Nors pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, o birželio viduryje laukams grasė stichinė kaitra, regis, tai reikšmingos įtakos pasėliams nepadarė. Mokslininkai prognozuoja panašų kaip pernai derlių, ūkininkai taip pat tikisi dangaus malonės ir kol kas kritinės situacijos laukuose nemato. Kiek sunkesnė padėtis ekologiniuose ūkiuose, mat kai kur javai išdeginti taip, kad derliaus imti net nereikės.

Panašaus į pernykštį derlingumą

Jei ūkininkai derlių linkę vertinti ir skaičiuoti tik tada kai jis nuimtas ir jau sandėliuose, mokslininkų pareiga daug anksčiau apžvelgti pasėlių būklę ir pateikti pirmąsias derliaus prognozes. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Algė Leistrumaitė, Virmantas Povilaitis ir Jūratė Ramanauskienė kartu su kolegomis iš regioninių filialų atlikę laukų stebėseną pateikia gana optimistines prognozes. Potencialas geriems derliams yra gan didelis, panašus kaip ir praėjusiais metais. Jei neįvyks stichinių gamtos reiškinių, žieminių javų ir ypač žieminio rapso derlingumas tikėtinas aukštesnis nei pernai. Vasarinių varpinių bei ankštinių javų grūdų derlingumas prognozuojamas artimas pernai metų derlingumui. Tiesa, A.Leistrumaitė patikslina, kad prognozės sudarytos remiantis duomenimis, gautais iki birželio 18 d. Tuo metu apie kaitros mastą buvo sunku spręsti. „Kaitra, be abejo, turės įtakos pasėliams. Kuriems pasėliams ir kuriuose regionuose, matysime, kai gausime ataskaitas liepos 20 d.“, – apie kaitros korekcijas derlingumui kalbėti tik liepą planuoja mokslininkė.

Žieminių rapsų metai

Mokslininkai tikina, kad šiuo metu Lietuvoje gerai arba labai gerai atrodo žieminių rapsų pasėliai. Šie metai galėtų būti pavadinti „Žieminių rapsų metais“. Augalai aukšti, stiebai tvirti, šakoti, augalų spalva sodriai žalia. Pastebėta, kad šiemet beveik žieminiuose rapsuose nėra ligų bei kenkėjų antplūdžio. Tai nuteikia tikėtis gausaus derliaus. Jų derlingumas prognozuotinas didesnis nei pernai. Vasarinio rapso dygimui ir startiniam augimui drėgmės buvo pakankamai, todėl šiuo metu, palyginti su praėjusiais metais, pasėliai atrodo tolygesni ir vešlesni. Šiais metais labai gausiai plito rapsiniai žiedinukai.

Kiek kitokia situacija su žieminiais javais. Pasak V.Feizos, visų žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių) pasėlių būklė vertintina kaip gera arba labai gera. „Biologinis potencialas gausiam derliui gauti yra geras. Jei gamta neiškrės nemalonių „siurprizų“, realu tikėtis ne mažesnio kaip pernai ar net didesnio derlingumo, kuomet dėl praūžusių stiprių vėjų su intensyviais lietumis nemažai pasėlių buvo išguldyta“, – teigia mokslininkas. 

Išmoko pamoką

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos direktorius Ignas Jankauskas, paklaustas apie praūžusius škvalus, lengvai atsidūsta – tokių masiškų praradimų kaip pernai kol kas nefiksuota. Jo teigimu, ūkininkai išmoko pernykštes pamokas ir šiemet stipresnėms gamtos stichijoms bandė ruoštis iš anksto. „Pernai buvo vėsokas pavasaris, dėl to sulėtėjo augalai augimas. Kai kurie agronomai ir ūkininkai nusprendė, kad augimo reguliatoriaus nebenaudos, o vėliau pagreitį įgavusi vegetacija nulėmė tai, kad augalai staigiai išaugo, jų stiebai tapo ilgi ir nestiprūs. Šiemet klaidos stengėsi nekartoti ir priemonę panaudojo laiku, kad pasėliai neišstyptų. Aišku, dar ne sezono pabaiga, todėl galima laukti visko, tačiau šiemet bent iš savo pusės ūkininkai padarė viską, kad audros būtų mažiau pavojingos“, – pabrėžia grūdų augintojų atstovas.

Kaitra neišgąsdino

I.Jankauskas sako, kad kasmet asociacija savo narius apklausia dėl pirmųjų derliaus prognozių ir jos šiemet sutampa su mokslininkų analize. Grūdininkai kol kas pakilios nuotaikos, o jei orai bus palankūs ir kūlimo metu, realu sulaukti kokybiško ir nemažo derliaus.

Paklaustas, ar pusantros savaitės besilaikiusi kaitra nepadarė žymesnių nuostolių, pašnekovas sutinka, kad svilinanti kaitra gali daryti įtaką grūdų kokybiniams parametrams, jie gali būti smulkesni. Iki birželio mėnesio drėgmės dirvožemyje dar buvo nemažai, todėl kaitra jų taip stipriai nepaveikė. „Javams drėgmės labiausiai reikia gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Tiek per sėją, tiek krūmijimosi laiku drėgmės netrūko. Užėjus sausringai ir karštai savaitei, dirva išsaugojo rezervą, todėl didesnės žalos, regis, išvengėme“, – sako LGAA atstovas.

Ankštinių laukai, anot I.Jankausko, labai nevienodi. Vietomis matyti gražiai įsikrūmiję laukai, o vietomis žemdirbiai derliaus jau nė nesitiki. 

Nematytas varnų antplūdis

Prastesnės kortos iškrito kukurūzų augintojams. Kukurūzų sėja įprastai yra vėlesnė, o kai kuriuose rajonuose ją dar labiau nukėlė šalti ir darganoti gegužės orai. Sėkla į dirvą „įkrito“, bet daigai ilgai nesirodė. Šilumos trūkumas pavasarį pristabdė jų dygimo ir augimo tempą.

Kaišiadorių krašto mišraus ūkio šeimininkas Saulius Stirna šiemet kukurūzų laukus atsėjo tris kartus. Tačiau ne dėl nepalankių orų, o dėl kitų gamtos išdaigų. Ūkininkas sako, kad kukurūzų laukus šiemet siaubė varnų pulkai.

„Aš ir netoliese ūkininkaujantys kolegos šiemet negalėjome atsistebėti, kiek laukuose varnų! Per visą ūkininkavimo istoriją nesu matęs nieko panašaus. Jau pripratome laukuose matyti šeimininkaujančias gerves, laukines žąsis, bet varnas – pirmą kartą. Vieną lauką kukurūzais atsėjau tris kartus, kitą – dukart, o trečias taip išretintas, kad net baisu pažiūrėti“, – pasakoja ūkininkas.

Jo teigimu, varnų antplūdžio neatbadė nė specialios priemonės: įprastos baidyklės ir ultragarsinės bei vibracinės baidyklės. Jos veiksmingos tebuvo vos valandą. 13 ha kukurūzų žemdirbys augina pašarams. Jis skaičiuoja, kad vien dėl paukščių pridarytos žalos jis neteko kiek daugiau nei trečdalio potencialaus derliaus.

Investicijos didesnės, derliaus – tiek pat

Kalbėdamas apie likusius pasėlius ūkininkas kiek ramesnis: javai auga neblogai, jų sausra nepažeidė, didesnių škvalų išvengta. „Žieminiams augalams sausra ir karštis įtakos nepadarė. Tai kiek daugiau pakenkė vasarojui. Kol kas prognozės optimistinės. Aišku, derlius gali būti panašus į pernykštį, bet reikia nepamiršti, kad šiemet į tuos pačius hektarus įdėta daugiau. Žieminiai kviečiai, kvietrugiai po žiemos iššuto. Kviečius ir miežius teko atsėti, nes jų visai neliko. Kai kur taip ir liko reti pasėliai“, – apie situaciją laukuose pasakoja S.Stirna. Jam neramu dėl praėjusią savaitę praūžusių škvalų. Jis bendravęs su Šiaurės Lietuvoje ūkininkaujančiais kolegomis, kurie sakė, kad škvalas išguldė laukus nuo Šiaulių iki Pasvalio. „Užtektų kelių panašių dienų ir prognozės taip ir liktų prognozėmis“, – neabejoja patyręs ūkininkas.  

Žalienų derlius, pasak S.Stirnos, jo ūkyje šiemet trečdaliu menkesnis nei įprastai. Ir kokybė prastesnė.

Problemos su žieminiais pasėliais

Kiek sunkesnė padėtis ekologiniuose ūkiuose. Jei chemizuoti ūkiai pajėgūs atremti gamtos siunčiamus išbandymus augalų apsaugos produktais, ekologiniai ūkiai liko beginkliai. Kai kur pasėliai išgulė, kai kur saulė išdegino nemažus plotus ir derliaus imti nereikės. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis apmaudauja, kad Rytų ir Pietų Lietuvoje, kur vyrauja priesmėlio dirvos, nebus nei žieminių pasėlių, nei vasarojaus derliaus. „Pavasarį ūkininkai dar džiaugėsi, bet užėjus sausrai išdegė ištisi plotai. Lietus nelabai jau ir padėjo. Vidurio, Šiaurės Lietuvoje pavasarį drėgmės buvo per daug, apie dvi savaites vėlavo sėja. Kadangi drėgmės buvo per daug, ekologiniuose ūkiuose žieminių kultūrų pasėliuose matome ligų protrūkius. Kaip bus su vasarojumi – dar labiau neaišku. Mums prognozuoti derlių praktiškai neįmanoma“, – atsidūsta ekologinių ūkių atstovas.

Ekologiniuose ankštinių pasėliuose vaizdas kol kas geresnis. Tai lėmė ir besikeičianti auginimo technologija. Pasak ekologinių ūkių atstovo, ūkininkai linkę vėlinti žirnių sėją, mat tai padeda sumažinti riziką dėl kenkėjų antplūdžių. „Ūkis turi apsispręsti, kuri rizika priimtinesnė: vėlesnis kūlimas ar tikimybė išvengti kenkėjų antskrydžių. Kol kas ne kokius atgarsius dėl žirnių girdėjome tik iš Rytų Lietuvos, kitur situacija dar pakenčiama. Savo ūkyje turiu vietų, kur pupos visai išmirko“, – pasakoja S.Daniulis.

Geriau tartis tik dėl pusės derliaus

Tiek chemizuotai, tiek ir ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai ne kartą nusvilo, pasirašę išankstines sutartis su grūdų supirkėjais. Ne viena istorija nukeliavo į teismą, nepavykus pristatyti supirkėjams išdeginto ar paskandinto derliaus. „Ne kartą bandėme aiškinti ūkininkus, kad jie nepasirašytų išankstinių sutarčių dėl viso ar didesnės dalies derliaus. Mes rekomenduojame pasirašyti sutartį tik dėl pusės derliaus pardavimo. Manau, dėl sausros nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į seniūnijas dėl force majeure pažymos“, – sako S.Daniulis.

Pasėlių apžvalga skirtinguose Lietuvos regionuose

Vidurio Lietuvoje jautrių veislių žieminiuose kviečiuose anksti išplito miltligė. Šiuo metu plinta lapų septoriozė, pastebima ir kviečių dryžligės atvejų. Šiais metais gana paplitę geltonosios rūdys. Plinta amarai. Žieminiuose kvietrugiuose nustatyta rinchosporiozės pažeidimų. Žieminiai kviečiai baigė žydėti, pradeda auginti grūdą, kvietrugiai ir rugiai jau pieninės brandos.

Šiemet beveik nėra ligų bei kenkėjų antplūdžio žieminių rapsų laukuose. Jų derlingumas prognozuotinas didesnis nei pernai.

Vasariniai kviečiai ir miežiai taip pat atrodo gerai. Vasariniuose miežiuose aptikta amarų.

Žirnių pasėlių yra įvairių: nuo labai gražių, tankių iki retų ir žemų. Dėl buvusio laukų užmirkimo pasėliai kai kur reti, augalai žemi, geltonos spalvos. Randama ant žirnių vaisėdžių, amarų.

Suvalkijoje žieminių kvietrugių ir miežių būklė vidutinė. Yra išretėjusių pasėlių, daug ir žolėtų laukų. Žieminių rapsų būklė gera. Yra daug ankštarinio gumbauodžio ir rapsinio paslėptastraublio sukeltų pažeidimų.

Vasarinių kviečių bei miežių pasėlių būklė gera. Jautresnėse veislėse labai išplitusi miltligė. Daug amarų.

Kanapių pasėlių būklė vidutinė. Anksti (balandžio viduryje) sėti pasėliai praretėję, piktžolėti.

Žirnių pasėlių būklė gera, o pupų – vidutinė. Yra dėmėtligės, askochitozės pažeidimų. Daug amarų.

Šiaurės Lietuvoje žiemkenčių būklė kol kas yra gera. Prognozuotina, jog žieminių pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas turėtų pasiekti pernykštį. Daugelyje intensyviai prižiūrimų laukų tikėtinas žieminių kviečių derlingumas iki 7 t/ha, o žieminių rapsų iki 4 t/ha.

Šiuo metu prastoka vasarinių pasėlių būklė sunkiuose priemoliuose. Tikėtina, kad, palyginti su pernai metais, vasarinių kviečių ir miežių derlingumas bus mažesnis apie 20 proc.

Žirnių ir pupų pasėlių būklė yra pakankamai gera. Tikėtina, jog derlingumas bus panašus kaip ir ankstesniais metais.

Pietryčių Lietuvoje žieminių rugių, kviečių  ir kvietrugių pasėliai tankūs, vešlūs. Varpos didelės ir sunkios. Tačiau yra nepatręštų pasėlių. Jie retoki, mažiau iškrūmiję.

Kanapių pasėliai yra įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės yra užaugusios iki 0,5–1,7 m. Nepatręštos, per tankiai pasėtos, – iki 0,5 m.

Kukurūzai kaip ir vasarojus pasėti gerokai vėliau, todėl yra labai nedideli. Augalai siekia apie 10–20 cm aukščio.

Grikiai šiais metais pasėti vėliau ir dar tik formuoja lapus.

Pupiniai augalai apie 10–20 cm aukščio, vešlūs. Vasarinių kviečių būklė vidutinė. Pasėliai atrodo skurdokai.

Vakarų Lietuvoje šiuo metu žieminiai rapsai atrodo gerai, augalai šakoti. Kai kur rapsų pasėliuose buvo pastebėti paslėptastraubliai bei rapsiniai žiedinukai. Šiuo metu žieminiai rapsai peržydėję, brandina sėklas

Vasariniuose javuose (kviečiuose, miežiuose) buvo pastebėti amarai, lemai ir tripsai bei dryžligės ir miltligės plitimas, tačiau panaudojus fungicidus ir insekticidus, ligų bei kenkėjų plitimas sustabdytas.

Šiuo metu visų žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių) pasėlių būklė gera.

Kukurūzų, grikių ir žirnių pasėlių būklė gera. Žirniai, pasėti vėliau, bet apvelti su gumbelinių bakterijų preparatu Rizogenu, išsivystymu susilygino su anksčiau sėtais žirniais.