Praėjusį šeštadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) susitiko natūralesnio gyvenimo ir gamtos mylėtojai bei puoselėtojai, atvykę su šeimomis. Akį traukė žmonių įvairovė ir gyvastingumas. Dvasine raiška jie buvo panašūs į baltą, tyrą, gaivų ir ką tik prisnigtą sodą, o fizine – į lauko pievų margumyną. Čia niekas netyrinėjo savo telefonų, o gyvai bendravo, juokavo ir žaidė. Į renginį susirinko per 500 dalyvių, kurie atvyko iš pagrindinių Lietuvos ekobendruomenių: Katkų (Klaipėdos r.), Sukinių (Ukmergės r.), Krunų (Širvintų r.), Kardokų (Kazlų Rūdos sav.), Melkio–Daučionių (Vilniaus r.), Ročkių (Lazdijų r.) ir daugybės pavienių sodybų iš visos Lietuvos. Paskaitos apie natūralesnį gyvenimo būdą ir veiklas kaime, statybą iš natūralių medžiagų, sveikatinimą ir alternatyvias mokyklas pritraukė daug žmonių, besidominančių šiomis temomis.

Lietuvos žmonėms santykis su gamta yra ypač svarbus, gamta gali būti maitintoja ir sveikatos garantas, o iš jos gaunamos medžiagos panaudojamos statybose, buityje ir kitur. VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė sakė, kad visais laikais ši Lietuvos „Alma Mater“ rūpinosi tvarios aplinkos kūrimu, rengė ir rengia profesionalus, žinančius, kaip palaikyti harmoningus žmonių ir gamtos santykius. VDU ŽŪA bendruomenė suteikė patalpas suvažiavimo svečiams ir pristatė keletą temų paskaitose. Jų siunčiama žinutė ir būsimiesiems studentams – čia, pakaunėje, auga ir gauna pašaukimą lietuvių ąžuolai ir liepos.

Renginį organizuoja neformalus ekogyvenviečių judėjimas, o paskutiniu laiku daugiausia Kardokų ekobendruomenė. Bendruomenių atstovai susitikimų metu mielai dalinasi savo patirtimi. Pavyzdžiui, viena iš renginio organizatorių Neringa Rimkutė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja, su savo šeima gyvena Braziukų k. (Kauno r.) miškų apsuptyje. Tokį gyvenimo būdą moteris propaguoja daugiau nei dvidešimt metų ir natūraliai maitinasi savo užaugintomis bei miške surinktomis gėrybėmis. Jos paskaita „Chemiją keičiame į vaistažoles“ susilaukė palankumo ir dėmesio: Neringa pasakojo apie tikslingą vaistažolių vartojimą ir dalinosi receptais.

Jau penkioliktajame, tradiciniu tapusiame suvažiavime vyko daugiau kaip penkiolika paskaitų įvairiomis temomis: šiaudinių namų statyba, alternatyvus ugdymas, sveikata, gamtos pažinimas, gamtinė žemdirbystė ir kt. Vyko užsiėmimai vaikams, sėklų mainai, kontaktų mugė. Visas ekobendruomenes ir sodybas galite rasti www.ekogyvenvietės.lt. Koridoriuose šurmuliavusi mugė buvo taip apgulta, kad reikėjo palaukti eilėje, kad būtų galima apžiūrėti kūrybos rezultatus ir įsigyti įvairiausių natūralių produktų. Graži suvažiavimo tradicija – suneštinės vaišės. Renginio pabaigoje skambėjo dainos, vyko „šokiai-pokiai“, improvizacinis muzikavimas būgnais ir kitais instrumentais.

Ekobendruomenių kūrėjai vis labiau jaučia poreikį vienytis su gamta, nes suprato, kad modernų pasaulį įmanoma derinti su gamta. Jeigu žmogus grįžtų šimtą metų į praeitį, pamatytų didžiausią iššūkį – technologijų pasaulio šuolį. Taip, jos pagerino žmonių gyvenimo kokybę, palengvino gyvenimą. Tačiau šiandieninių gyvenviečių gamtoje iššūkis – apversti visą procesą aukštyn kojomis – susitarti su gamta gražiuoju. Knygų knygoje įrašyta tokia ištarmė: „Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių – jie tau pasakys. Kalbėk žemei, ji tau patars…“ Jobo kn. 12.7–8. Ar kas drįstų kontrargumentuoti?

Danutė Gavenauskienė