Nors Lietuvoje tvarkoma vis daugiau kelių, jų dar apstu duobėtų ir netinkamos būklės, dėl to gadinamos ir laužomos transporto priemonės. Neretai žalą ne dėl savo kaltės patyrę automobilių savininkai nežino, iš ko galima reikalauti atlyginti nuostolius, todėl niekur nesikreipia ir patys prisiima visas remonto išlaidas.
Sudaužė mašiną
Netvarkingame kelyje Kauno rajone, Ramučiuose, praėjusią savaitę buvo sugadintas lengvasis automobilis, kurį vairavo Lukas (pavardė redakcijai žinoma). Vaikinas iš Kauno automobiliu važiavo pro Ramučius, kelio Kaunas–Jonava link. Pagrindiniu šio kaimo keliu riedėjo keli dideli vilkikai, paskui juos – džipas ir Luko vairuojamas lengvasis automobilis. „Visos mašinos važiavo lėtai, apie 20 km per valandą greičiu. Nežinia iš kur, pro vilkiko ratus ant asfaltuoto kelio pasipylė skalda. Džipas ėmė stabdyti, stabdžiau ir aš. Tačiau mašina tapo nevaldoma ir atsitrenkė į džipo gale esantį kablį. Sudaužiau priekinę lempą, bamperį ir kapotą. Vaizdo kameros automobilyje neturiu, todėl nieko neužfiksavau. Sustresavau, nežinojau, ką daryti“, – apie nelaimę pasakojo vaikinas.
Užpildęs eismo įvykio deklaraciją, jis susimąstė: „Ką daryti toliau?“ Reikėjo remontuoti mašiną, o pinigų nėra. Beje, ir už mokslą mokymo įstaigoje reikėjo susimokėti, o padėti nėra kam. Kelyje jis savo istoriją papasakojo atsitiktinai sutiktam žmogui, kaip vėliau išaiškėjo – klaipėdiečiui Rimantui Petravičiui. Jis jaunuoliui ne tik patarė, ką daryti įvykus nelaimei, bet ir davė jam solidžią pinigų sumą, už kurią Lukas liko dėkingas.
Padėjo prašalietis
Jaunuoliui pagalbos ranką ištiesęs R.Petravičius tvirtino, kad žengti šį žingsnį jį paskatino asmeninė patirtis ir vidinis balsas. „Puikiai supratau jaunuolį, nes ir pats gyvenime patyriau momentų, kai teko gyventi be duonos kąsnio“, – kalbėjo vyras. Jis pastebėjo, kad neretai pagalbos sulaukiama ne iš institucijų, o iš visai nepažįstamų žmonių. „Koronaviruso pandemijos metu buvau užstrigęs Mauricijaus saloje, pinigai buvo suplanuoti 22 poilsio dienoms, tačiau su jais teko verstis 133 dienas. Tuo metu man finansiškai padėjo visai nepažįstami žmonės. Jų pagalbą vertinu kaip neįkainojamą dovaną“, – pasakojo klaipėdietis.
R.Petravičius sakė, kad dėl netinkamos kelių būklės jam niekada neteko sugadinti mašinos, tačiau jo draugams pasitaikė nemalonių incidentų. Automobilius sugadinę vyrai kompensacijų iš savivaldybės neprašė, nes tai – daug laiko ir pinigų reikalaujantis procesas. Pašnekovas mano, kad už netinkamą kelių būklę, dėl kurios apgadinami automobiliai, didesnę atsakomybę turėtų prisiimti atsakingos institucijos ir daug operatyviau, o ne vilkindamos procesą, atlyginti vairuotojams žalą. Kaip pavojingiausią šiuo metu atkarpą, kurioje dviem mašinoms sudėtinga prasilenkti, R.Petravičius įvardijo kelią nuo Salantų iki Platelių. Tokių kelių Lietuvoje yra ir daugiau.
Patarė laikytis taisyklių
Karmėlavos seniūnijos seniūnė Violeta Armolaitienė patvirtino, kad Ramučiuose vykdomi dviejų gatvių rekonstrukcijos darbai. Tačiau, anot jos, jie vyksta tvarkingai, yra kontroliuojami, prižiūrimi. „Juk žmonės dirba, visko pasitaiko. Gal ir skalda ant gatvės išbyra... Tačiau viskas greitai sutvarkoma, pagrindinė gatvė yra tvarkinga. Negalime atmesti tikimybės, kad gal kas nors iš privataus namo vežėsi žvyrą ar skaldą ir galėjo šiek tiek išpilti ant gatvės“, – sakė seniūnė.
[caption id="attachment_111172" align="alignnone" width="214"] V.Armolaitienė[/caption]Ji patarė visiems vairuotojams laikytis saugaus atstumo, neviršyti greičio ir atkreipti dėmesį į kelio ženklus. Karmėlavos seniūnė prisiminė vieną incidentą, kai jų seniūnijoje vairuotojas įvažiavo į nedidelę duobę, esančią gatvėje, ir sulaužė mašiną. Vyras kreipėsi į seniūniją, kad jam būtų atlyginti patirti nuostoliai. „Visuomet viską išsiaiškinu, todėl nuvažiavę į įvykio vietą įrodėme vairuotojui, kad važiuojant mažu greičiu neįmanoma sugadinti transporto priemonės. Vairuotojas iš karto atsiėmė savo prašymą“, – akcentavo V.Armolaitienė.
Teisybės ieško vienetai
Apie tai, kad labai nedaug vairuotojų ieško žalos atlyginimo už netvarkinguose keliuose sugadintas transporto priemones, galima spręsti iš Kauno r. savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, šiuo metu vykdančio vedėjo funkcijas, Tautvydo Tamošiūno atsakymo žurnalistei. Jis konstatavo, kad 2018 metais buvo gauti 4 prašymai dėl žalos atlyginimo. Trys prašymai buvo persiųsti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, nes eismo įvykiai užfiksuoti jiems priklausančiuose keliuose. Vienas prašymas atlyginti žalą buvo patenkintas ir prašoma suma – 910,89 euro – sumokėta. Praėjusiais metais buvo gauti du prašymai atlyginti žalą. Vienas prašymas buvo persiųstas UAB „Gensera“, nes žala atsirado dėl šios bendrovės vykdomų vandentvarkos tinklų įrengimo darbų. Kitas pašymas atlyginti žalą buvo patenkintas ir prašoma suma – 260 eurų – sumokėta.
„Šiais metais buvo gauti keturi prašymai atlyginti žalą. Vienas buvo patenkintas, prašomos kompensacijos už žalą automobiliui dydis – 340,50 euro – apmokėtas“, – sakė T.Tamošiūnas. Prašymai dėl žalos atlyginimo savivaldybėje dėl įvairių priežasčių (reikalingų dokumentų pateikimo ir kt.) buvo nagrinėjami nuo 1 iki 4 mėnesių.
Nežino, kur kreiptis
Dauguma vairuotojų, kurie sugadina transporto priemones netvarkinguose keliuose, niekur nesikreipia arba nežino, kur kreiptis. Draudėjų asociacijos vadovas teisininkas Tomas Paulauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jų asociacija – ne pelno siekianti draudimo paslaugų vartotojų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų) interesams atstovaujanti nevyriausybinė organizacija – visada atsako į draudimo paslaugų vartotojų klausimus, taigi ir ką vairuotojai turi atlikti bei kur kreiptis dėl žalos atlyginimo.
[caption id="attachment_111173" align="alignnone" width="200"] Tomas Paulauskas[/caption]Pasak T.Paulausko, Lietuvoje, vadovaujantis Kelių įstatymo nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) nuostatomis, žalą, padarytą dėl kelių būklės trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Žinoma, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, didelio nukentėjusiojo asmens neatsargumo arba tyčia. CK nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus. „Tad norint gauti atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, kuris įvyko dėl netinkamos kelio būklės, būtina nustatyti, ar valstybės institucija, atsakinga už šio kelio priežiūrą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą“, – sakė teisininkas.
Užregistruos ir konstatuos
Pasak T.Paulausko, LR teisės aktais savivaldybių funkcijoms yra paskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Todėl dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į savivaldybę. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad policijai pripažinus vairuotoją kaltu, žalos atlyginimo iš savivaldybės neverta tikėtis. Nesvarbu, ar transporto priemonė yra apdrausta KASKO ar kitu draudimu, vairuotojai, norėdami, kad žala būtų atlyginta, pirmiausia privalo išsikviesti policijos pareigūnus. „Pareigūnai ne tik užregistruos eismo įvykį, bet ir konstatuos, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinta ar sulaužyta transporto priemonė, kokia buvo kelio danga, matomumas, ar buvo skiriamieji ženklai, ar vairuotojas, įvertinęs eismo sąlygas, galėjo išvengti susidūrimo“, – paaiškino T.Paulauskas.
Tik vairuotojai, policijos pripažinti nekaltais, neturintys KASKO draudimo, privalo kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, t. y. įrodyti patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį – kad žala kilo būtent dėl duobės ar kitų kelio trūkumų.
Galutinė instancija – teismas
T.Paulauskas akcentavo, kad patirtos žalos dydį turėtų nustatyti nepriklausomi ekspertai ar turto vertintojai, atlikę sugadintos transporto priemonės apžiūrą. Jie turi surašyti ir turto apžiūros ataskaitą. „Šio dokumento pagrindu nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius bei patirtas išlaidas už turto vertinimo paslaugas“, – sakė teisininkas.
Jei dėl eismo įvykio buvo padaryta žala asmens sveikatai, nukentėjęs asmuo turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą bei gauti visus asmens sveikatai padarytos žalos dydį įrodančius dokumentus, kurių pagrindu asmuo galės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
„Tuo atveju, jeigu savivaldybė atsisakytų patenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nukentėjęs asmuo galėtų kreiptis į teismą. Teismų praktikoje, tais atvejais, kai yra pateikiami visi reikalingi įrodymai, savivaldybė įpareigojama atlyginti žalą, atsiradusią dėl pareigos tinkamai prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves nevykdymo ar netinkamo vykdymo“, – sakė Draudėjų asociacijos vadovas.
Pranešti reikia nedelsiant
Eugenijus Laurinčiukas, nepriklausomas vertintojas
Įprastai lengvojo automobilio vertinimas kainuoja nuo 120 iki 200 Eur. Pirmiausia vairuotojui patariame kreiptis į atsakovą, kuris paaiškina žalos atlyginimo sąlygas. Paprastai tokius reikalus patartina tvarkyti nedelsiant: pranešama pagalbos telefonu 112, policijai užfiksavus įvykį informuojamas atsakovas. Tuomet nukentėjęs asmuo kreipiasi į nepriklausomus vertintojus dėl žalos dydžio nustatymo arba į remonto įmonę (jei atsakovas neprieštarauja atlyginti nuostolius pagal pateiktus remonto išlaidų dokumentus). Žinoma, šiais laikais, kai kiekvienas po ranka turi fotografuojantį telefoną, patartina įvykio vietoje viską užfiksuoti ir nuotraukose.