LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Draudikai skaičiuoja žemdirbių patirtus nuostolius. Kai kurie ūkiai, pasak draudikų neteko kone viso planuoto derliaus, jo teliko 10 procentų. Kitur padėtis geresnė, nuostoliai tesiekia 15 procentų. Draustis valdžios raginami žemdirbiai sako draudimo sistemą reiktų tobulinti. Draudikai žada pasiūlyti naujų produktą – draudimą nuo ilgalaikio lietaus, ugnies ir pavasarinių šalnų.
Jonavos rajono ūkininko Albino Žilionio vasarinių kviečių lauke nustatoma sausros padaryta žala.
Skirtingose lauko vietose padedamas specialaus dydžio lankas, surenkamos jo viduryje esančių kviečių varpos ir čia pat vietoje iškuliamos.
Grūdai pasveriami, pamatuojama drėgmė, suskaičiuojami nuostoliai. Ūkininkas planavo prikulti bent šešias tonas iš hektaro.
„Šitame lauke ūkininkas tegaus apie 2,5 tonos grūdų, tai reiškia bendra žala yra arti 60 procentų. Frančizė yra 30 procentų, tai reiškia, būtų ta žala iki 30 proc. ūkininkas žalos atlygio negautų, jeigu virš 30 proc. iki 60 proc. tada gauna 20 proc. nuo draudimo sumos“, – sako Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Už visų pasėlių draudimą ūkininkas sako sumokėjęs daugiau nei 33 tūkstančius eurų. Šis laukas - vienas iš prasčiausių, o ir kituose derlius mažesnis nei planuota, bet draudimo išmokų negaus.
Draudikai kol kas negali pasakyti tikslių žalų sumų, bet neabejoja, kad nuostoliai bus dideli.
Lietuvoje draudžiasi vos 700 iš 100 tūkstančių ūkių. Valdžia žemdirbius skatina pasėlius drausti ir ieškoti kitokių būdų nuostoliams mažinti.
Draudikai žada drausti ir nuo ilgalaikio lietaus, ugnies, pavasarinių šalnų.
Loreta Mačiulienė
