Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.
Anksčiau brito Davido Hartnollo šparagų ūkyje derlių nurinkinėjančių žmonių netrūko, tačiau dabar, kai dėl koronaviruso plitimo buvo uždarytos Europos šalių sienos, jis susiduria su darbuotojų trūkumu. „Įprastai kiekvienais metais į šį ūkį nurinkti derliaus atvykdavo didelė rumunų šeima.
Anksčiau esu bandęs pakviesti dirbti ir britus, bet jie mieliau rinkdavosi dirbti baruose ar turizmo sektoriuje“, – sako ūkininkas David Hartnoll. Tačiau tokia situacija buvo įprasta prieš koronaviruso pandemiją.
Metų metus britų ir kitų Vakarų Europos valstybių ūkiuose sunkų darbą dirbdavo daugiausi atvykėliai iš Rytų Europos, rumunai, lenkai, lietuviai. Tačiau dabar jų nebeliko, tad pigių emigrantų vietą tenka užimti britams.
„Turiu tris vaikus, tai privalau dirbti. Esu mūrininkas ir negaliu prašyti pašalpos iki birželio. Man suteiktas universalus kreditas, bet jis labai minimalus, todėl turėdamas tris vaikus privalau dirbti“, – pasakoja ūkyje įsidarbinęs britas Craig O’Neill.
Tačiau tokių žmonių kaip Craigas nėra tiek daug. Britai skaičiuoja, kad šalies ūkiuose jiems reikia mažiausiai 80-ties tūkstančių žmonių, o norą dirbti žemės darbus pareiškė tik maždaug 30 tūkstančių britų.
Ūkininkai baiminasi, kad jei nesulauks daugiau darbo jėgos, jų derlius bus pasmerktas pražūčiai. Tad britų Vyriausybės iniciatyva bandoma mobilizuoti dešimtis tūkstančių darbuotojų žemės ūkio darbams, o tai jau lyginama su analogiška programa Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau abejojama, kad sunkus fizinis darbas už minimalią algą šiomis dienomis susivilios pakankamai britų. Esą jau anksčiau pastebėta, kad britai tokiame darbe neištempdavo sezono, o darbą mesdavo jau vos po kelių dienų.
„Darbas reikalauja daug vaikščiojimo, lankstymosi. Jei nesi pratęs dirbti lauke ir daug lankstytis, tai į tokį darbą tikrai nenorėsi grįžti“, – teigia ūkyje dirbantis britas David Laramy. Tiesa, vieną britų įmonė visgi nusprendė pasamdyti juodadarbių iš Rumunijos, nes jiems nepakanka laukuose dirbti pasiryžusių britų.
Štai į Stanstedo oro uostą Jungtinėje Karalystėje jau nusileido užsakomasis lėktuvas su 150-čia rumunų. Tokių skrydžių turėtų būti dar mažiausiai penki. Tačiau šis sprendimas pakurstė baimes dėl koronaviruso pandemijos plitimo – esą britai bijo užsikrėsti nuo rumunų, kurie gali atvykti ir iš koronaviruso židinių.
Tik likimo ironija ta, kad būtent rumunų atvykėliai daug labiau rizikuoja nei britai. Britanijoje sergančių koronavirusu yra 120 tūkstančių – tai net keliolika kartų daugiau nei Rumunijoje. Bet įmonė ramina – esą visi atvykėliai bus patikrinti, jiems bus suteiktos sąlygos laikytis reikiamo saugaus atstumo, o jei nors vienas žmogus pajus koronaviruso simptomus ar ims karščiuoti, darbuotojai bus priverstinai karantinuoti specialiuose hosteliuose. Tačiau ar jie bus gydomi nuo koronaviruso taip pat kaip ir britai – kol kas neaišku.
Genė Dobrovolskytė