Veterinarijos gydytojai gyvūnams gydyti nuo 2022 metų rašys ne popierinius, bet elektroninius receptus (toliau – e. receptas). Visoje Lietuvoje pradės veikti elektroninė Veterinarinių vaistų apskaitos informacinė sistema (VVAIS) ir e. receptas bus privalomas visiems. Kol išrašomi popieriniai receptai, sudėtinga sukontroliuoti receptinių vaistų išrašymą. Naujoji sistema leis stebėti antimikrobinių vaistų pardavimus ir jų naudojimą ūkiuose, o tai užkirs kelią ir nekontroliuojam savarankiškam gyvulių gydymui.

Dalis jau atsisakė popierinių receptų

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Europos Sąjungos (ES) šalys narės yra įpareigotos rinkti duomenis apie antimikrobinių vaistų, skirtų gyvūnams, pardavimo apimtį ir jų naudojimą, todėl visos ES šalys privalės turėti e. recepto sistemas. Lietuvoje tokia sistema jau veikia. Veterinarijos gydytojai jau dabar gali naudotis šia sistema ir išrašyti e. receptus nelaukdami 2022-ųjų sausio mėnesio, kai naudojimasis ja bus privalomas.

„Veterinarijos gydytojai aktyviai domisi šia sistema, tačiau kol kas registruojasi vangokai, nes naudojimasis ja – savanoriškas. Skatiname veterinarijos gydytojus jungtis į sistemą, kad galėtų kuo anksčiau išbandyti, kaip ji veikia, kol e. receptas taps privalomu visiems. Šiuo metu akcentuojame, kad jei daugiau veterinarijos gydytojų ir veterinarijos farmacijos specialistų išbandytų, suprastų ir adaptuotų e. receptą savo kasdieniame darbe, perėjimas prie sistemos būtų sklandesnis“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.

Sistema naudosis daugiau kaip 780 veterinarijos paslaugų teikėjų ir 190 veterinarijos farmacijos įmonių. Veterinarijos gydytojai gyvūnams gydyti galės išrašyti e. receptus ir veterinarinių vaistų paraiškas. VMVT duomenimis, šiuo metu yra kiek daugiau nei 100 šios sistemos naudotojų. VMVT kviečia veterinarijos gydytojus aktyviau jungtis prie e. recepto, anksčiau susipažinti su sistema ir pradėti ją taikyti praktikoje.

Vienas iš tų, kurie jau naudojasi naująja sistema ir išrašo e. receptus, – Skuodo rajone dirbantis, ūkinius gyvūnus gydantis veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) viceprezidentas Petras Tamašauskas.

„E. receptus pradėjau rašyti dar pernai, kai tik pradėjo veikti VVAIS sistema. Daug patogiau nei rašyti popierinius. Be to, galima atlikti veterinarinio vaisto paiešką pagal jo pavadinimą, pateikti veterinarinio vaisto paraišką. Man e. recepto sistema yra patogi. Pirmą kartą prisijungus reikia pasižiūrėti, kaip ir ką daryti norint išrašyti e. receptą, ir viskas, paskui jokių problemų. Sistema veikia gerai, nė karto nestrigo, nebuvo jokių trikdžių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė P.Tamašauskas.

Visos Europos bėda

Antimikrobinio rezistentiškumo problema aktuali visame pasaulyje. Pastarąjį dešimtmetį bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėjo. Pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus, o kartais ir visai beprasmis antibiotikų naudojimas gyvūnams gydyti, kuris skatina bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi.

Nemaža dalis antibakterinių vaistų sunaudojama veterinarijoje, todėl specialistai skatina racionalią ir tikslingą antibiotikų vartojimo kultūrą, siekia didinti ūkininkų sąmoningumą. Deja, netrūksta atvejų, kai ūkininkai antibiotikais savo nuožiūra gydo susirgusius galvijus, nežinodami, ar šių vaistų tikrai reikia, taip pat naudodami antibiotikus tikisi paskatinti gyvūnų augimą ir išvengti ligų. Pasaulio sveikatos organizacija ragina neskirti antibiotikų sveikiems gyvūnams, racionaliai juos naudoti tuomet, kai būtina, kad antibiotikai išliktų efektyvūs žmonių ligoms gydyti.

P.Tamašauskas: „Ūkininkas negali sugalvoti ir suleisti gyvuliui vaistų savo nuožiūra. Taip ūkininkas „prigydo“, o atvažiavęs veterinarijos gydytojas paskui nebežino ką daryti, nes galvijas jau kažkuo gydytas, o nežinodamas, kokie vaistai suleisti, gali blogiau padaryti.“

Lietuvoje antibiotikų pardavimo kiekiai pastaraisiais metais išlieka panašūs. Tikimasi, kad labiau kontroliuoti antimikrobinių vaistų naudojimą gyvulininkystės ūkiuose padės naujoji VVAIS sistema, e. receptas. Pasak VMVT vadovo M.Staškevičiaus, minėtas bakterinis atsparumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia e. recepto.

Stambius ir smulkius ūkius prižiūrintiems veterinarams pildant paraiškas vaistams per e. sistemą bus matoma, kiek galvijai gavo antibiotikų, ar jų produktai nėra kenksmingi žmonėms. Pastebėję didesnius parduodamų antibiotikų kiekius, VMVT specialistai galės situaciją pasiaiškinti su ūkininku bei tą ūkį prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju. Dabar sukontroliuoti receptinių vaistų išrašymą yra gana sudėtinga. Popieriniuose receptuose įveliama klaidų, o kartais jie tiesiog dingsta, pasimeta. Kai bus išrašomi e. receptai, nereikės saugoti popierinių.

VVAIS duomenis šalių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turi apibendrinti bei kasmet pateikti Europos vaistų agentūrai, kad būtų galima įvertinti, kiek tokių vaistų sunaudojama ūkiniams gyvūnams ir mažinti visuotinį antimikrobinių medžiagų naudojimą.

Netoleruotina saviveikla

Pastebėję pirmuosius gyvulio ligos požymius, ūkininkai turėtų nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytoją, o ne patys ieškoti įvairių, kartais neteisėtų būdų bei kelių, kaip įsigyti antimikrobinių ar kitų receptinių veterinarinių vaistų, ir savo nuožiūra gydyti sergančius gyvūnus. Specialistai įspėja: taip besielgdami žmonės rizikuoja ne tik savo auginamų gyvulių produktyvumu, bet ir visuomenės sveikata, taip pat skatina bakterijų rezistentiškumo augimą.

„Būna atvejų, kai nuvažiuoji pas ūkininką, o jis turi įsigijęs antibiotikų. Kaip ir iš kur juos gavo, niekas nežino. Neaišku ir kiek tokių vaistų jis jau suleidęs sunegalavusiam galvijui. Kokia bus tokių galvijų mėsa, kai taip neatsakingai ir galbūt be reikalo naudojami antibiotikai? Jei tokios praktikos nebus atsisakyta, kokį maistą valgys mūsų vaikai ir anūkai? Reikia žiūrėti ne vien į vaisto vartojimą, bet ir į pasekmes, kas mūsų laukia ateityje“, – tvirtino P.Tamašauskas.

LVGA viceprezidentas kategoriškai tvirtina, jog antibiotikų negalima naudoti tada, kai jų nereikia, ir ragina ūkininkus neužsiimti savarankišku galvijų gydymu.

„Tik veterinarijos gydytojas turi spręsti, reikia naudoti antibiotikus ar ne. Ūkininkas negali sugalvoti ir suleisti gyvuliui vaistų savo nuožiūra. Taip ūkininkas „prigydo“, o atvažiavęs veterinarijos gydytojas paskui nebežino ką daryti, nes galvijas jau kažkuo gydytas, o nežinodamas, kokie vaistai suleisti, gali blogiau padaryti“, – pasakojo P.Tamašauskas.

LVGA viceprezidento nuomone, naujoji e. receptų sistema turėtų padėti spręsti šią problemą. Kai neliks popierinių receptų, antibiotikų bus galima įsigyti e. receptu arba paraiška (jei vaistų reikia didesniam ūkiui ir ne vienam galvijui).

„Bet kokius antimikrobinius vaistus turi paskirti tik veterinarijos gydytojas. Tai labai atsakinga veikla ne vien dėl to, kad rūpinamės ūkinių gyvūnų sveikata, kad nesivystytų atsparumas antibiotikams, alergijos, bet ir dėl to, kad iš šių gyvulių gautą pieną, mėsą ir kitus produktus naudojame maistui“, – sakė P.Tamašauskas.

Gydant gyvulį būtina žinoti ir griežtai laikytis išlaukos laikotarpio – iš tokio gyvulio gautos produkcijos nenaudoti maistui tol, kol iš jo organizmo nepasišalins veterinarinių vaistų likučiai. Nesilaikant šio laikotarpio, antimikrobinių veterinarinių vaistų likučių gali atsirasti ir maisto produktuose.

Nėra griežtos apskaitos

Pagėgių savivaldybėje dirbantis veterinarijos gydytojas Arūnas Barkauskas kviečiamas važiuoja tiek pas smulkius, tiek pas stambesnius ūkininkus, kartais jo pagalbos prireikia ir žemės ūkio kooperatyvui „Lumpėnų rambynas“. Kol kas veterinaras rašo popierinius veterinarinių vaistų receptus, o elektroninius rašys nuo kitų metų pradžios, kai bus privaloma tą daryti.

„Dabar nėra labai griežtos antibiotikų apskaitos. Atsiranda ūkininkų, kurie šių vaistų stengiasi nusipirkti pas vaistininką, į veterinarijos gydytoją mažiau kreipiasi. Matyt, taupo, patys mėgina teikti pagalbą galvijams, o kai nebepavyksta, kviečia veterinarijos gydytoją ir dažnai net bando nuslėpti, kad gyvulys gydytas savarankiškai. Dažniausiai taip elgiasi smulkesni ūkininkai, jie tarpusavyje pasikalba, „pasikonsultuoja“ apie galvijų gydymą. Bendrovės savarankišku gydymu paprastai neužsiima, jos pasikliauja veterinarijos gydytojais“, – teigė A.Barkauskas.

Akivaizdi problema, su kuria susiduria veterinarijos gydytojai, – ūkininkai palyginti lengvai gauna antimikrobinių vaistų. Tikėtina, kad šių medikamentų gauti bus sunkiau, kai e. recepto sistema veiks visu šimtu procentų.

Tai, kad ūkininkai gali įsigyti antibiotikų be recepto, patvirtina ir veterinarijos gydytojas Vincas Šiaudvytis.

„Antibiotikams įsigyti reikia recepto, bet ūkininkams pavyksta jų nusipirkti vaistinėse ir be jo. Čia tas pats, kaip ir su vaistais žmonėms. Pasitaiko, kad vaistinėse žmonės nusiperka medikamentų be recepto, kuris būtinas. Randasi ūkininkų, kurie savo susirgusį galviją gydo patys, bet kai jau neina nieko padaryti, tada kviečia veterinarijos gydytoją. Kita vertus, antibiotikų pernelyg nesistengia naudoti, nes kitaip negalės parduoti gyvulio. Stambūs ūkininkai apskritai svarsto, ar verta gydyti sunegalavusį gyvulį, verčiau išveža į skerdyklą ir parduoda, nes pradėjus gydyti ir suleidus vaistų neturės kur jo dėti“, – pasakojo privačia praktika Pagėgių savivaldybėje užsiimantis veterinarijos gydytojas V.Šiaudvytis.

Veterinarijos gydytojai ragina ūkininkus neužsiimti savigyda. Skirdami antibakterinius veterinarinius vaistus, veterinarijos gydytojai atsižvelgia į veterinarinio vaisto veikimo spektrą ir parenka tokį, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Taip pat turi būti atsižvelgta į mikroorganizmo jautrumą šiam vaistui. Itin svarbu parinkti adekvačią antibakterinio vaisto dozę, kad būtų maksimalus gydymo efektas ir minimalus toksiškumas, parinkti tinkamą antibakterinių vaistų vartojimo dažnį ir būdą, pakankamą gydymo antibakteriniais vaistais trukmę, įvertinti galimą nepageidaujamą antibakterinio vaisto poveikį bei gyvūno būklę.

Tai įdomu

Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas penicilinas. Išradėjui po kelių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. Tik 1928 m. Aleksandras Flemingas pastebėjo Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato jo svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. publikavo jos aprašymą. Šis atradimas sukėlė perversmą ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje, padėdamas išgydyti daugelį gyvūnų ligų, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis.

Bakterijos neskiria žmonių ir gyvūnų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos, turinčios atsparumo antibiotikams genų, yra perduodamos iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Be to, mikroorganizmų atsparumas antibiotikams vystosi greičiau negu yra išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Visa tai kelia visuomenės ir mokslininkų nerimą. Pastarieji antimikrobinį rezistentiškumą vadina viena didžiausių šio amžiaus problemų.