Antrus metus saulėgrąžas sėkloms auginęs Liudvinavo (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda nežino, ar kitais metais imsis auginti šią labiau pietų kraštams būdingą kultūrą. Šiemet saulėgrąžų plotus buvo išplėtęs iki 30 hektarų ir derlius ūkininką nuvylė. Anot jo, šie metai – ne saulėgrąžų metai. Pernai buvo kur kas geriau, bet jomis užsėtas plotas buvo nedidelis – labiau tik pasigrožėjimui. 

Dvejų metų patirtis

Suvalkijos krašto ūkininko D.Isodos ūkis pastaraisiais metais atviras naujovėms. Šylant klimatui, žemdirbiui įdomu išbandyti netradicines kultūras, kaip jos adaptuotųsi lietuviškame ūkyje prie mūsų kraštui įprastų gamtos sąlygų, kiek naudos iš jų būtų ūkiui.

Pernai šis ūkininkas buvo pasėjęs kelis hektarus saulėgrąžų. Prisipažino, kad plotas buvo nedidelis – labiau dėl grožio ir žmonių fotosesijoms. Geltonai sužydęs saulėgrąžų laukas kvietė sustoti  pravažiuojančius. Nors buvo mažas plotelis, bet pernai ūkininkas prikūlė saulėgrąžų ir iš jų išspaudė aliejaus saviems poreikiams ir skoniu nenusivylė.

Šiemet – atvirkščiai. Saulėgrąžų laukas buvo didelis, bet įspūdingo žydėjimo taip ir nesulaukė, ūkyje vėlavo ir kūlimo darbai. D.Isodos teigimu, jis tiksliai dar nežino, kokio Lietuvoje galėtų tikėtis saulėgrąžų sėklų derliaus. Poros metų patirtis rodo, kad dar ir technologiškai ūkyje reikia tam pasiruošti.

„Jeigu saulėgrąžas augini 70 cm vagutėmis, tai kuli tuo pačiu kederiu, kuriuo kuliame ir kukurūzus. Bet labai dideli derliaus nuostoliai. Kai traukia, sprogsta saulėgrąžos galvos ir sėklos pabyra ant žemės. Lapkričio mėnesį šiuo būdu mes vidutiniškai prikūlėme apie 2 t/ha. Girdėjau, kad vengrai prikulia 2,5–3 t/ha“, – derlius palygino liudvinavietis ūkininkas. Kaip pradedančiame saulėgrąžas auginti ūkyje Lietuvoje, tai būtų neblogas rezultatas.

D.Isoda užsiminė, kad yra ir kitas kūlimo būdas. Antruoju atveju saulėgrąžas pasėja paprasta sėjamąja į vagutes, kurių plotis nuo 12,5–25 cm. Tada, pasak ūkininko, jos kuliamos tradiciniu kombaino kederiu, bet reikia įsigyti ir papildomos įrangos – specialių skirtuvų, ant lenktuvų dedamų specialių menčių. Tokios įrangos D.Isodai šiemet dar neturėjo.  

„Tik pabandžiau auginti saulėgrąžas ir nežinau, ar toliau jas auginsiu. Praėję metai buvo labai geri, o šie netiko, nes buvo per šalta ir per daug iškrito lietaus, tada įsimetė puvinys. Naudojau chemines apsaugos priemones, bet gal jų buvo per mažai“, – kas pakenkė derliui, analizavo Marijampolės krašto ūkininkas, primindamas, kad saulėgrąža – pietų augalas.

Išlesė dar ir paukščiai

Šį rudenį saulėgrąžų laukas nebuvo toks, kokio ūkininkas tikėjosi, vienu metu vaizdas jam kėlė rūpestį, net buvo pagalvojęs, kad jų nenukuls. Pasak D.Isodos, saulėgrąža – specifinis augalas, kai jos galva nusvyra, tai ties „kaklu“ pasidaro įdubimas, primenantis samtelį. Jame susikaupia ir stovi vanduo, paskui jis leidžiasi žemyn į saulėgrąžos galvos „kempinę“, tada prasideda puvimo procesas. Vėliau nukrinta visa saulėgrąžos galva.

D.Isoda pamena, kad šį rudenį buvo vienas labai tinkamas momentas saulėgrąžoms kulti, kai jos buvo gerai išdžiūvusios, bet tuo pačiu metu ūkyje reikėjo kulti ir kukurūzus. Žinoma, kukurūzams galėjo daryti pertrauką ir skubėti į saulėgrąžų lauką, jas išsikulti, bet to nepadarė. Tad ir saulėgrąžų auginimo rezultatas – ne koks. Ūkininko pastebėjimu, blogai, kai susidubliuoja dviejų vėlyviausių kultūrų – saulėgrąžų ir kukurūzų – kūlimas.

„Tai rimta bėda. Mes palikome saulėgrąžas pačiai pabaigai, nes jų kūlimui reikia pakeisti visą separavimo įrangą, liaudiškai vadinamus sietus, kurie atlieka valymo funkciją. Ne taip paprasta, reikia laiko perkeitinėjimui. Nebent turi du kombainus ir vieną pasiruoši saulėgrąžoms kulti, o kitu kuli kukurūzus. Saulėgrąžos subręsta kartu su kukurūzais. Jeigu oras rudenį geras, kaip pernai, saulėgrąžas galima kulti pabaigoje ir bus gerai, o šiemet – jau per vėlu buvo“, – apgailestavo ūkininkas.

Jis minėjo, kad daug nuostolio laukuose padarė ir paukščiai. Tose vietose, kur netoli krūmai, nuo upės pusės, 16 vagų iš viso buvo tuščios – iš saulėgrąžų galvų buvo išlestos visos sėklos. Tolimesnėse vagose – pusiau išlestos, ir tik giliau į lauko vidurį derlius buvo gausesnis.          

„Aš nieko prieš dalintis su paukščiais, ir jiems skanu. Bet jeigu auginame pardavimui, tai reikia, kad laukas nebūtų arti upės, kur auga daug medžių. Kur gyvena paukščiai, saulėgrąžų derliaus rudenį beveik nebus“, – sakė jis.

Panaudojimas ir kenkėjai

Šiemet nukultos saulėgrąžos D.Isodos ūkyje neužsibuvo – dalį derliaus jau išsivežė kaimynai lenkai. Jomis domisi ir viena veterinarų firma – nori saulėgrąžų dėti į paukščių lesalų mišinius. „Nežinau, ar jas sumals, ar panaudos natūralias. Kad paukščiai saulėgrąžas mėgsta, ir pats žinau“, – pasakojo ūkininkas.

D.Isodos teigimu, kai sėklos kokybiškos, galima išsispausti puikaus saulėgrąžų aliejaus, bet kai pabandė šiemet, įsitikino, kad šiemečio aliejaus skonis šiek tiek kartokas. Sakė, kad taip yra dėl to, kad sėklos nuo drėgmės pertekliaus pradėjo gesti dar būdamos saulėgrąžų galvose. „Kaip pašaras jos šiemet tinkamos, bet aliejui, kurį naudotume maistui, – ne“, – dėl to, kad sėklos ne pačios geriausios kokybės, kiek apgailestavo jas auginęs ūkininkas.

Nors šiemet – ne saulėgrąžų metai, bet tuo pačiu metu kultiems kukurūzams – sezonas neblogas. D.Isoda pabrėžė, kad ypač kukurūzų grūdų kaina rinkoje labai gera. Iš jo ūkio didelė dalis produkcijos nukeliavo pas supirkėjus į Pasvalį. Dalį grūdų išdžiovino ūkio džiovykloje. Kai išdžiūvo, beliko apie 100 tonų kukurūzų grūdų. Produkcija domina ir gyvūnų entuziastus – kukurūzus perka šernams, paukščiams.

Kukurūzų derlingumas, anot D.Isodos, ne visai toks, kokio galima tikėtis derlingiausiais metais, nes laukuose pasidarbavo iš pietų atkeliavę ir įsiveisę kenkėjai. Šiemet Isodų ūkyje vidutiniškai prikulta apie 10–11 t/ha, kai kuriuose plotuose byrėjo 8 t/ha. Derlingais metais kuldavo iki 13 t/ha (nedžiovintų). „Kenkėjai ateina pas mus kartu su atšylančiais orais iš pietų. Jų daugėja ir daugėja, kitais metais turbūt teks kukurūzus nupurkšti papildomai“, – sakė D.Isoda.     

Gerina dirvožemį 

Ūkininkui patiko, kad saulėgrąžų auginimas nereikalauja didelių įdėjimų. Jo skaičiavimu, 2 hektarams apsėti reikia vieno maišo sėklos, sėkla kainuoja apie 40 eurų, dar kažkiek – pasėjimas. KAS trąšų, anot jo, reikia labai minimaliai – 100 litrų. „Grubiai skaičiuojant, vienas saulėgrąžų hektaras pareikalauja 250 eurų išlaidų. Palyginus su kitomis kultūromis – nebrangu“, – patirtimi pasidalijo žemdirbys.

Saulėgrąžos nereiklios priežiūrai – užtenka kartą nupurkšti herbicidais. Jos mėgsta lengvą dirvožemį. Be to, jį tausoja. Po jų gerai auga kviečiai ir kiti augalai, todėl saulėgrąžas tinka naudoti kaip rotacinį augalą. „Jos turi kuokštinę šaknų sistemą, kuri užima didelį plotą, paima tas medžiagas iš dirvožemio, kurių įpaprasti augalai nepasiima. Į paviršių iš lauko iškelia daug kalio. Saulėgrąžos labai naudingas laukų augalas. Jų reikėtų sėti ūkiuose ir į mišinius. Paauginai, viską „sumalei“ ir sėjomainai tai puikus augalas“, – privalumus vardijo D.Isoda.

Ūkininko pastebėjimu, saulėgrąžos mėgsta lengvesnę žemę – šilainę arba priesmėlį. Durpėje irgi auga, bet joje greičiau nušąla. Auginant durpėje, nereikėtų pavasarį sėti per anksti. Pastaruosius metus jis pats saulėgrąžas kaitalioja su kukurūzais. Sakė, kad labai užsispyrus po saulėgrąžų būtų spėjęs pasėti ir žieminius kviečius, bet šiemet dirvoje liko žiemoti dideli saulėgrąžų kotai. Galėjo juos lėkštiniu skutiku, „lėkštėmis“ ar kitu padargu „sumalti“, bet jau ir pats buvo pavargęs, todėl nespartino darbų, nusprendė, kad šiemet užtenka, darbus paliko pavasariui. Per žiemą saulėgrąžų kotai, prisigėrę drėgmės, suyra ir supūva, ūkiui balasto nelieka.

Kol kas D.Isoda dar neapsisprendė, ar kitais metais augins saulėgrąžas. Planuoja pasitarti su ūkio darbuotojais, specialistais. Jeigu augintų, tada turėtų iš anksto ieškoti, kas jas laiku iškuls. Tuo tarpu išdžiovinti nukultas saulėgrąžas nėra sunku, bet tai atsakingas darbas. D.Isoda tikino, kad reikia labai sužiūrėti, nes yra pavojus, kad džiovykloje sausi, perkaitę lukštai gali užsidegti. „Saulėgrąžų lukštai – kaitrus, degus daiktas.

Rizika turi būti pamatuota

Daugelis sako, kad ūkininkai yra konservatyvūs, tačiau pažiūrėjus, kokius eksperimentus jie atlieka, pradedi galvoti, kad taip nėra. Yra ūkininkų grupės, kurios visuomet ieško naujovių, neapsiriboja augalais, kurių auginimo technologijos sukurtos ir patikrintos vietos sąlygomis.

Imantis naujo augalo, reikia labai gerai išstudijuoti jo fiziologiją, poreikius aplinkai ir auginimo technologijos ypatumus. Dažnai pakalbama apie netradicinius augalus, tokius kaip saulėgrąžos. Kintantis klimatas gali suklaidinti, atrodo, kad jis šiltėja, bet jaučiame tik šiltas žiemas, o vasarą klimatas tampa labiau „šėlstančiu“. Pavyzdžiui, ši vasara – iki birželio vidurio net tradiciniams augalams buvo per vėsu, o ką kalbėti apie neįprastus.

Saulėgrąžos – puikus augalas, augintojai gauna daugiau pajamų, lyginant su kviečiais ar rapsais. Pirmiausia augintojai turėtų gerai išstudijuoti rinkos sąlygas, kas nupirks sėklas ir kiek mokės. Saulėgrąžos – išskirtinai šilto klimato augalas ir didesnius jų plotus gali pamatyti pradedant Čekija.

Selekcininkai jau sukūrė veisles, kurios auga ir Vidutinio klimato zonoje, prisiminkime kukurūzus, – anksčiau Lietuvoje tai buvo egzotinis augalas, o dabar dėka selekcininkų tapo įprastiniu augalu, bet matome, kad kokybiškas grūdų derlius subręsta ne kiekvienais metais.

Saulėgrąžos yra puikus posėlinių augalų mišinių komponentas, bet auginti sėklas aliejui – rizikinga. Kodėl? Pirmiausia – nėra tyrimų. Antra – bus nusivylimų, kai nesubręs, nes augalas jautrus šalnoms, tai reiškia, kad sėją reikės vėlinti, o tuomet bus sunku prognozuoti brandą. Toliau kalbant išryškėtų klausimai, susiję su ligomis, nes specifinių kenkėjų gal nebus, bet ligų neišvengsime, o registruotų fungicidų nebus, tai reiškia, kad derlius sumažės iki minimumo, o kur dar kokybės reikalai.

Būtų galima išsamiai išdėstyti augimo technologiją, bet kol kas dar reikia susipažinti su šiuo mūsų regionui egzotiniu augalu. Pradžioje, kad nebūtų didelių nusivylimų, geriau apsiriboti saulėgrąžomis posėliuose, dekoratyvinėmis saulėgrąžomis, labai norint naujovių – pasibandyti nedideliuose ploteliuose.

Daugelis sako, kad ūkininkai yra konservatyvūs, tačiau pažiūrėjus, kokius eksperimentus jie atlieka, pradedi galvoti, kad taip nėra. Yra ūkininkų grupės, kurios visuomet ieško naujovių, neapsiriboja augalais, kurių auginimo technologijos sukurtos ir patikrintos vietos sąlygomis.

Imantis naujo augalo, reikia labai gerai išstudijuoti jo fiziologiją, poreikius aplinkai ir auginimo technologijos ypatumus. Dažnai pakalbama apie netradicinius augalus, tokius kaip saulėgrąžos. Kintantis klimatas gali suklaidinti, atrodo, kad jis šiltėja, bet jaučiame tik šiltas žiemas, o vasarą klimatas tampa labiau „šėlstančiu“. Pavyzdžiui, ši vasara – iki birželio vidurio net tradiciniams augalams buvo per vėsu, o ką kalbėti apie neįprastus.

Saulėgrąžos – puikus augalas, augintojai gauna daugiau pajamų, lyginant su kviečiais ar rapsais. Pirmiausia augintojai turėtų gerai išstudijuoti rinkos sąlygas, kas nupirks sėklas ir kiek mokės. Saulėgrąžos – išskirtinai šilto klimato augalas ir didesnius jų plotus gali pamatyti pradedant Čekija.

Selekcininkai jau sukūrė veisles, kurios auga ir Vidutinio klimato zonoje, prisiminkime kukurūzus, – anksčiau Lietuvoje tai buvo egzotinis augalas, o dabar dėka selekcininkų tapo įprastiniu augalu, bet matome, kad kokybiškas grūdų derlius subręsta ne kiekvienais metais.

Saulėgrąžos yra puikus posėlinių augalų mišinių komponentas, bet auginti sėklas aliejui – rizikinga. Kodėl? Pirmiausia – nėra tyrimų. Antra – bus nusivylimų, kai nesubręs, nes augalas jautrus šalnoms, tai reiškia, kad sėją reikės vėlinti, o tuomet bus sunku prognozuoti brandą. Toliau kalbant išryškėtų klausimai, susiję su ligomis, nes specifinių kenkėjų gal nebus, bet ligų neišvengsime, o registruotų fungicidų nebus, tai reiškia, kad derlius sumažės iki minimumo, o kur dar kokybės reikalai.

Būtų galima išsamiai išdėstyti augimo technologiją, bet kol kas dar reikia susipažinti su šiuo mūsų regionui egzotiniu augalu. Pradžioje, kad nebūtų didelių nusivylimų, geriau apsiriboti saulėgrąžomis posėliuose, dekoratyvinėmis saulėgrąžomis, labai norint naujovių – pasibandyti nedideliuose ploteliuose.