Lietuvoje įsitvirtina vis daugiau į netradicinį žemės ūkio produkcijos perdirbimą orientuotų įmonių. Besibaigiant metams, Vilkaviškyje UAB „Vaiskona“ pradėjo perdirbti šaknines daržoves – burokėlius, kurių sulčių koncentratas bus skirtas užsienio rinkai. Joniškyje nuo metų vidurio žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Golden Fields“ iš liucernos ruošia pašarus atrajojantiems gyvuliams, jie taip pat iškeliauja į užsienį – Vidurio Rytų ir Azijos šalis. Dėl to ūkininkams atsiveria naujos ūkininkavimo galimybės.

Perdirba burokėlius

Suvalkijos krašte UAB „Vaiskona“, daugybę metų žinoma kaip sulčių spaudėja, įgyvendina naujovę – pradėjo perdirbti šaknines daržoves, ir numato gaminti burokėlių sulčių koncentratą. Šiai gamybai žaliavą – maistinius burokėlius – galės išauginti šalies ūkininkai. Bendrovės planuose – burokėlių sulčių koncentratą tiekti užsienio rinkai.

UAB „Vaiskona“ direktorius Rolandas Sirtautas VL neneigė, kad pradėjus naujo produktą gamybą atsiras ir žaliavos poreikis, todėl Lietuvos daržininkai, jeigu tik norės, galės auginti didesnius kiekius burokėlių, skirtų perdirbti.

„Mes burokėlius pirksime ne tik iš Vilkaviškio rajono ūkininkų, bet ir iš visos Lietuvos. Kas pasiūlys geresnę kainą, iš tų ir supirksime“, – tikino verslininkas, paaiškinęs, kad su norinčiais auginti burokėlius perdirbimui bus sudaromos išankstinės sutartys. Kai perdirbėjai su daržininkais tarpusavyje tarsis, įmonės vadovas jiems rekomenduos, kokių burokėlių reikės – tradiciškai ar ekologiškai išaugintų, ir kokių veislių – bus kažkas panašaus, kaip yra cukrinių runkelių auginime.

Perdirbus burokėlius į sulčių koncentratą, gamybos metu atliks pakankamai maistingos burokėlių išspaudos. Kol kiekiai maži, burokėlių išspaudos panaudojamos sliekų auginimui, o ateityje, kai kiekiai išaugs, burokėlių išspaudas siūlys ir gyvulių augintojams.

„Burokėlių išspaudas atiduoti sliekams, galvoju, yra beveik nusikaltimas. Reikia juos atiduoti gyvuliams, nes jiems jie yra kaip delikatesas – maistinga, daug ląstelienos. Dabar kol kas išspaudas paima sliekų augintojai“, – teigė R.Sirtautas.

Lapkričio pabaigoje UAB „Vaiskona“ prasidėjo naujai įdiegtos automatizuotos įrangos bandomasis gamybos laikotarpis. Įranga jau išbandyta, bet, anot vadovo, dar likę derinimo dalykai, kuriuos pristabdė užklupusi žiema, todėl laukiama, kol atšils orai. Kitų metų pradžioje UAB „Vaiskona“ apsilankys verslo partneriai iš Italijos. Kartu baigs derinti įrangą ir paleis gamybą. Iki šiol gamybos bandymams reikėjo nedidelių kiekių žaliavos, todėl sunaudojo augintojų pasiūlytus burokėlių likučius – to pradžiai užteko. Kitais metais bendrovė pradės pirkti burokėlius iš ūkių.

„Idėja perdirbti burokėlius kilo man pačiam, o ją įgyvendinti padėjo italų įmonė. Ji pasamdė subrangovus – lenkus, kad jiems būtų arčiau, taip kažkiek atpigino projektą, nei būtų patys viską darę“, – naujiena dalijosi R.Sirtautas, tikėdamasis, kad 2024 metais gamyba jau ir įsibėgės.

Išbandys ir morkas

Vilkaviškiečiai sulčių koncentratų gamintojai savo sumanymo perdirbti burokėlius realumą pasitikrino ir pasaulinėje parodoje. Jie įsitikino, kad burokėlių sulčių koncentratas sulaukė dėmesio – produktas yra paklausus.

UAB „Vaiskona“ vadovas patikino, kad jie sultis gali išspausti iš labai daug ko. Iki šiol daugiausia spaudė iš obuolių, bet jau turi nusipirkę įrangą ir planuoja kitais metais spausti iš šviežių bei šaldytų uogų. Jeigu rinkoje prigis burokėlių sulčių koncentratas, tai bandys spausti ir morkų sultis. Tada perdirbimui reikės dar daugiau daržovių. Morkų sulčių koncentratą gamins ta pačia įranga, kurią pritaikė burokėliams.

„Įranga, kuri išgarina vandenį iš sulčių, pas mus bendrovėje yra bendra tiek daržovėms, tiek vaisiams, uogoms, tik skiriasi žaliavos paruošimo būdas. Obuoliams jis reikalingas vienoks, o kietoms daržovėms – vėl kitoks. Čia jau ne šiek tiek, o daug iššūkių kyla“, – minėjo perdirbimo bendrovės vadovas.

Jis sakė, kad investicija į naujoves taip pat buvo nemaža – kainavo apie 1,5 mln. eurų. Vien tam, kad būtų galima spausti burokėlius, morkas ir gauti jų sulčių koncentratą. Vilkaviškiečiai perdirbėjai įsitikino, kad technologinė linija tikrai galinga. Tą pripažino ir jų partneriai italai.

Ar pavyks burokėlių sulčių koncentrato įsigyti mūsų šeimininkėms, R.Sirtautas abejoja, nes pagal planus – viskas išvažiuos užsienio rinkai. Tiesa, kaip bus realiame gyvenime, dar nežino.

„Kažkiek gal ir pilstysime vietos rinkai, bet dar nežinau“, – pridūrė jis, pasidžiaugęs, kad gamyboje senų gamybinių linijų nebeliko – jie visus ankstesnius gamybinius įrenginius pilnai atnaujino.

Nauda dviguba

Kitame Lietuvos pakraštyje žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Joniškio aruodas“ apjungė nemažai ūkininkų, kurie Joniškyje įkurtai ŽŪB „Golden Fields“ augina žaliavą – liucerną. Žemdirbiai neneigia, kad nauja gamykla pateisino joniškiečių lūkesčius.

„Ši gamykla nebuvo kurta tik tam, kad ją sukurtum, ji sprendžia tam tikras ūkininkų problemas. Dėl to ji ir buvo sumanyta“, – VL aiškino ŽŪK „Joniškio aruodas“, kuris yra šio verslo partneris, generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Pasak ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovės, tai buvo kaip priemonė padėti ūkininkams spręsti dėl reikalavimų sėjomainai kylančias problemas. Jos teigimu, liucerna yra ankštinė žolė, kuri gerina dirvožemį, tokiu būdu padeda ūkininkams kovoti ir su piktžolėmis.

„Be to, liucernos auginimas prisideda prie žaliojo kurso nuostatų įgyvendinimo ir tai yra pravartu ūkiams – teisingai susidėlioję sėjomainą, jie gali pretenduoti į platesnį tiesioginių išmokų ratą. Ūkininkams tai yra gera priemonė, leidžianti gerinti dirvožemio struktūrą, ūkininkauti tvariau“, – kalbėjo ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė.

Šiuo metu Joniškio krašto ūkininkai, šio kooperatyvo nariai, liucerną augina 600 ha žemės plotuose. Kitiems metams vėl numatyta liucernos auginimo plėtra.

„Pagrindinis dalykas, dėl ko mums reikėjo šią kultūrą auginti, tai dirvožemio struktūros gerinimas. Yra ir antroji priežastis – sėjomainos galimybės iki šiol buvo skurdžios. Trūko augalų, kurie galėtų būti naudojami sėjomainoje“, – aiškino J.Zubauskienė.

ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė pastebėjo, kad nieko nesiimant, kai skurdi sėjomaina, intensyviai ūkininkaujant dirvožemis būna ne geriausios būklės, dažnai – gan sparčiai prastėja. Tai ūkininkai pastebi pagal gaunamą derlių – šis nuolat menksta. Negana to, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, ne visur ir ne visada bus galima taikyti atsėliavimą.

„Tokios sąlygos ir padiktavo būtinybę kažką daryti, pavyzdžiui, auginti liucerną. Tačiau visuomet reikia galvoti ir apie veiklos rentabilumą – apsimokėjimą. Tad auginti liucerną vien tam, kad augintum – nelabai racionalu. Teko ieškoti, kam ją būtų galima panaudoti. Nes dabar ūkiams už išaugintą liucerną ateina pajamos, kurios padeda sudėlioti geresnį ūkio efektyvumą“, – privalumus vardijo J.Zubauskienė.

Joniškio gamykloje ūkiuose išauginti žalieji pašarai išdžiovinami ir presuojami. Ateityje numatytas ir kitas perdirbimo būdas – granuliavimas. Viskas, ką pagamina iš lietuviškos žaliavos, iškeliauja svetur – joniškiečiai dirba eksportui.

ŽŪK „Joniškio aruodas“ viešai skelbia, kad juos domina žoliniai pašarai – superka kukurūzų, įvairių žolių mišinių, dobilų, liucernos silosą, taip pat sausą lauko šieną. Esant poreikiui, gali padėti nupjauti, sugrėbti, supresuoti žolę ir nuvežti. ŽŪK „Joniškio aruodas“ kviečia ūkininkus auginti pardavimui liucerną ir mišinius su liucerna.

Domina ir suvalkiečius

Praėjusią vasarą pasirodė pranešimų, jog išimtinę tiekimo sutartį su viena didžiausių pašarų tiekėjų pasaulyje „Al Dahra Group“ pasirašiusi ŽŪB „Golden Fields“ vertina galimybę Lietuvoje statyti ir antrą gamyklą. Tokius svarstymus patvirtino bendrovės generalinis direktorius Mahmoudas Ahmedas.

Naują verslą teigiamai vertindamas ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas Alvydas Vizbickas VL sakė, kad yra visokių ateities planų, tarp kurių – ir užmojai plėstis į kitus šalies regionus. Tačiau ar taip bus – kol kas kalbėti dar labai anksti.

„Aš pats esu ūkininkas ir gerai žinau situaciją, besiklostančią su pievomis, kurių vis daugiau lieka nenušienautų ir nenuganytų. Šioje gamykloje išdžioviname, surišame į ryšulius ir išvežame į užsienį ne tik liucerną, bet ir kukurūzus, žolę, silosą, šieną, šiaudus“, – aiškino ŽŪK „Joniškio aruodas“ valdybos pirmininkas.

Joniškio įmonės savininkų planuojama plėtra Lietuvoje suinteresuoti ir Vilkaviškio krašto žemdirbiai. Gyvulių ūkiuose labai sumažėjo, todėl pievų nebus kam panaudoti, o jas privalės deklaruoti. Ne visur galės suarti. O ŽŪB „Golden Fields“ ateityje planuoja supirkti ir sausą šieną.

„Kalbama, kad panašų fabriką, koks jau dirba Joniškyje, žada statyti pas mus Pilviškiuose. Tokios paskirties įmonė Joniškyje – kol kas vienintelė Lietuvoje. Būtų gerai, kad tos kalbos virstų realybe“, – VL kalbėjo vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas. Jis neslėpė, jog pasvarsto, kaip būtų, jei nutartų parduoti gyvulius, kam tuomet galėtų panaudoti pievas, kurių arti negalės.

Tokių svarstančiųjų Vilkaviškio rajone yra ir daugiau, nes per pieno krizę sunaikino mažesnius pienininkystės ūkelius, kurių nemaža dalis dabar užsiima mėsinių galvijų auginimu, tačiau ir ši veikla tampa mažai rentabili. Todėl jie mielai bendradarbiautų su žolės perdirbėjais, jei tik tokių Suvalkijoje atsirastų.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas VL pripažino, jog kol kas apie įmonės, kuri apdorotų žolę, kūrimąsi rajone negirdėjęs, nes niekas dėl to į savivaldybės administraciją dar nėra kreipęsis. Tačiau jei toks sumanymas būtų – vargu ar prieštarautų.