Daržovių sektoriuje – permainų vėjai. Daržininkai praėjusią savaitę išgirdo apie laukiančius pokyčius dėl daržovių pakavimo, naujų reikalavimų kruopščiai skaičiuoti savo ūkio paliktą anglies pėdsaką. Tiesa, pokyčiai laukia dar ne šiemet, bet jau netolimoje ateityje. Permainų vėjai ir pačioje daržovių augintojų asociacijoje. Ataskaitiniame susitikime paskelbta, kad ilgametė asociacijos direktorė atsistatydina ir savo vietą užleidžia naujai vadovei.

Pokyčiai dėl pakuočių

Praėjusį penktadienį vykusiame 25-tame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) visuotiniame narių susirinkime aptartos praėjusių metų aktualijos, diskutuota ir apie sektoriaus laukiančius pokyčius. Svarbiausias naujienas pristačiusi ilgametė asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pranešė ir apie pokyčius asociacijoje. Ji paskelbė atsistatydinanti iš direktorės pareigų ir jas nuo praėjusios savaitės pabaigos pradėjo eiti jos pavaduotoja Indrė Lukoševičienė. Tačiau Z.Cironkienė sektoriaus dar nežada palikti ir veiklą asociacijoje tęs kaip ekspertė.

Darbų asociacijai, regis, netruks, nes susirinkime aptarti daržininkų laukiantys iššūkiai. Diskutuota apie pagrindines naujienas iš „Fruit Logistica 2023“ parodos ir „Freshfel Europe“ susitikimo apie šviežių vaisių ir daržovių prekybos ir rinkos tendencijas bei kitas sektoriaus aktualijas. Viena jų – naujai rengiamo Europos Komisijos reglamento pakuočių taisyklės. Pastarosios turės tiesioginės reikšmės visos Europos daržovių augintojams. Mūsų ūkininkai – ne išimtis. „Daržovės yra sveikos mitybos piramidės pagrindas. Mūsų sektorius palieka ir mažiausią CO² pėdsaką, šiuo klausimu esame pirmūnai. Galbūt Europos Komisija pagalvojo, kad šis sektorius visur turi lyderiauti, todėl jam didžiausi reikalavimai dėl pakuočių, lyginant su kitomis ūkio šakomis“, – svarstė Z.Cironkienė, pristatydama, kad augintojams bus uždrausta naudoti nekompostuojamus lipdukus ant vaisių ir daržovių. Lipdukai bus leidžiami tik tuo atveju, jeigu jie bus lengvai kompostuojami. Tačiau tai augintojams papildoma finansinė našta, o be to ir pramonė dar nepasiruošusi tokių lipdukų gamybai, brangios gamybos technologijos, dėl to, greičiausiai, lipdukų bus visai atsisakoma.

Per brangios alternatyvos

Taip pat daržovių augintojai netolimoje ateityje turės spręsti rebusą, kaip pakuoti daržoves, kad jos ilgiau išliktų šviežios, nes į vienkartinį plastiką jų pakuoti nebebus galima, o ekonomiškai pagrįstų alternatyvų kol kas nėra. Alternatyvios pakuotės yra pagamintos iš kartono, popieriaus, celiuliozės ar kitų organinių medžiagų, kurios yra iki penkių kartų brangesnės ir sukels dideles papildomas išlaidas, kurios gamintojams bus per didelės, tad dalį jų teks perkelti vartotojui.

„Pirmiausia vienkartinių plastiko pakuočių bus atsisakyta mažesniems nei 1,5 kg šviežių vaisių ir daržovių kiekiams, nebent bus įrodytas jų būtinumas, siekiant išvengti nuostolių, ypač kalbant apie jautriausias daržoves, pavyzdžiui, žalumynus, kurie greitai suvysta. Mūsų sektorius šiuo klausimu labai skeptiškas, nes akivaizdu, kad turėsime daug didesnius daržovių praradimus. Vadinasi, daugiau daržovių reikės išmesti. Pakuotės yra sukurtos tam, kad apsaugotų produkciją nuo išorinio poveikio, t. y., kad jos ilgiau būtų šviežios, nevystų ir pan. Jau dabar mūsų augintojai plastiko pakuotes naudoja tik kai būtina. Tuo tarpu pažiūrėkime į užsienio prekybos vietas: plastikinis padėkliukas, kuriame kelios daržovės, ir jis dar įvilktas į kitą plastiką. Suprantame, kad einame tvarumo keliu, tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas sprendimas turi būti pasvertas“, – tikino Z.Cironkienė.

Laukia skaitmenizacija

Be kita ko, daržininkams numatoma ir daugiau reikalavimų. „Freshfel Europe“ konferencijoje kalbėta, kad ateityje ant pakuočių atsispindės ir tai, kokį anglies pėdsaką palieka užauginta produkcija. Dėl to ruošiami ir nauji teisės aktai. Tačiau skirtingų ES narių daržininkai nuogąstauja, kad čia vieningai susitarti dėl anglies pėdsako skaičiavimo formulės gali būti sudėtinga. Esą vieni į tai žiūrės lanksčiau, kiti gali taikyti griežtesnę metodiką. Anot Z.Cironkienės, iš preliminariai gautos informacijos, panašu, kad anglies pėdsakas turės būti apskaičiuojamas naudojant 16 skirtingų parametrų. „Mes iškart kėlėme klausimą, kaip tai galės atsispindėti etiketėje. Gavome atsakymą, kad visa ši ir kita informacija turėtų būti talpinama į QR kodus. Juos vartotojai nuskenuos prekybos vietoje ir galės susipažinti su gamintojų pateikta informacija, nes turime ir turėsime tiek reikalavimų, kad jų visų ant vienos etiketės jau nebesutalpinsime“, – ateities viziją dėl naujųjų pakuočių pristatė LDAA ekspertė.

„Moliūgų detektyvas“ tęsiasi

Ataskaitiniame susirinkime taip pat aptartos ne tik ateities, bet ir esamos sektoriaus problemos. Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams dar kartą primintas ir „moliūgų detektyvas“. Moliūgų plotai didėja geometrine progresija, o štai prekinės produkcijos kiekiai nesikeičia. Faktas, kad tarp asociacijos narių moliūgus augina tik 17 augintojų, o deklaruojančių moliūgų augintojų yra daugiau nei tūkstantis – siunčia signalą, kad yra piktnaudžiaujama susietąją išmoka. Z.Cironkienė pabrėžė, kad LDAA valdyba, siekdama apsaugoti sąžiningus augintojus, iniciavo deklaravimo taisyklių pakeitimo projektą. „2022 metais buvo 1 703 ha moliūgų plotų. Tai sudaro vieną ketvirtadalį viso daržovių ploto ir yra pirma daržovė pagal plotą Lietuvoje. Šiemet, jei nebus imtasi priemonių, gali būti, kad moliūgų plotai išaugs iki 3 tūkst. ha. Matome, kad įvestos kontrolės priemonės neveikia. Reikalavimas siųsti nuotraukas iš lauko situacijos nepagerino. Mes Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) tikrintojus įspėjome, kad moliūgų augintojus reikia tikrinti atidžiau, nes nematome išaugusių prekinės produkcijos kiekių. Augintojai nusivylę, nes jie dėl šių „išmokų medžiotojų“ gauna mažesnes susietąsias išmokas“, – dar kartą į fiktyvius moliūgų augintojus dėmesį atkreipė LDAA ekspertė Z.Cironkienė. Ji taip pat sakė, kad burokėlių auginimas taip pat yra „išmokų medžiotojų“ akiratyje, mat gauti nebrangių sėklų nesunku, o pasėliu paskui nelabai rūpinamasi.  

Salėje sėdėjęs patyręs ūkininkas Vidmantas Kvedaras moliūgų auginimą vien dėl išmokų prilygino plėšikavimu vidury baltos dienos. Jis įsitikinęs, kad tuo turėtų rūpintis ne tik NMA, ŽŪM, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pasak jo, dėl sparčiai augančių moliūgų, ridikų plotų klausimo turėtų būti inicijuojama darbo grupė, kuri padėtų suvaldyti susiklosčiusią situaciją. „ŽŪM ir NMA specialistai išvažiuos, o problema lieka. Nebegalima atidėlioti, išeities reikia ieškoti dabar“, – nedelsti ragino ūkininkas.

Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams dar kartą primintas ir „moliūgų detektyvas“. Moliūgų plotai didėja geometrine progresija, o štai prekinės produkcijos kiekiai nesikeičia.

Ir kiti daržininkai piktinosi, kad tokie nesąžiningi žaidėjai atima sunkiai uždirbamą ūkininkų priedą, todėl visiškai logiška nutraukti susietosios išmokos mokėjimą visiems moliūgų augintojams. „Tas pats buvo ir su krapais, kol jiems nebuvo „nuimta“ parama“, – pridūrė susirinkime dalyvavęs ūkininkas Evaldas Masevičius.

Savo ruožtu žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sakė išgirdęs daržininkų pasiūlymą ir jį svarstys. „Ten, kur pinigai, ten ir sukčiai, išgirdome jus, lauksime rašto ir svarstysime šį atvejį“, – užtikrino viceministras.

Daržininkai atkreipė dėmesį ir į jaunuosius ūkininkus, kurie daržovių auginimu susižavi tik dėl moliūgų ar baltųjų, juodųjų ridikų, o gavę pažymą apie narystę asociacijoje ir prioritetinius balus paramai gauti išnyksta iš asociacijos it dūmas, rinkos taip ir nepasiekia jų išauginta produkcija. „Nereikia ginti fiktyviai ūkininkaujančių jaunųjų ūkininkų. Jie įstoja į mūsų asociaciją, metus deklaruoja, kad vykdo veiklą, tačiau nors prašome, kad mus įsileistų į ūkį susipažinti su jų veikla, deja, daugelis ūkio vartų mums taip ir neatveria. Po metų ar kitų sužinome, kad jie veiklos nebevykdo“, – pastebėjo Z.Cironkienė.

Žada statyti tvorą

Valdybos posėdyje taip pat kalbėta ir apie įsisenėjusią stumbrų problemą Kėdainių ir Panevėžio rajono ūkininkų laukuose. Valstybės saugomi žvėrys toliau šeimininkauja daržininkų laukuose, o augintojai nesulaukia garbingos kompensacijos už patiriamus nuostolius. Nors pasigirdo kalbos, kad bus statoma tvora, tačiau daržininkai skeptiški. Jų manymu, tai problemos neišspręs, tačiau tai būtų bent simboliškas žingsnis, siekiant kompromiso.

Susirinkime aptartas ir žaliosios energijos klausimas. Ne paslaptis, kad daržovių augintojai gamyboje sunaudoja nemažai elektros energijos, todėl saulės elektrinių įsirengimas augintojams ypač aktualus. Z.Cironkienė susirinkime dalyvavusiems ūkininkams pasakojo, kad dabar kaimo plėtros programos suteikia galimybę investuoti į saulės jėgaines, pasinaudojant ES parama, tačiau daugeliu atvejų tai padaryti stabdo projekto įgyvendinimo taisyklės. Kitaip tariant, Europos Komisija skatina plėtoti atsinaujinančią energetiką, pagreitinant procesus, palengvinant procedūras, tačiau įgyvendinant projektus yra nemažai kliūčių. LDAA ekspertė kalbėjo, kad pagal projekto įgyvendinimo taisykles, reikia įrodyti, kad bent 15 proc. ūkyje naudojamos energijos yra žalioji, o tai padaryti galima tik prisijungus prie ESO tinklo ir gavus specialią pažymą. „Tiesiogiai neparašyta, kad reikia prisijungti, bet to nepadarius projekto nepavyks įvykdyti, – sakė Z.Cironkienė, o kad pasijungtum, nelygu koks ūkis, pagal ESO pateiktas sąlygas turi dar atlikti nuo keliasdešimt iki milijono eurų vertės tinklų rekonstrukciją. Augintojai juokauja pro ašaras – mūsų kabeliai elektrai pirkti iš ESO tinka, o paduoti pasaugojimui – jau nebe.

LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis pridūrė, kad problema yra tuo pačiu ir paprasta, ir sudėtinga, t. y. pradėjus vykdyti projektą tampa aišku, kad anksčiau išduotas dokumentas nieko nereiškia ir iš ESO reikia gauti dar kitą popierių, už kurį tenka nemažai sumokėti. „Tačiau galiausiai ūkininkas supranta, kad kartu gavo nesunešiojamas kurpes ir sąlygų įvykdyti neįmanoma. Iš visų pusių deklaruojama, kad statykime saulės elektrines, būkime nepriklausomi, tačiau ESO mus grąžina į realybę ir sudaro tiesiog neįgyvendinamas sąlygas“, – atvirai kalbėjo M.Laukaitis.