Lapkričio pradžioje Europos Komisija pritarė šių metų birželį žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimams. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi ūkininkų poreikius, reaguodama į sudėtingą pieno sektoriaus rinkos padėtį ir į naują ekonominę situaciją šalyje, susiklosčiusią dėl karo Ukrainoje bei atsižvelgusi į kitus iššūkius bei pasikeitusias aplinkybes, nusprendė skubiai keisti Strateginį planą. 

EK patvirtinti pakeitimai padės ne tik spręsti pieno krizę, labiau skatinti ūkininkų kooperaciją, bet ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ilgalaikį sektoriaus atsparumą. Dėl šio pakeitimo paramos sąlygos ūkininkams taps palankesnės, lankstesnės, labiau suprantamos. 

Į Strateginį planą (SP) Lietuva įtraukė papildomų priemonių ekonominių tikslų srityje, peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių veislių karvių ir baltyminių augalų augintojams. „Pagrindinis šių pakeitimų tikslas – užtikrinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, reaguojant į kylančius naujus rinkos iššūkius, pieno krizę ir skatinant ūkininkų kooperaciją. 

Pakeitimai palietė ne tik tiesiogines išmokas, GAAB reikalavimus, bet ir kaimo plėtros intervencines priemones“, – pažymi ŽŪM Europos sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėja Žaneta Jucaitytė.

Sudaromos palankesnės paramos sąlygos ūkininkams, mažinama administracinė našta

„Daugiausiai pakeitimų buvo atlikta intervencinių priemonių apimtyje, siekiant palengvinti sąlygas paramai gauti. Jose keitėsi tinkamumo sąlygos, patikslintos tinkamos finansuoti išlaidos. Strateginio plano pakeitimais supaprastinti tam tikri reguliaciniai procesai, pagerintos paramos teikimo sąlygos, kad paramos gavėjams būtų sumažinta administracinė našta, pritaikyti supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai“, – apie SP pasikeitimus aiškina Žaneta Jucaitytė.

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, paramos veiksmingumas priklauso nuo tinkamo konkrečiam tikslui skirtų priemonių derinio, todėl siūlomais kaimo plėtros intervencinių priemoni ,,Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ , ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ pakeitimais buvo siekiama užtikrinti didesnį įvairių intervencinių priemonių nuoseklumą, supaprastinti tam tikrus procesus, suvienodinti bendras paramos teikimo sąlygas.

Intervencinėse priemonėse ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ netinkamų finansuoti išlaidų sąraše patikslinta transporto priemonės apibrėžtis ir nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamas transporto priemonių, išskyrus žemės ūkio techniką ir transporto priemones žemės ūkio produktų gabenimui, įsigijimas. Be to, intervencinėje priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ atsisakyta reikalavimo pateikti verslo planą kaip atskirą dokumentą – jis bus integruojamas į paramos paraiškos formą.

Pakeitimai intervencinėse priemonėse ,,Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ ir ,,Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ mažina administracinę naštą pareiškėjams ir administruojančioms institucijoms, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus. Tuo pačiu tai padės efektyviau įgyvendinti ir pačias intervencines priemones. Siekiant mažinti administracinę naštą ir atliepiant socialinių partnerių pastabas SP intervencinėse priemonėse, pagal kurias skiriama parama už ūkinius gyvūnus,

harmonizuojami SG koeficientai laikantis vieningo teisės šaltinio. Intervencinėje priemonėje ,,Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ – pakeisti ūkinių gyvūnų perskaičiavimo koeficientai ir atitinkamai perskaičiuotos išmokos.

Karvių augintojams – susietosios paramos priedai

Vienas svarbiausių strateginio plano pakeitimų palies pienininkyste užsiimančius ir kooperatyvams priklausančius ūkius. Tokiems ūkiams intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ numatyta galimybė skirti nustatyto dydžio susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę (apie 30 Eur), bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.

Kaip rodo statistika, Lietuvoje vidutinis pieno ūkis vienas mažiausių ES. Maži ūkiai susiduria su didesnėmis gamybos sąnaudomis, surinkimo kaštais bei mažomis supirkimo kainomis. Be to, maži pienininkystės ūkiai yra mažiau efektyvūs, vidutinis jų produktyvumas – vienas mažiausių ES, siekiantis tik 85 proc. ES vidurkio.

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, pripažintų kooperatinių bendrovių nariams mokamas priedas už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatines bendroves, nes tai leistų padidinti ne tik darbo našumą, bet ir pieno kokybę, sumažinti gamybos sąnaudas, surinkimo kaštus ir užsitikrinti palankesnes supirkimo kainas.

Šiuo metu pripažintų kooperatyvų narių ūkiuose laikomos pieninės karvės sudaro 16 proc. visų šalyje auginamų pieninių karvių. Tikimasi, kad papildoma išmoka jungtis į kooperatyvus paskatins daugiau šalies pienininkystės ūkių. Prognozuojama, kad kooperacijos lygis Lietuvoje pieno sektoriuje iki 2027 m. išaugs iki 25 proc., o bendro karvių skaičiaus mažėjimo tempai stabiliai mažės.

Nuo 2024 m. susietoji parama bus mokama ir sojos augintojams

Strateginio plano pakeitime į baltyminių augalų sąrašą buvo įtraukta soja, todėl nuo 2024 metų šis svarbus pašarinis pasėlis, tampa tinkamu susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų.

„Šiuo metu rinkoje stebimas žymus apsirūpinimo augaliniais baltymais deficitas tiek šalies, tiek ES lygiu. Todėl paramos teikimas paskatintų konkurencingesnės nacionalinės žaliavų bazės, skirtos pašarų gamybai, kūrimą ir taip padėtų sumažinti netikrumą dėl apsirūpinimo augaliniais baltymais. ES kasmet importuoja apie 17 mln. tonų žalių baltymų, iš kurių 13 mln. tonų yra baltymai iš sojų. Lietuvos sojų pupelių bei miltų ir rupinių iš sojų importas taip

pat turi didėjimo tendenciją, didelė dalis sojos į Lietuvą atkeliaudavo iš Ukrainos, tačiau dėl tebesitęsiančio karo, šios žaliavos tiekimą sunku užtikrinti“, – pažymi Ž. Jucaitytė.

Be to, kaip pabrėžia Ž. Jucaitytė patarėja, sojos pasėliai naudingi ir dirvožemiui, ir aplinkosaugai, todėl ją auginančių ūkininkų rėmimas prisidėtų siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų.

Tikslinami aktyvaus ūkininko ir ariamosios žemės ir kiti apibrėžimai

SP pakeitime keičiamas „aktyvaus ūkininko“ sąvokos taikymas. Nuo 2024 m. visi ūkio subjektai, kurie už 2023 m. gavo ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų, bus automatiškai laikomi „aktyviais ūkininkais“. Tokią išimtį smulkesniems ūkiams numato ES reglamentas. Gavusieji daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų turės atitikti

Strateginiame plane nurodytus „aktyvaus ūkininko“ kriterijus (bent 1 iš 7 kriterijų). Iš apibrėžimo ,,ariamoji žemė“ išbraukiami pievas apibūdinantys kodai (GPŽ, GPA) (kurie yra kintantys ir tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu). Tikslinamas žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, kad ir bearimės žemės dirbimo technologijas taikantys ūkininkai galėtų įvykdyti keliamus reikalavimus, t. y. sutvarkyti žaliojo pūdymo plotus jų pasirinktu būdu, t. y. voluojant, smulkinant, skutant. Tikslinant ,,Trumpos rotacijos želdiniai“ apibrėžimą – numatyta galimybė taikyti nacionalinių teisės aktų nuostatas, nustatančias kitokį atstumą tarp medžių bei jų kirtimo laikotarpį, nei nustatytą maksimalų 5 m atstumą tarp medžių ir ne retesnį kaip 8 m. kirtimo laikotarpį.

SP pakeitimai klimato ir aplinkosaugos srityse

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, dalis Strateginio plano pakeitimų yra susiję su BŽŪP klimato ir aplinkos apsaugos srities tikslų įgyvendinimu. Patikslintos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (GAAB) įgyvendinimo sąlygos, ekologinių sistemų, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinių priemonių aprašymai, numatant tam tikrus palengvinimus, palankesnes sąlygas ūkininkaujantiems.

Pavyzdžiui, dalyvaujantiems veikloje „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkusiems auginti tarpinius pasėlius per žiemą, nustatyti palankesni sėjos ir tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminai (pasėti ne iki rugsėjo 1 d., bet iki rugsėjo 15 d., išlaikyti dirvoje ne iki kitų metų kovo 1 d., bet iki kovo 15 d.), sudarytos galimybės nustatyti platesnį šių augalų sąrašą.

Dalyvaujantiems veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ bei dalyvaujantiems ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ nustatyti palankesni šienavimo terminai, kurie suvienodinti su šienavimo terminais tiesioginėms išmokoms gauti (iš rugpjūčio 1 d. keičiama į rugsėjo 1 d.).

Svarbu ir tai, kad dalyvaujantys veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą kaip pievų (šlapynių) priežiūros būdą, neprivalės turėti ūkinių gyvūnų. Ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ patikslintos nuostatos dėl minimalaus ploto, suderinant jas su 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB ir

galiojančiu nacionaliniu reguliavimu (išskiriant keturias grupes: 30-50 kg, 50-85 kg, 85-110 kg ir virš 110 kg). Dalyvaujantys intervencinėje priemonėje „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ galės pretenduoti į kompensacines išmokas ne tik už daugiametes pievas, bet ir už pievas iki 5 metų.

Siūlomu keitimu numatoma keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų įgyvendinimo sąlygas

Strateginiame plane numatyta paramos sistema užtikrinama, kad vykdoma žemės ūkio veikla atitiktų esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir sumažintų jos daromą neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.

Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius.

„Kadangi EK patvirtino šį keitimą, buvo patikslintas faktinis bendras daugiamečių pievų plotas, fiksuotinas 2018 m. ir nustatyta tikslesnė šių duomenų reikšmė. Atstatytinų daugiamečių pievų plotas bus žymiai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha“, – sako Ž. Jucaitytė.

GAAB 5 ir GAAB 6 pakeitimai, kuriais aplinkosauginio įsipareigojimo laikotarpis pailginamas 15 dienų, užtikrins dar geresnę dirvožemio apsaugą nuo erozijos ir netiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Siekiant išvengti atvejų, kuomet pareiškėjams dėl meteorologinių sąlygų gali kilti sunkumų apsėti juodojo pūdymo plotus laiku, suderintas GAAB 6 pakeitimas, kuriuo apsėjimo data vėlinama vienu mėnesiu.

GAAB 8 standarto keitimu, siekiant suteikti kuo platesnes galimybes pareiškėjams įgyvendinti su bioįvairovės apsauga susijusius reikalavimus, plečiamas kraštovaizdžio elementų sąrašas įtraukiant dar vieną bioįvairovei svarbų elementą – melioracijos griovių šlaitus. Prižiūrint griovius būtų prisidedama prie bendrojo kraštovaizdžio tvarkymo, be to, tai yra vienas iš būdų išsaugoti bioįvairovę.

Dar vienu GAAB 8 pakeitimu tikslinamas kraštovaizdžio elemento „Medžių ir krūmų grupės (įskaitant senų sodybviečių želdinius)“ pavadinimas įtraukiant miškelius ir patikslinant sodybviečių formuluotę: ,,Miškeliai, ariamoje žemėje įsiterpę medžių ir krūmų grupės, žolinė danga, želdynai ir (ar) želdiniai (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, tačiau galintys teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei taip prisidedant prie GAAB 8 tikslo"). EK nepritarė klimato ir aplinkosaugos užmojų mažinimui Nors EK pritarė daugumai SP pakeitimų, atsižvelgti į siūlymus koreguoti kai kurias GAAB 5 ir 7 standartų nuostatas ji nesutiko. EK akcentavo, kad Strateginio plano pakeitimai negali daryti neigiamo poveikio Žaliajai architektūrai, su aplinka bei klimatu susijusių ES tikslų siekimui, negalima mažinti iškeltų BŽŪP aplinkosaugos užmojų.

Komisija nepritarė siūlymams dėl GAAB 5 standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“, 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, naujos priemonės įtraukimui į Strateginį planą „Melioracijos griovių tvarkymas“ ir jos priskyrimo „žaliosioms priemonėms“.

Žemės ūkio ministerija siūlė tęsti išimties taikymą dėl GAAB 5 pažeidimų nefiksavimo, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. Tačiau EK nepritarė tokios išimties taikymui naujuoju paramos laikotarpiu.

Taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (kai dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.

„Komisija taip pat nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas” priskirti aplinkosauginėms priemonėms. Ji nurodė, kad įtraukimo priežastys yra nepagrįstos, ir konstatavo, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai“,– teigia Ž. Jucaitytė.

Šiuo metu ministerija ir toliau tobulina Strateginį planą, vertina pasėlių deklaravimo rezultatus, naujus žemės ūkio poreikius bei aplinkybes ir rengia antrąjį jo keitimą. Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais jau aptartos pagrindinės spręstinos sritys: daugiamečių pievų atkūrimo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas. Strateginio plano pakeitimų priežastys ir pagrindimai taip pat teikiami svarstyti ir tvirtinti Stebėsenos komitetui.

Pasiūlymas keisti Strateginį planą šiuo metu jau yra neformaliai derinamas su Europos Komisija, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų oficialų Strateginio plano antrojo pakeitimo pateikimą Europos Komisijai 2024 m. pradžioje.