Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Rusijos vykdoma Juodosios jūros uostų blokada ir Vakarų šalių sankcijos Maskvai sukėlė trumpalaikį kainų šuolį bei pasėjo nerimą dėl didelės bado krizės.

Jungtinių Valstijų ir Urugvajaus mokslininkai modeliavo galimą konflikto poveikį kviečių ir kukurūzų kainoms per ateinančius 12 mėnesių, nagrinėdami įvairius scenarijus.

Vienas modelis parodė, kad jei Rusijos grūdų eksportas sumažėtų perpus, o Ukrainos eksportas per tą laiką sumažėtų gerokai, kukurūzai pabrangtų 4,6 proc., o kviečiai – 7,2 proc., net ir darant prielaidą, kad kiti eksportuotojai galėtų imtis veiksmų ir užpildyti trūkumą.

Pasak tyrimo autorių, kainos kils tol, kol bus ribojamas eksportas.

Tyrimas rodo, kad siekiant panaikinti pasiūlos atotrūkį, kitiems didiesiems gamintojams reikėtų gerokai išplėsti grūdų auginimo plotus.

Jei būtų nutrauktas visas grūdų eksportas iš Ukrainos, Australija turėtų padidinti savo kviečių plotus 1 proc., Kinija – 1,5 proc., Europos Sąjunga – 1,9 proc., o Indija – 1,2 procento.

Remiantis „Nature Food“ paskelbtu tyrimu, dėl tokio žemės naudojimo pakeitimo į atmosferą patektų šiek tiek daugiau nei milijardas tonų papildomo anglies dioksido ekvivalento.

„Dėl karo Ukrainoje vykdomas pasėlių išplėtimas atliekamas didesnio anglies dioksido kiekio išmetimo kaina“, – pažymėjo pagrindinis tyrimo autorius Jerome'as Dumortier (Žeromas Diumotjė) iš O'Neill viešųjų ir aplinkos reikalų mokyklos Indianapolyje (JAV).

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) liepą perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą kartu su užsitęsusiu COVID-19 poveikiu prekybai sukėlė „precedento neturinčią pasaulinę bado krizę“.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenys rodo, kad maisto kainos šiuo metu yra daugiau nei 10 proc. didesnės nei buvo prieš metus.

Nors Maskva ir Kyjivas liepą susitarė atnaujinti kai kurių grūdų eksportą, baiminamasi, kad konfliktas gali lemti daugelį metų kilsiančias maisto kainas.

J. Dumortier teigė, kad šiuo metu nėra aišku, ar kiti grūdų augintojai gali patenkinti pasaulinę paklausą, o tai reiškia, kad kainos gali kilti dar labiau nei prognozuojama modeliuose.

„Pietų Amerikoje, Europoje ir Kinijoje vyrauja sausros sąlygos ir eksporto iš įvairių šalių apribojimai“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.

„Atsižvelgiant į šias kliūtis visiškam prisitaikymui, prekių kainos gali būti didesnės, nei apskaičiuota dokumente“, – pridūrė tyrėjas.