankėsi Briuselyje, primindami apie sektoriaus krizę ir ją lydinčias pasekmes. Tačiau šiandieną diskutuojama, kad parama turėtų pasiekti ne tik pieno, bet ir kitus nuo šalnų ar sausros nukentėjusius sektorius.

Nori ieškoti balanso

EK, regis, išgirdo Europos ūkininkus. Prieš mėnesį ji paskelbė, kad ES žemės ūkio sektoriui remti planuojama skirti 430 mln. eurų. Šį paramos paketą dalintis turėtų 22 šalys. Lietuvai atiteko 10,66 mln. eurų krepšelis.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad nuo šalnų nukentėjo uogų, vaisių augintojai, itin įtemptoje situacijoje atsidūrė ir kai kurie mėsinių galvijų augintojai, todėl skirstant paramą fokusuotis į vieną sektorių nereikėtų.

„Mes šiandien negalime pasakyti, kad vienas sektorius nukentėjo, o kiti – ne. Todėl ir priėmėme bendrą poziciją, kad turime ieškoti galimybių padėti visiems sektoriams, susidūrusiems su sunkumais. Turime subalansuoti lėšas taip, kad jas gautų tie, kam labiausiai reikia“, – įsitikinęs ŽŪR pirmininkas.

Maža to, EK nurodė, kad pagal galimybes valstybė prie šios paramos gali prisidėti dar 200 proc., todėl ūkininkus galėtų pasiekti daugiau kaip 30 mln. eurų parama. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos narys, limuzinų augintojas Vytautas Barkauskas neabejojo, kad papildoma parama būtina, mat apsirūpinimas pašarais jau kelia nerimą daugeliui gyvulių augintojų. Jo teigimu, šiuo metu apsirūpinimas pašarais yra perpus mažesnis nei pernai tuo pačiu laiku, o mėsos supirkimo kainos krito beveik trečdaliu.

„Sausra padarė įtakos ne tik grūdų augintojams, bet ir gyvulininkystės ūkiams. Mums reikalinga valstybės pagalba. Jei mažės gyvulių, susitrauks ir daugiamečių pievų plotai. Manau, kad bent minimali parama gyvulių augintojams turėtų būti skiriama“, – nenusigręžti nuo gyvulininkystės sektoriaus ragino V.Barkauskas.

Vienkartinė parama nereikalinga

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė sako, kad nuo sausros labiausiai nukentėjo smulkesni daržovių augintojai, neturintys laistymo sistemų. Pasak jos, LDAA, matydama, kad sausros jau tampa tendencija, kurios kartojasi metai iš metų, siūlytų per projektus finansuoti laistymo sistemų, gręžinių įsirengimą ir tokiu būdu paremti ūkininkus.

ŽŪM praėjusią savaitę derinti pateikė minėtos ES paramos administravimo taisykles, kuriose nurodoma, kad iš Lietuvai skirtos 10,66 mln. eurų ES paramos 8,86 mln. eurų yra numatyta skirti pieno gamintojams.

„Tokios sausros kaip šiemet nebuvo ilgą laiką, o trumpesnės sausros pasitaiko kone nuolat. Jau 10–15 metų, kai Lietuvoje stebimos sausros, jos būna pavasarį, vasarą ar net rudenį. Jos ne visada užsitęsia taip ilgai, bet pasėliams spėja padaryti žalos. Matome, kad tie ūkiai, kurie turi laistymo sistemas ir gali laistyti pasėlius sausrų metu, patiria mažesnius tiek derliaus, tiek kokybės praradimus. Manome, kad vienkartinė parama neturės tokio teigiamo poveikio, kaip laistymo sistemų ar gręžinių įsirengimo finansavimas. Laistymo sistemos ne tik gelbsti sausrų metu, bet ir padeda su kovoti su šalnomis“, – akcentavo LDAA direktorė.

Parama – tik pieno sektoriui

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius prieš porą mėnesių su kolegomis suskaičiavo, kad pieno sektoriui nuostoliai siekė apie 40 mln. eurų, tačiau net ir 10 mln. eurų būtų svari pagalba.

„Nuo pat pradžių pienininkai kovojo, kad jiems būtų skirta papildoma pagalba. Galiausiai mus išgirdo, todėl norėtųsi, kad ši parama liktų pieno sektoriuje. Nesakau, kad nereikia remti mėsinių galvijų augintojų ar grūdininkų, nukentėjusių nuo sausros, tačiau EK leidžia Lietuvai prisidėti prie paramos savo lėšomis. Kodėl gi nepasinaudojus tokia galimybe?“ – svarstė LEŪA vadovas M.Petkevičius.

Jam antrina ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė. Ji įsitikinusi, kad ši parama skirta išskirtinai tik pienininkų dėka, mat buvo organizuotas ne vienas susitikimas su eurokomisaru Janušu Voičekovskiu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą.

„EK aiškiai nurodė, kad Lietuva be jokių atskirų procedūrų gali prie skirtos paramos savarankiškai pridėti 200 proc. savo lėšų. Mes už savo lėšas skridome į Briuselį, siekėme, kad pieno gamintojai būtų išgirsti, o prasidėjus pinigų dalyboms esame traukiami į šoną teigiant, jog pinigai bus paskirstyti taip, kaip kažkam atrodo“, – nepasitenkinimo neslėpė R.Vilimienė.

Ji nesitiki, kad Vyriausybė prisidės prie šios paramos. Pašnekovės nuomone, iki šiol nėra jokių ženklų, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nori prisidėti prie pieno sektoriaus gelbėjimo. „Manau, kad valstybė neprisidės nė cento. Galiu drąsiai sakyti, kad ŽŪM požiūris – naikinti pieno sektorių. Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – kritikos negailėjo R.Vilimienė, šalies vidutinių pieno ūkių atstovė.

Skaičiavimai nuvylė

Tuo metu ŽŪM praėjusią savaitę derinti pateikė minėtos ES paramos administravimo taisykles, kuriose nurodoma, kad iš Lietuvai skirtos 10,66 mln. eurų ES paramos 8,86 mln. eurų yra numatyta skirti pieno gamintojams. Šiai paramai paskirstyti ir administruoti būtina patvirtinti administravimo taisykles, o jų projekte nurodoma, kad į paramą galėtų pretenduoti ūkiai, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo registre užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 31 d. (imtinai) ir jeigu gamintojo 2023 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. vidutinė natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct/kg.

Paramos dydis kiekvienam pieno gamintojui apskaičiuojamas individualiai kiekvienam mėnesiui (balandžio, gegužės, birželio mėn.), t.y. apskaičiuojamas skirtumas tarp 35 ct/kg ir vidutinės faktinės pieno gamintojo gautos kainos už kilogramą natūralaus pieno atitinkamą mėnesį.

Paramos suma pieno gamintojui apskaičiuojama konkretaus mėnesio apskaičiuotą paramos dydį padauginus iš pieno gamintojo atitinkamą mėnesį (2023 m. balandį, gegužę ir birželį) faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio (kg).

Šis taisyklių projektas nuvylė R.Vilimienę. Jos teigimu, dabartinės paramos dalybos tokios pat, kaip ankstesnės 8 mln. eurų nacionalinės paramos. Jai taip pat liko neaišku, kodėl pieno sektoriui skirta tik 8 mln. eurų, o ne 10,66 mln. eurų. Ji pasigedo išaiškinimo, kur bus panaudojamos likusios paramos lėšos.

„Man neskauda širdies dėl žemės ūkio bendrovių ar stambių ūkininkų. Šios paramos negaus jaunimas, kurie gyvuliams duoda aukštos kokybės pašarus, o pieno riebalai, baltymai jiems šiek tiek pakelia kainą. Tačiau tai jų ūkių negelbėja, nes pašarus reikia ruošti toliau, ūkininkams trūksta apyvartinių lėšų. Ir vėl paramą gaus smulkiausi ūkininkai, kurie negavo tam tikrų pajamų, nors buvo kalbėta, kad parama pasieks ūkininkus, kurie patyrė nuostolių“, – tikino R.Vilimienė.

Tuo metu Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė kiek kitokios nuomonės. Ji džiaugėsi ŽŪM sprendimu, vildamasi, kad parama bus skirstoma atsakingai ir pasieks tuos pieno gamintojus, kuriems jos reikia labiausiai. „Manau, kad parama turėtų pasiekti tuos ūkininkus, kurie gavo mažiausią pieno supirkimo kainą. Toks principas – teisingas“, – įsitikinusi LGVA prezidentė.

Nacionalinės paramos nuo pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams negavę Plungės rajono jaunieji ūkininkai Sandra ir Donatas Kakčiai dar kartą likti už brūkšnio nenori, todėl laukia aiškesnių gairių, kada, kaip ir kam bus skiriama numatyta finansinė parama. Jie kiek anksčiau VL pasakojo, kad už parduodamą pieną gauna 32 ct/kg. Ūkininkas pripažįsta, kad ne tik pieno krizė, bet ir sausra spėjo padaryti ūkiui nuostolių, todėl parama jų ūkiui būtų itin reikalinga.

Ieškos lėšų ir iš šalies biudžeto

ŽŪM viceministras Vytautas Abukauskas sako, kad ES reglamentai įpareigoja paramą skirti tiems ūkiams už negautas pajamas. Taigi, į paramą gali pretenduoti tik tie ūkiai, kuriems nepasidengė pieno savikaina.

„Turime parengtą apskaičiavimo schemą, žinome, kiek pinigų reikėtų jiems skirti, ir pasistengsime, kad ūkininkus parama pasiektų kuo greičiau. Kol kas negaliu pasakyti, kiek ir kaip bus skirstomi piniginiai srautai kitiems sektoriams, dar kol kas neturime skaičiavimų“, – VL sakė viceministras V.Abukauskas, pridurdamas, kad ūkininkai gali susipažinti su paramos administravimo taisyklėmis ir teikti savo siūlymus.

Jis taip pat užtikrino, kad Vyriausybėje vyksta diskusijos dėl galimybės nacionalinėmis lėšomis prisidėti prie jau paskirtos paramos. Apie kokią konkrečiai sumą kalbama – viceministras atskleisti nenorėjo, nes tai priklausys nuo duomenų, kuriuos tikimasi surinkti artimiausiu metu.