Suvalkijos krašto žemdirbiai trečius metus iš eilės džiaugiasi puikiai peržiemojusiais pasėliais. Aišku, pasitaiko ir išimčių, tačiau dauguma laukų šį pavasarį atrodo išties neblogai.

Padaugės vasarinių kultūrų

Vieni derlingiausių laukų Suvalkijoje driekiasi Vilkaviškio krašte. Kiekvienais metais šiame rajone žemdirbiai javais bei rapsais užsėja daugiau nei 60 tūkst. hektarų. Tradiciškai daugiausia plotų užima žieminės kultūros, kurios sudaro beveik 85 proc. visų pasėlių. Visgi šiais metais proporcijos turėtų šiek tiek keistis.

„Ūkininkams, kurie dėl žalinimo reikalavimų planavo tam tikruose plotuose deklaruoti juodąjį pūdymą, ministerija šiemet žada leisti auginti grūdines kultūras ir jas deklaruoti kaip žaliąjį pūdymą. Šiais metais dėl karo Ukrainoje prioritetai turėtų būti teikiami aprūpinimui maistu. Kiek teko bendrauti su žemdirbiais, jie džiugiai sutiko šią žinią. Vietoje pūdymo ūkininkai žada sėti vasarinius kviečius“, – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Pūdymui paliktus laukus užsėti vasarinėmis kultūromis ketina nemažai šio rajono ūkininkų. Štai Jonas Zdancevičius teigė, kad dėl to jo vasarinių kviečių laukai turėtų prasiplėsti 15 ha, o kito ūkininko, Algirdo Dominaičio, – 4 ha.

„Praėjusį rudenį mūsų rajone gana nemažai ūkininkų atsisakė melžiamų karvių, o užartose pievose šį pavasarį sėjo vasarines javų ir rapsų kultūras, ankštinius augalus. Dėl to vasarojaus plotai šiemet taip pat turėtų būti didesni“, – pridūrė L.Grygelaitienė.

Anot jos, žieminiai pasėliai Vilkaviškio rajone peržiemojo gana neblogai. Išimčių pasitaikė tik kai kuriuose rapsų plotuose. Dalis jų dėl laukuose esančių melioracijos problemų išmirko, o daliai dar rudenį pakenkė invaziniai šliužai, nugraužę vos išdygusių augalų lapelius. Šiuos plotus ūkininkams, deja, teko užarti ir vietoje jų sėti vasarines kultūras.

Iš tolo – gražesni

Vilkaviškio rajone žemę dirbantis Gedas Subatkis pasakojo, kad didžioji dalis jo pasėlių puikiai ištvėrė šaltąjį metų laiką. Nepasisekė tik su dalimi rapsų laukų. Jie kol kas atrodo labai prastai.

Tiesa, jų užarti vyras neketina. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris Vilkaviškio rajone pasėjo vasarinius javus. Tą ūkininkas padarė kiek daugiau nei prieš mėnesį ir kol kas visiškai nesigaili šio sprendimo. Dauguma kitų šio krašto žemdirbių vasarines kultūras sėjo visai neseniai – jau įsibėgėjus pavasariui, atšilus orams.

Kitas šio krašto ūkininkas Almantas Legota buvo priverstas užarti keletą hektarų žieminių rapsų. Jo teigimu, jau rudenį dėl lietaus vėlavo rapsų sėja, o dėl šalčio ir nesibaigiančių liūčių jie apskritai prastai dygo.

„Iš pirmo žvilgsnio pasėliai atrodo labai gražiai. Vis dėlto kai nuo laukų rinkome akmenis, pamatėme, kad ne viskas taip gerai. Kita vertus, skųstis tikrai nėra kuo. Jei kiekvieną žiemą javai bei rapsai ištvertų taip, kaip šią, ūkininkai būtų labai laimingi“, – sakė J.Zdancevičius.

Pagal pasėlių peržiemojimo būklę Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja L.Grygelaitienė net ryžosi spėti, jog šių metų derlius galėtų būti panašus į pernykštį. O jis žemdirbius tikrai tenkino. Tiesa, visa tai priklausys nuo gamtos sąlygų.

„Ūkininkai gali įdėti daug darbo ir pastangų, tręšti bei purkšti pagal visas rekomendacijas, tačiau gamta viską pakoreguoja savaip. Pavyzdžiui, pernai buvau pasėjęs 25 ha pupų. Jos užaugo iki 80 centimetrų aukščio, turėjo daug ankščių. Pagrįstai tikėjausi gero derliaus. Deja, kelios kaitrios vasaros dienos viską apvertė aukštyn kojomis. Pupos išdžiūvo, ant stiebų liko vos po keletą ankščių“, – prisiminė dar vienas Vilkaviškio krašto žemdirbys Linas Aidukonis.

Bauginančios kainos

Nors peržiemoję pasėliai Suvalkijos žemdirbius ir džiugina, tačiau trąšų bei kuro kainos verčia koreguoti išankstinius planus, galvoti apie kitokį ūkininkavimą. Pavyzdžiui, A.Dominaitis svarstė, kad greičiausiai šiemet teks mažinti pasėlių laukuose išbarstomos salietros kiekius.

Vietoj trijų kartų vyras tą ketina daryti du sykius. Jis prisiminė, kad pernai tuo pačiu metu už toną salietros mokėjo kiek daugiau nei 200 eurų, o šį pavasarį už tą patį kiekį jau teko pakloti 1 100 eurų.

L.Grygelaitienė: „Praėjusį rudenį mūsų rajone gana nemažai ūkininkų atsisakė melžiamų karvių, o užartose pievose šį pavasarį sėjo vasarines javų ir rapsų kultūras, ankštinius augalus. Dėl to vasarojaus plotai šiemet taip pat turėtų būti didesni.“

L.Aidukoniui pasisekė gal kiek geriau. Jis trąšas planavo pirkti tik artėjant pavasariniam darbymečiui, tačiau kuomet įsibėgėjant rudeniui pamatė, jog kainos nesustodamos kyla, vyras nusprendė daugiau nelaukti ir užsisakė reikiamą kompleksinių trąšų kiekį. Už jų toną ūkininkas mokėjo kiek daugiau nei po 600 eurų.

Dar ilgiau delsti nenorėjo ir J.Zdancevičius. Jis vos tik prasidėjus karui Ukrainoje už salietrą paklojo po 730 eurų. Nors tuo metu suma buvo labai bauginanti, tačiau žvelgiant iš dabartinės situacijos atrodo, jog išlaidos galėjo būti ir dar didesnės.

„Aišku, to kiekio, kurį tąkart nusipirkau, neužteks visam sezonui. Dar tikrai reiks pirkti trąšų papildomai. Kol kas delsiu. Matysiu, jeigu kainos dar labiau kils, greičiausiai teks keisti tręšimo įpročius. Jei visgi laikysis dabartinės kainos, turbūt įprastų normų nekoreguosiu. Tikiuosi, jog visas išlaidas kompensuos grūdų derlius“, – vylėsi J.Zdancevičius.

G.Subatkis irgi negalėjo patikėti staiga išaugusiomis trąšų kainomis. Vyras skystas KAS trąšas buvo priverstas pirkti po 735 eurus, nors dar pernai tuo pačiu metu jos kainavo kone keturis kartus pigiau.

„Gerai tiek, kad vasarį pavyko parduoti dalį grūdų beveik po 400 eurų už toną. Kasmet daugiau nei pusę derliaus pasilieku namuose, per javapjūtę nevežu iš karto į supirkimo punktus. Jei būčiau visus grūdus pardavęs dar rudenį, o trąšas būtų tekę pirkti dabartinėmis kainomis, nežinau, kaip reikėtų išgyventi“, – svarstė G.Subatkis.

Tiek jis, tiek kiti kalbinti žemdirbiai prisipažino svarstysiantys ateityje keisti ūkininkavimo įpročius. Dalis ūkininkų galvoja daugiau investuoti į žemės kokybės gerinimą, o ne į pačius augalus.

Surizikavo ne laiku

Augančios trąšų ir kuro kainos verčia ūkininkus neskubėti sudaryti išankstinių sutarčių. L.Grygelaitienės turimais duomenimis, šiuo metu Vilkaviškio rajono ūkininkai yra prisiėmę tik trečdalį įprastų išankstinių įsipareigojimų. Nemaža jų dalis buvo priversti tai padaryti, nes to reikalavo trąšas tiekiančios įmonės.

Ūkininkai svarstė, kad kol kas yra pernelyg daug nežinomybių. Labiausiai jie baiminasi, jog nenutiktų taip, kaip praėjusiais metais, kuomet dėl prisiimtų įsipareigojimų žemdirbiai savo užaugintą produkciją turėjo parduoti pigiau, nei tuo metu buvo rinkos kaina.

„Daliai būsimos šio sezono produkcijos esu sudaręs išankstinę sutartį, tačiau jau dabar matau, kad tai bus didelis nuostolis. Vasario pradžioje, kai rusai ėmė imituoti, jog traukiasi nuo Ukrainos sienos ir nežada kariauti, pradėjo kristi ir grūdų kainos. Pamaniau, kad greitai jos dar labiau sumažės, todėl suskubau daliai būsimo derliaus kiekio užfiksuoti tuo metu vyravusią kainą. Jau matau, kad apsigavau. Nemažai mano pažįstamų ūkininkų pasielgė lygiai taip pat. Kai kas dėl tos pačios priežasties už daug pigiau pardavė ir turėtą pernykštį derlių. Aišku, tokių dalykų niekas negali prognozuoti, tačiau vis tiek nemalonu, kad taip nutiko. Kita vertus, ūkininkai tikrai išgyvens, svarbu, kad karo nebūtų“, – kalbėjo J.Zdancevičius.