Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), sulaukęs kelių Žemės ūkio rūmų narių kreipimųsi persvarstyti sausio 5 d. priimtą protokolinį nutarimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo, tam nepritarė, tačiau diskutuotų dėl tiesioginių išmokų ribojimo modelio Europos Sąjungos valstybėse KRK posėdyje vasarį, praneša KRK atstovai.

KRK pasiūlė Žemės ūkio ministerijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Siūlyme taip pat norima palikti nuostatą, kad būtų ribojamos tiesioginės išmokos, viršijančios 100 tūkst. eurų, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

KRK Žemės ūkio rūmų narių kreipimusis aptarė trečiadienio posėdyje. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo priima žemės ūkio ministras, su kuriuo KRK sprendimas buvo suderintas, ir viešame jo posėdyje buvo patikinta, kad toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas. Lietuvos žemės ūkio rūmų vienijamų asociacijų atstovai šią savaitę įspėjo, jog smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, jei 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strategijoje bus atsisakyta nuostatos riboti didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas ūkininkams. Anot jų, pusę visos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos gauna absoliuti mažuma žemdirbių – stambiausi Lietuvos ūkiai.

Dėl to dar Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kelios kitos Žemės ūkio rūmų narės pateikė prašymą V. Pranckiečiui palikti postą, esą jis neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams.