Praėjusių metų vasaros pabaiga kai kuriems Lietuvos ristūnų sporto entuziastams buvo nerami. Patyręs žirgų treneris Stanislovas Kėrus, dalyvavęs ristūnų lenktynėse Estijoje, pelnė prizinę vietą, tačiau greitai sužinojo, kad iš jo šis titulas bus atimtas – žirgo Urano dopingo kontrolės mėginys buvo teigiamas. Jiems uždrausta dalyvauti ristūnų žirgų lenktynėse tris mėnesius, treneriui teko susimokėti baudą. Vieni žirgininkai sako, kad toks elgesys ristūnų sporte nepateisinamas, kiti – kad tai viso labo nesusipratimas.

Viršijo normą

Žirgų sporte kilęs skandalas dėl dopingo vis dar kelia aistras. Praėjusių metų rugpjūtį Estijoje patyręs žirgininkas S.Kėrus dalyvavo  ristūnų žirgų lenktynėse. Jose jis iškovojo garbingą antrąją vietą, tačiau po dopingo kontrolės mėginiai parodė, kad žirgui buvo duoti draudžiami vaistai. Kaip nurodo estų žirgų sporto entuziastai, dopingo mėginys iš žirgo Uranas paimtas 2022 metų rugpjūčio pabaigoje. Tiek A, tiek B mėginiai patvirtina, kad juose yra omeprazolo. Žirgo treneriui Estijoje iškovotą titulą teko grąžinti, tris mėnesius jam buvo uždrausta dalyvauti varžybose, skirta bauda. Sprendimas priimtas remiantis Estijos ristūnų asociacijos varžybų nuostatais, Estijos ristūnų asociacijos antidopingo taisyklėmis ir Estijos ristūnų asociacijos draudžiamų medžiagų ir vaistų draudimo laikotarpių sąrašu. Pagal Estijos ristūnų asociacijos draudžiamų medžiagų sąrašą ir vaistų draudimo laikotarpių taisykles, likus 96 valandoms iki varžybų žirgams draudžiama duoti vaistų. Kalbant apie omeprazolą, yra nustatytas šio vaisto kiekis, kuris gali būti žirgo organizme. Estai pabrėžė, kad yra visos omeprazolo vartojimo išlaukos termino sąrašas, kurio dalyvaujantys lenktynininkai privalo laikytis.

Reikalavo to, ko negalėjo?

S.Kėrus yra vienas iš Respublikinės lenktyninių žirgų lygos steigėjų. Šios viešosios įstaigos direktorė Joana Kėrytė, S.Kėraus dukra, paaiškino, kad jos atstovaujama lyga nėra susijusi su šiuo dopingo atveju. Pasak jos, sportininkai, kurie patys dalyvauja įvairiose varžybose, yra atsakingi patys už save, o lyga šiuo klausimu nėra atsakinga.   

„Man asmeniškai šis atvejis negadina reputacijos, nes tai, kaip pasielgė estai, man pasirodė negarbinga, – sakė J.Kėrytė, vėliau paaiškinusi ir susiklosčiusios situacijos detales. – Dopingas yra skirstomas į A ir B kategorijas. Mano tėčio žirgui rasta B kategorijos substancija. Kai kam nors pasakau, kad buvo užfiksuotas omeprazolas, daug kam tai kelia šypseną, nes šis preparatas balansuoja žirgo skrandžio pH. Juk lenktyniniai žirgai patiria stresą, atsiranda rizika, kad dėl padidėjusio rūgštingumo gali atsirasti opaligė. Šis vaistas buvo duotas žirgui dėl to, kad treneris nebuvo iki galo susipažinęs su Estijoje galiojančia tvarka. Ristūnų sporto entuziastai dažnai būna vyresnio amžiaus, jie nemoka naršyti internete, dėl to jiems kyla iššūkių išsiversti estiškai parašytas taisykles ar reglamentus. Mano tėtis vėliau estų kalba gavo žinutę, kurią išvertę supratome, kad jam skirta bauda. Susisiekiau su estų atstovu Mihkel‘iu Gull‘u, jis paaiškino, kad visos taisyklės yra jų internetiniame puslapyje ir jų jis nežada versti į anglų kalbą. Man tai pasirodė keista, nes gyvename Europos Sąjungoje, kur daug kas kalba anglų kalba. Dėl to pati nusprendžiau investuoti į vertimą ir taisykles išversti. Ir, žinokite, tokios taisyklės, pagal kurią buvo pritaikyta sankcija – nebuvo. Vėliau estų atstovas man persiuntė anglišką Skandinavijos šalių dokumentą, kuriuo jie rėmėsi priimdami sprendimą. Tik paskui jis man atsiuntė identiškai išverstą į estų kalbą dokumentą. Kaip sužinojau, šis dokumentas nebuvo patalpintas į jų tinklalapį iki pat tų varžybų.“

Tik šių metų sausį estai savo tinklalapyje viešai paskelbė, kurie konkrečiai varžybų punktai buvo pažeisti. Jie paaiškino, kad sprendimas priimtas pagal Estijos ristūnų asociacijos varžybų nuostatus, Estijos ristūnų asociacijos antidopingo taisykles, Estijos ristūnų asociacijos draudžiamų medžiagų ir vaistų draudimo laikotarpių sąrašą, taip pat dalyvavimo didelėse varžybose taisykles.

Siūlo susikurti vieningas taisykles

Reziumuodama įvykusią dopingo istoriją, Respublikinės lenktyninių žirgų lygos vadovė sako išmokusi vieną pamoką, kurią išdėstė visiems lygos nariams: prieš vykstant į varžybas užsienyje kiekvienam būtina susipažinti su ten galiojančiomis taisyklėmis, jas išsiversti, tikslintis informaciją ir nepalikti jokių nežinomųjų. Ji taip pat siūlė estų atstovams susivienyti ir parengti bendrus reglamentus, drauge vykti ir atstovauti Baltijos sportininkams tarptautinėje arenoje, tačiau iš kolegų estų gavo neigiamą atsakymą.

Piktnaudžiavimas vaistais ar dopingu yra rimta gyvūnų gerovės problema, kuri netoleruojama. Po bet kokio veterinarinio gydymo žirgui turi būti suteikiama pakankamai laiko visiškai atsigauti. Taisyklės turi užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir gyvūno sveikatos sutrikimų maskavimui.

Panašios nuomonės laikosi ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerija pabrėžia, kad lyga atsakinga už kilmės knygų vedimą, tam yra skiriamas ir finansavimas. Tačiau dėl to jokių sankcijų nenumato, nes, jų teigimu, dopingo nustatymas varžybų metu nėra susisijęs su kilmės knygų vedimu ir finansavimu. „Varžybos vyko prieš metus, jas organizavo Europos ristūnų sąjunga (UET). Pagal Estijos patvirtintą draudžiamų substancijų sąrašą, dopingo ristūnų kraujyje negali būti. Dėl šio pažeidimo sankcijos taikytos žirgo savininkui (jam skirta nuobauda), o ne VšĮ Respublikinei lenktyninių žirgų lygai. Varžybos nesusijusios su kilmės knygų vedimu, šios veiklos finansavimu. Dopingo naudojimo draudimo taisykles tvirtina varžybas organizuojanti organizacija. Ministerijos žiniomis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra rekomendavusi lygai susikurti ristūnų antidopingo taisykles“, – rašoma ŽŪM atsiųstame atsakyme.

J.Kėrytė taip pat kalba apie būtinybę sukurti ristūnų antidopingo taisykles. Šiuo klausimu jau vyko ne vienas susitikimas su VMVT ir kitais atsakingais pareigūnais. Kaip šią situaciją vertina VMVT – sužinoti nepavyko, nes VMVT į VL siųstus klausimus neatsakė.

Gydė nuo opaligės

Tuo metu veterinarijos gydytoja Indrė Poškienė tikina, kad beveik 90 proc. sportinių žirgų serga skrandžio opalige, o omeprazolis skiriamas būtent šiai ligai gydyti. Anot jos, kiekvienas sportininkas privalo gilintis į kiekvienos šalies reglamentą, kur ir vyksta varžybos, tačiau ją stebina, kad kai kurios šalys šį medikamentą traktuoja kaip dopingą. Pavyzdžiui, Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) leidžia naudoti šį preparatą. „Aš pati dirbu sporto medicinos srityje ir visada rekomenduoju prieš ilgesnę kelionę ar sunkesnes treniruotes duoti žirgams omeprazolio, nes visos stresinės situacijos žirgams sukelia skrandžio opaligę. Tikrai nesmerkčiau žirgo savininko dėl to, kad jis suteikė gydymą nuo opaligės. Greičiausiai jie tiesiog nesusipažino su ten galiojančia tvarka, ristūnų taisyklės šiek tiek skiriasi nuo FEI. Estai ir skandinavai į tai žiūri kitaip nei likusi Europa. Omeprazolis žirgui nesuteikia išskirtinių jėgų, jis nemalšina skausmo, jis naudojamas profilaktikai, opaligės prevencijai, nes mažina skrandžio rūgštingumą“, – užtikrina veterinarijos gydytoja I.Poškienė.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Tuo metu Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentė Asta Muntvidaitė griežtesnė. Jos manymu – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad ristūnų sporte seniai galioja taisyklė, jog prieš varžybas žirgams negalima duoti omeprazolio. Tai apibrėžia ir UET. Pašnekovės teigimu, nuo opaligės žirgai gydomi neturėtų dalyvauti varžybose ir dėl gyvūnų gerovės principų. Jos manymu, vaistai gali turėti įtakos ir žirgo pasiekimui, gali jam suteikti pranašumą prieš kitus varžybų dalyvius, kurie minėto preparato negavo. „Žinau, kad omprazolis nėra draudžiamas kitose žirgų sporto disciplinose, tačiau ristūnų sporte – kitokia tvarka. Ristūnas turi pasiekti didelį greitį, o jeigu jis turi skrandžio opą, jis arba nestartuotų, arba jo rezultatas būtų visai kitoks nei gydomo žirgo. Dėl to ristūnų sporte šis vaistas yra laikomas dopingu, už jo naudojimą yra baudžiama“, – paaiškina A.Muntvidaitė. Jos teigimu, Lietuvoje atskiros ristūnų sporto antidopingo taisyklės nereikalingos, mat jos „nuleidžiamos iš viršaus“, iš UET. Šioje tarptautinėje ristūnų sporto bendruomenėje Lietuvai atstovauja Lietuvos ristūnų sporto sąjunga.

Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentė kolegų iš Estijos taip pat kritikuoti neskuba, nes ilgametė praktika rodo, kad jie prieš didesnes varžybas visas taisykles ir informaciją užsiregistravusiems dalyviams persiunčia, o gautą informaciją nėra sunku išsiversti. „Kiek žinau, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje žirgai yra saugomi nuo įvairaus gydymo. Mačiau estų atsiųstus dokumentus ir priimtą sprendimą dėl žirgo Urano. Jie vadovavosi ne tik savo, bet ir kitų šalių praktika, kad įrodytų, jog tvarka ne estų sugalvota. Manau, kad jeigu žirgas blogai jaučiasi, jam duodami vaistai, jam tikrai nereikėtų startuoti. Kaip supratau, omeprazolio kiekis viršijo leistiną normą penkis kartus. Tai nėra atsitiktinis likutis, panašu, kad žirgas buvo sąmoningai gydytas“, – savo nuomonę dėsto A.Muntvidaitė, ristūnų sporto entuziastė.

Savo ruožtu UET taisyklėse nurodo, kad piktnaudžiavimas vaistais ar dopingu yra rimta gyvūnų gerovės problema, kuri netoleruojama. Pabrėžiama, kad po bet kokio veterinarinio gydymo žirgui turi būti suteikiama pakankamai laiko visiškai atsigauti. Ši taisyklė turi užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir gyvūno sveikatos sutrikimų maskavimui.