Šalies ūkiuose javapjūtei įgavus itin platų mastą – vienur ji jau eina į pabaigą, kitur įpusėjusi, – aiškėja, kad šiemetis derlius gali būti labai panašus į pernykštį, bet grūdų kokybė bus šiek tiek prastesnė. Be to, kai kurių regionų žemdirbiai susiduria ir su logistikos problemomis – prasidėjus intensyviems rekonstrukcijos darbams magistraliniuose keliuose, sudėtinga su žemės ūkio technika patekti į javais apsėtus laukus, išvežti grūdus. Savų korekcijų javapjūtės eigai padarė ir savaitgalį per visą Lietuvą praūžęs škvalas, liūčių banga.

Grūdų kokybė – prastesnė nei tikėtasi

Javapjūtė sparčiai įsibėgėjusi Alytaus rajone. Šio rajono vienos stambiausių ŽŪB „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas VL pasakojo, kad ir Dzūkijoje per javapjūtę iškyla nemažai iššūkių – dirvos labai išdžiūvusios, o grūdai byra drėgni. Apžvelgdamas javapjūtės tempus šioje ŽŪB, pirmininkas minėjo, kad dar beveik nebuvo nė vienos dienos be lietaus, nors iškrintančius lašus pavadinti lietumi žemdirbiams labai sunku. „Kai iškrenta vos 1–2 mm, tai jei ne javapjūtė, nesakytum, kad lyja, bet grūdus sudrėkina ir toks kritulių kiekis. Tad realybė tokia – dirvos labai išdžiūvusios, žolė neauga, o javapjūtę tie keli lašai šiek tiek pristabdo“, – gana kuriozišką situaciją aiškino bendrovės vadovas.

ŽŪB „Atžalynas“ šiemet kondicinių –14–15 proc. drėgnumo – grūdų tiesiai nuo kombaino dar beveik nekūlė. Vos vieną kartą pasisekė – buvo netyčia „įšokę“ į 15 proc. ribas. Kaip sakė A.Žėkas, tiek vakare, tiek rytais vis palynoja ir taip vos ne kasdien. Palaukę, kol pradžius, kombainai vėl važiuoja kulti.

Tiesa, dzūkai turi ir kuo pasidžiaugti – grūdinių kultūrų derlingumas šios bendrovės žemdirbių lūkesčius šiemet šiek tiek viršijo, bet grūdų kokybė – priešingai. „Grūduose yra mažesnis baltymų kiekis, tad mažesnis ir glitimas. Kiek tyrėm, žieminiai kviečiai daugiausia atitinka 2–3 klasę. Mūsų lūkesčiai dėl kokybės buvo didesni, atrodo, kad mes tikrai viską atlikome, tręšėm pagal maksimalią programą, nors trąšų kainos buvo didelės, bet, matyt, gamtoje buvo tam tikrų nepalankių dalykų – gal sausra, gal kažkur kažko kažkuriuo metu pritrūko ir augalai neįsisavino azoto. Dėl to grūduose mažiau baltymų“, – svarstė bendrovės pirmininkas.

Be džiovyklos – nė dienos

Anot A.Žėko, kai grūdų drėgmė šoktelėja iki 20 proc., vėl turi užkurti džiovyklą, vėl degina „pinigus“. Visus nukultus grūdus iki šiolei turėjo džiovinti. Dažnai būdavo, kad dienos kūlimą pradėdavo fiksuodami 20 proc. drėgmę.

Visą grūdų derlių ŽŪB „Atžalynas“ džiovina ir sandėliuoja. Planuoja iki javapjūtės pabaigos visus grūdus supilti į sandėlius. Taip jie daro kiekvieną sezoną. Grūdų panaudojimas irgi aiškus. Pasak A.Žėko, dalį sunaudoja gamindami pašarus, dalį augina sėklai – jie pagal paskirtį išvažiuoja į kitus ūkius. Numatę ir eksportui skirtą grūdų kiekį – juos pamažu parduoda per metus.   

Kalbėdamas apie šiemetį javų derlių, A.Žėkas prisiminė ir palygino praėjusių metų rodiklius. Pernai Alytaus regione kviečiai byrėjo po 6–6,5 t/ha – daugiau niekaip nebuvo įmanoma „išspausti“, nes tam įtakos turėjo šlapi metai. „Šiemet pas mus byra daugiau negu pernai, bet pernai buvo per daug drėgmės, šiemet sausoka, bet kažkaip kviečiai iškentė tą drėgmės stygių. Ir dar vieną „pliusą“ šiemet matau – nebuvo didelių karščių. Lietuvoje iš viso tik kelias dienas buvo fiksuota 32–33 laipsniai. Kitomis dienomis vyravo 25 laipsniai šilumos, o naktys buvo pakankamai vėsios, ir tai padėjo augalams iškęsti drėgmės stygių. Be to, protarpiais dar ir kuklaus lietučio būdavo. Matyt, augalas taip ir išgyveno“, – analizavo A.Žėkas.

Rugpjūčio 2 dienos vakare ŽŪB „Atžalynas“ jau buvo nukulta apie 35 proc. kviečių ploto. Bet laikinai buvo sustabdyti darbai rapsų laukuose. Iš 300 ha rapsų buvo nukulta apie 100 ha. Paliko rapsus ir ėmėsi kulti kviečius. „Nusprendėme, kad rapsai dar gali bręsti, nes kviečių kokybė, jei prasidėtų intensyvūs lietūs, dar pablogėtų. Rapsams, jeigu nebus didelių vėjų, nieko blogo nenutiks“, – galimą riziką ir privalumus dėstė pirmininkas.

Ši ŽŪB, be žieminių kviečių ir rapsų, šiemet dar augina vasarinių kultūrų – avižų, žirnių, pupų. Net nenuėmę jų derliaus įtaria, kad vasarinės kultūros drėgmės stygių gali būti labiau pajutusios negu žieminiai augalai. Tad gausaus kokybiško jų derliaus nesitiki.     

Kliūtys keliuose

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas teigė, kad šios savivaldybės teritorijoje javų derlius šiemet – pusėtinas, bet kiek geresnis nei buvo tikėtasi. Sausra padarė savo, bet vis tiek derlingose žemėse kai kur dar byra ir po 7 t/ha kviečių. Rekordinio derliaus – po 8–9 t/ha – nėra. Lengvesnėse žemėse kai kur prikuliama po 4–5 t/ha.

„Kokybiniai rodikliai pradžioje buvo prastoki, dabar – gal pagerėjo. Kiek kalbėjausi su ūkininkais, tai kviečiuose buvo labai mažai baltymų, dėl to jie atitiko tik 3–4 klasės reikalavimus. Gali būti, jog taip nutiko, kad dalis ūkininkų per mažai tręšė brangiomis azotinėmis trąšomis, o azotas tiesiogiai lemia baltymų ir glitimo kiekį. Drėgnų javų ūkininkai nekulia, palaukia, todėl vidutinė kuliamų grūdų drėgmė siekia 15–16 proc.“, – apibendrino LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas.            

Šiemet Marijampolės savivaldybės žemdirbiai per javapjūtę susidūrė ir su netradicinėmis kliūtimis – ūkininkams rimtu išbandymu tapo tarptautinės „Via Baltica“ magistralės rekonstrukcijos darbai. Ūkininkai šaukėsi pagalbos, negalėdami su žemės ūkio technika nuvažiuoti į savo laukus, išvežti parduoti grūdų.

Javapjūtės metu Valavičių kaimo ūkininkams pasiekti Marijampolės grūdų elevatorių pasidarė sudėtingiau – jį pasiekti užtrukdavo ilgiau nei Vilkaviškio, todėl yra priversti vežti grūdus ne į artimiausią elevatorių. Pasak šio kaimo ūkininko Sauliaus Kereišos, yra trys keliai, kertantys magistralę, ir visi buvo uždaryti. „Svarbiausia – nebuvo informacijos, atvažiuoji, yra nukreipimas važiuoti į dešinę, privažiuoji Skardupius, kaimo bažnyčią, o ten – akligatvis“, – stebėjosi ūkininkas.

Ūkininkus piktino rekonstruojamo kelio ruožo apribojimai per pačią javapjūtę. „Pravažiavimui būtiną kelią uždarė prieš 2–3 savaites, žemdirbiai matė, kad kažkiek buvusio kelio sankasos nukasė, paskui jokie darbai nevyko, o vėl buvo atnaujinti tik liepos 31 dieną. Tai kam šį kelią tiek laiko laikė uždarytą? Juk žmonės turėjo važiuoti aplinkui apie 5–10 km“, – guodėsi Marijampolės krašto žemdirbiai.

S.Jundulas patvirtino, kad situacija tikrai prasta – javapjūtės darbus žlugdė informacijos stoka apie „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbus. Jis minėjo, jog buvo iškilusi rimta problema pervažiuoti į kitą magistralės pusę su sunkiąja technika, nes yra vienintelis keliukas, kur galima važiuoti iki 10 tonų svorio technikai, bet, pavyzdžiui, kombainas sveria 14 tonų. „Situacija nelengvėja, o tik dar labiau sunkėja – uždarinėja likusius keliukus. Kilus nepasitenkinimui, kelininkai žadėjo įrengti laikiną aplinkkelį, bet dabar jau tos minties atsisakė ir pasiūlė metus laiko, kol bus rekonstruojama automagistralė, pakentėti“, – VL apie dar labiau kaistančią situaciją pasakojo žemdirbių atstovas.

Jo pastebėjimu, kol nebuvo uždaryti magistralinį kelią kertantys keliai, kai kurie ūkininkai suspėjo nusikulti kitoje magistralės pusėje esančius javus, rapsus, bet sėti rudenį tuose plotuose jau nebeketina – paliks pūdymuoti, kol paaiškės, kaip bus galima privažiuoti prie tų laukų.

S.Jundulas atkreipė dėmesį, kad dėl išaugusių atstumų didėja ir savikaina – grūdų užauginimo savikaina šiemet jau ir taip didelė, trąšos gerokai brangesnės, o dabar dar ir nuvežimo savikaina išaugs, nes kai kurie Marijampolės krašto žemdirbiai grūdus veža į Vilkaviškio elevatorių. Tą daro vakarinėje magistralinio „Via Baltica“ kelio pusėje įsikūrę ūkininkai. Jie taip pat gabena grūdus ir į Jungėnus (Kalvarijos sav.), tačiau ten dažnai būna nutįsusios ne vieno kilometro eilės – kaip ir prie Marijampolės elevatorių, prie kurių rugpjūčio 4-osios rytą buvo nusidriekusi beveik 3 kilometrų grūdus atvežusių krovininių automobilių, traktorių virtinė.

Išaugo srautai – padaugėjo avarijų 

Kalvarijos savivaldybės Brazavo kaimo ūkininkas Tomas Valenta, puoselėjantis ekologinį ūkį, kuriame auginamos grūdinės kultūros, avys, patikino, kad dėl „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbų nepatogumų ir nemažai iššūkių kyla ne tik žemdirbiams per javapjūtės darbymetį, jų patiria ir paprasti aplinkinių kaimų gyventojai.

„Kasdien važinėju iš namų į darbą Kalvarijoje, tai dabar kai kuriuose keliuose – nuolatiniai kamščiai, kurie sukelia nemažai nepatogumų, – aiškino ūkininkas. – Kliūčių kyla, nes yra apribotas eismas kai kuriais keliais greta Kalvarijos. Tad iš trijų kelių, kuriais buvo galima važiuoti anksčiau, likus tik vienam, eismo intensyvumas labai išaugo. Net įvažiuoti į magistralinį „Via Baltica“ kelią yra problema, nes be proto didelis eismas. Neseniai Trakėnų gyvenvietėje (Kalvarijos sav.) mano kaimynas papuolė į avariją. Kelios dienos iki to įvykio visai šalimais įvyko kita automobilių avarija. Tas didelis eismas siaurame kelyje daro neigiamą poveikį.“

Aplinkoje padaugėjo ir dulkių. T.Valentos teigimu, iš krovininių automašinų, kurios nedengtose priekabose į statybvietę veža žvyrą, automobiliams į stiklus kartais pažyra net ir akmenys, ir žvyru būna nubarstytas visas kelias. „Iš Lenkijos atvežamas žvyras būna uždengtas, o mūsiškiai krauna pilnutėles mašinas, kad net per bortus byra. Bet niekam tai nerūpi“, – atkreipė dėmesį Kalvarijos krašto ūkininkas, prognozuodamas, kad prasidėjus magistralinio kelio atkarpos tarp Kalvarijos ir sienos sankirtos su Lenkija rekonstrukcijai, susisiekimo problemų dar pagausės.

Nors jų netrūksta jau ir dabar. Į Kalvarijos savivaldybės merą, Lietuvos automobilių kelių direkciją kreipėsi Vazniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Artūras Miliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad regioniniuose keliuose žiedinės sankryžos, atitvarai, pėsčiųjų salelės dažnai įrenginėjamos neatsižvelgiant į tai, jog ten važinės ne tik lengvieji automobiliai, bet ir žemės ūkio technika, kuri yra ne tik sunkesnė, bet ir kur kas didesnių gabaritų, tad toli gražu ne visuomet išsitenka tarp atitvarų, žieduose. Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas neslėpė – tokį kreipimąsi gavęs, bet tokias problemas spręsti – ne savivaldybės galioje.