Jau yra skaičiuojamos vienkartinės kompensacijos už elektros stulpus, tačiau ūkininkai neskuba jų prašyti tikėdamiesi, kad ši tvarka bus pakeista. Atlygis bus simbolinis, be to, jis skirtas žemių savininkams, o dėl laukuose stūksančių elektros stulpų kasmet nepatogumus ir papildomas išlaidas patiria žemdirbiai. Ne vienas sako tik dabar susivokęs, kad energetikams galėtų pateikti sąskaitas ir dėl žalojamų žemės ūkio technikos padangų.

Netrukus žada išmokėti

Ūkininkai ir miškininkai peikia šių metų vasarą Vyriausybės patvirtintą metodiką, pagal kurią energetikai skaičiuoja vienkartines kompensacijas už elektros stulpus ir kitus elektros tinklų operatorių naudojamus įrenginius. Žemdirbių ir miškų savininkų atstovai sako, kad ši tvarka nebuvo derinama su jų organizacijomis, o numatytas kompensacijas vadina mažmožiu.

Energetikos ministerija tikina, kad daugiau mokėti už elektros stulpus energetikai negali, nes atlyginama iš elektros vartotojų surinktų įmokų. Norint padidinti kompensacijas, esą reikėtų ženkliai branginti elektros energiją.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ duomenimis, dėl kompensacijų už servitutus jau kreipėsi beveik 22 tūkst. pareiškėjų, bendrai apskaičiuota kompensacijų už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę šių kompensacijų klientams planuojama pervesti lapkričio 9 d., o likusią sumą – lapkričio 16-ąją.

Vyriausybė kompensacijų už stulpus skaičiavimo metodiką patvirtino per patį žemdirbių darbymetį, tad dabar jau šaukštai po pietų. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atstovai sako dar kovosiantys, kad tvarka būtų pakeista, nes ji neatitinka žemdirbių lūkesčių.

„Nori sumokėti vienkartinę kompensaciją, kuri viso labo bus simbolinė, ir ateityje važinės po laukus, remontuos ar keis elektros stulpus, išvažinės pasėlius. Blogiausia, kad ruošiant metodiką nebuvo diskusijų, tad mes dar kviečiame tartis dėl pakeitimų“, – rankų nenuleisti žada LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Skirtingi įkainiai

Žemių savininkai piktinasi, kad patvirtinta kompensavimo už naudojimosi pagal įstatymą ar sutartį tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu metodika yra ydinga ir diskriminacinė, nes taikomi skirtingi įkainiai už sutartinius ir įstatyminius servitutus.

Kai servitutas nustatytas pagal įstatymą, apskaičiuojant nuostolius, taikomas 0,1 dydžio koeficientas, o kai pagal sutartį – koeficiento dydis yra 1 arba 0,5. Vadinasi, esant įstatyminiam servitutui kompensacijos yra iki 10 kartų mažesnės. Jos skirtos daugumai žemių savininkų, kurių žemėse ankstesniais laikais buvo nutiesta elektros tinklų infrastruktūra. O sutartys sudarytos su tais savininkais, kurių sklypuose atsirado nauji elektros įrenginiai. Tokių savininkų nėra daug.

Energetikus kompensacijų savininkams, per kurių žemes driekiasi elektros tinklų linijos, tvarka pasirūpinti privertė vienas užsispyręs drąsuolis, dešimtmetį bylinėjęsis su bendrove „Energijos skirstymo operatorius“. Tai Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta, kuris po ilgo bylinėjimosi pasiekė, kad jam būtų atlyginta už energetikų naudai nustatytus servitutus. 2017 m. vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jei yra servitutas, už jį žemės savininkui visais atvejais turėtų būti atlyginta.

Baiminantis, kad po tokio sprendimo nenusiristų „elektros stulpų“ bylų banga, imta skubiai rengti kompensavimo metodiką.

Kasmet patiria nuostolius

Ūkininkai įsitikinę, kad nuostolių už elektros stulpus kompensavimas turėtų būtų ne vienkartinis, o periodinis, nes kasmet ariant, sėjant, prižiūrint pasėlius ir juos kuliant su modernia plačiabare technika tenka laviruoti tarp elektros stulpų.

„Iš tikrųjų vienkartinė kompensacija mums netinka, nes mes kasmet patiriame nuostolių. Vargstame važinėdami su šiuolaikine technika ir padargais aplink elektros stulpus. Kur yra daugiau šių stulpų, reikia net atskirai įdirbti žemę ir prižiūrėti pasėlius“, – aiškino Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė.

K. Čiūras

Pasak jo, nieko nuostabaus, kad ūkininkai peikia tokią tvarką – dėl kompensavimo metodikos niekas su jais nediskutavo ir neįvertino realijų. Tiesiog pateikė rezultatą ir viskas.

Stambaus javų ūkio savininkas įžvelgė dar vieną problemą dėl kompensacijų už elektros stulpus: „Jas gali gauti žemių savininkai, tačiau nuostolius patiria žemę dirbantys ūkininkai. Vidutiniškai ūkininkai nuosavybes teise valdo apie 35 hektarus, kitą žemę nuomoja. Neteisinga bus, jeigu atlygį gaus savininkai. Jie jau prašo suskaičiuoti, kiek sklypuose yra elektros stulpų.“

Baiminasi dėl susitarimo

Grūdininkai nuogąstauja, kad, energetikams išmokėjus vienkartines simbolines kompensacijas už elektros stulpus, gali vėl užvirti mūšis dėl elektros galios dedamosios mokesčio lengvatų. Dabar ūkininkai yra išsikovoję, kad šį mokestį moka tik 3 mėnesius per metus – rugpjūtį, rugsėjį ir spalį, kai džiovina ir valo grūdus.

Energetikai norėtų jį gauti visus metus. Jie siūlė, kad už kitus 9 mėnesius elektros galios dedamosios mokestį galėtų atlyginti Žemės ūkio ministerija iš žemės ūkiui skirtų fondų arba biudžeto. Ūkininkai purtosi tokių reikalavimų ir motyvuoja tuo, kad visus metus mokėti už tai, kuo nesinaudoji, yra nelogiška.

Sutarimas dėl galios dedamosios mokesčio lengvatos buvo pasiektas ūkininkams pažadėjus, kad jie nekels pretenzijų energetikams dėl nuostolių, kuriuos jie patiria dėl laukuose stovinčių elektros linijų atramų.

„Dabar, patvirtinus tokią kompensavimo tvarką, apie elektros galios dedamosios mokesčio keitimą neturėtų būti nė kalbos. Toks kompensacijų skaičiavimas ekonomiškai nepagrįstas ir nelabai suprantamas, todėl tai neturėtų būti priežastis diskutuoti dėl šio mokesčio taikymo“, – savo nuomonę išsakė Kėdainių rajono javų augintojas.

Žaloja padangas

Ne vienas ūkininkas sako tik dabar susivokęs, kad energetikams galėtų pateikti sąskaitas ir dėl žalojamų žemės ūkio technikos padangų. Grūdininkai pasakoja, kad neretai laukuose, kur yra aukštos įtampos elektros stulpų, subliūkšta padangos.

„Ilgai nesupratome, kodėl taip dažnai laukuose praduriame padangas. Mano ūkyje tokių atvejų buvo ir pernai, ir užpernai. Atrodo, važiuojama per minkštą įdirbtą dirvą, bet vis tiek nukenčia padangos. Dabar manome, kad tai atsitinka dėl elektros stulpų įžeminimo konstrukcijų, kurios paliktos arti dirvos paviršiaus“, – aiškino Š.Šiušė.

Š. Šiušė

Panevėžio rajono ūkininkas Kęstutis Čiūras, padėjęs energetikams keisti elektros stulpus, sakė pats matęs, kiek dirvoje yra palikta senų įžeminimo strypų. „Jeigu yra mažas elektros stulpas, įžeminimas yra šalia jo. Bet jeigu tai aukštos įtampos stulpas, įžeminimo zona gali siekti iki 10 metrų aplink jį. Keičiant aukštos įtampos stulpus ir juos atkasinėjant matosi, kad seni įžeminimo strypai palikti 20–30 cm nuo dirvos paviršiaus. Tai sukelia nemažai problemų ūkininkams“, – aiškino jis.

K.Čiūras ragina kolegas reikalauti, kad, rekonstruojant elektros linijas, įžeminimo strypai būtų įkasami giliau nei metro gylyje, o seni pašalinami iš žemės, kad jų neužkabintų padargai.

Lengvata gali likti

Andrius Jovaiša, Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai

Klausimai dėl kompensacijų už elektros tinklų operatorių naudai nustatytus servitutus nagrinėti Seimo Energetikos komisijoje, Energetikos ministerijos atstovai apie tai diskutavo su Žemės ūkio bendrovių asociacija. Ir dabar nuolat vykstama į susitikimus regionuose su žemės savininkų, miškininkų atstovais, nes norima paaiškinti nustatytą tvarką ir atsakyti į kylančius klausimus.

Situacija susiklostė tokia, kad nuo pat nepriklausomybės pradžios nebuvo jokios aiškios tvarkos, kaip žemės savininkams kompensuoti už jų sklypuose esančius elektros tinklus ir kitus energetikos įrenginius. Todėl dauguma žemės savininkų išvis negaudavo jokios kompensacijos už patirtus nepatogumus ir apribotas galimybes naudotis savo žeme.

Energetikos ministerija ir Vyriausybė pirmą kartą ėmė spręsti šią situaciją ir šią vasarą Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta aiški metodika dėl maksimalių kompensacijų dydžių už nustatytus servitutus apskaičiavimo. Maksimalūs kompensacijų dydžiai nustatyti dėl to, kad būtų užtikrinta teisinga ir subalansuota pusiausvyra tarp žemės savininkų interesų ir elektros energijos vartotojų bei būtų išvengta reikšmingo elektros energijos paslaugos vartotojams kainos augimo.

Ar bus kompensuojama patiriama kasmetinė žala, atsiradusi dėl išvažinėtų pasėlių? Taip, tiek įstatyminio, tiek sutartinio servituto nustatymo atveju bei jo galiojimo metu žalą dėl sunaikintų pasėlių ar sodinių atlygina tinklų operatorius. Apsaugos zonoje esančios žemės savininkai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių energetikos objektų. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė.

Beje, žemdirbiai turi teisę prašyti vienkartinės kompensacijos už elektros tinklų operatorių naudai nustatytus servitutus ir turėti galios mokesčio lengvatą.

Primins reikalavimus

Tomas Kavaliauskas, „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovas ryšiams su visuomene

Pagal patvirtintą tipinių oro linijų projektų albumą įžeminimo sujungimas su atramos metalo konstrukcijoms įrengiamas 200 mm gylyje šalia atramos. Sujungimas įrengiamas iki 5 cm nuo atramos ir, nepriklausomai nuo įžeminimo gylio, žemės ūkio technikai, veikiančioje oro linijoje, negali būti pasiekiamas.

Kita vertus, tiek 10 kilovoltų (kV), tiek ir 0,4 kV įtampos oro linijų atramų įžeminimo gylis – skirtingas, jis priklauso nuo esamo grunto varžos.

Demontuojant atramas, „Energijos skirstymo operatoriaus“ rangovinės organizacijos privalo kartu atlikti ir įžeminimo darbus. Atsižvelgdama į ūkininkų vardijamas pastabas, bendrovė dar kartą rangovinėms organizacijoms primins šį reikalavimą.