Luksnėnų kaimo (Alytaus r.) jaunasis ūkininkas Šarūnas Naruševičius ėmėsi šiltnaminės daržininkystės – augina 40 veislių pomidorus, agurkus. 36 metų vyras sako, kad augina taip, jog atsikandus agurko ar pomidoro, jais pakviptų visi namai. Į šiltnaminę daržininkystę jį atvedė tėvų pavyzdys – jau bus 39 sezonas, kai jie savo gamybos spaudykloje spaus obuolių, paskanintų kitais įvairiais vaisiais, sultis. Nuo jų viskas ir prasidėjo. Dabar tikisi spausti sultis ir iš pomidorų, kurie užaugs šiltnamiuose. Tuo ir paaiškina, kodėl augina tiek daug veislių pomidorų.
Pradėjo nuo šiltnamių
Ne tik Dzūkijoje, bet ir Lietuvoje
norintis paskleisti gerą žinią apie savo auginamus kaimiškus pomidorus, agurkus
Š.Naruševičius atviras – kaip jaunasis ūkininkas jis savo veiklą pradėjo pernai
liepos 10 dieną ir šiemet švenčia pirmąjį savarankiško ūkio gimtadienį. Anot
pašnekovo, jis dirba ne tik dėl pinigų, bet ir dėl žmonių. Mat Lietuvoje
pasigenda be trąšų, augimo stimuliatorių užaugintų pomidorų, agurkų. „Man įdomu
tai, ko neturi kiti ūkininkai. Todėl auginu labai daug veislių pomidorų“, – pasakojo
jis, suskaičiavęs, kad šiuo metu šiltnamyje augina 40 veislių pomidorus.
Jaunas vyras įsirengęs šiltnamių angarų kompleksą – iš viso jie užima beveik 800 kv. m plotą. Š.Naruševičius įsikūrė pagal Jaunojo ūkininko įsikūrimo programą. Prieš 5 mėnesius gavo šiltnamių metalines konstrukcijas ir per žiemą pasistatė erdvius šiltnamius. Juos uždengė dviguba plėvele, su 20–30 cm pripučiamu oro tarpu, todėl daržoves šiltnamiuose galės auginti ir žiemą, šildant orą lempomis. Ūkininkas pasakojo, kad žemės šiltnaminėms daržovėms auginti parsivežė iš Latvijos, įsigijo ir sumontavo laistymo sistemas.
Nuo kitų metų pavasario savo ūkyje 1,5 ha plote įkurs ir daržus. Lysvėms pridengti įsigijo agroplėvelės, laistymo sistemas. „Viską jau susiruošęs. Daržuose auginsiu ekologiškai – be trąšų, be stimuliatorių, kaip dabar auginu šiltnamiuose. Bus tik laistymas tvenkinio vandeniu“, – aiškino ūkio įkūrėjas.
Tokį ūkį Š.Naruševičius kuria dėl sveikų daržovių, kurios taptų atsvara, jo žodžiais tariant, „plastmasinėms“. „Skonis kitoks, nes tai yra naminės daržovės – atsikandi ir pakvimpa visi namai. Žmonės giria, kad toks agurkas labai skanu su rūkytais lašinukais, dešra. Atvažiavęs žmogus prie mano akių pats gali nusiskinti, pasirinkti kokių nori. Viskas vyksta draugiškai“, – sakė ūkininkas iš Luksnėnų.
Pasiteisinęs sulčių verslas
Jaunas vyras pasakojo, kad jis yra sulčių spaudėjų šeimos atstovas. Todėl jiems reikalingi burokėliai, morkos, tie patys pomidorai. Sultims tinka įvairios daržovės. Šarūno tėvai – Rima ir Algis Naruševičiai – pirmieji sulčių spaudėjai Pietų Lietuvoje, šį verslą plėtojantys 38 metus, o jų sūnus į bendrą verslą įsijungęs jau apie 20 metų.
Sultys, kurias spaudžia Naruševičių šeima, paklausios, todėl jie taip ilgai išsilaiko šiame versle. Sūnus Šarūnas tai grindžia paprastai – jie dirba taikydami savo technologiją, ne tik spaudžia sultis, bet net ir išgraibo iš puodo putas, kai sultis kaitina, kad kiekvienas gautų geros kokybės galutinį produktą. Sėkmės raktas, anot Šarūno, slypi darbų organizavime – dirba vien tik šeimos nariai, samdomų svetimų žmonių nepriima. „Nebūna jokių prarūgimų, jokių nesąmonių, patys atsakome už sulčių kokybę. Daug pasako tai, kad mūsų obuolių sultis pardavinėja net kai kurie restoranai“, – džiaugėsi šeimos įdirbiu jaunas ūkininkas.
Jis atskleidė ir Naruševičių šeimos
sulčių spaudyklos technologiją – dirba senoviškai. Tarnauja tėčio – A.Naruševičiaus
sumeistrautas spaudimo presas, kita tam būtina įranga. „Tėtis sugalvojo, sukonstravo
ir savo rankomis įrenginius pagamino, – pasakojo Šarūnas. – Jie sutarkuoja
obuolius, kitus vaisius ar daržoves. Yra aparatas, kuris pakelia ir obuolius
supila į „tarką“, kai šie ten subyra, tada sutarkuoja, o tarkiai keliauja į
spaudimo „palas“ (maišus), kurie išdėlioti 5 aukštuose. Tada stūmokliu spaudžia
žemyn ir išbėga sultys.“
Kasmet, pasak Šarūno, sulčių spaudimo apimtys vis didėjo ir didėjo. Jos dabar
jau pasiekusios norimą ribą – virto šeimos sulčių spaudimo cechu. Alytaus
rajone luksnėniškių Naruševičių sulčių spaudyklą žino daugelis, ragavę
produkcijos. Š.Naruševičius nepamena, kad kuris nors žmogus būtų pasakęs blogą
žodį, skųstųsi, kad prarūgo, buvo blogo skonio. Kiekvieną rudenį Naruševičių ceche
spaudžiamos 20–25 rūšių sultys, paskanintos įvairiais vaisiais, daržovėmis,
uogomis.
Kai prisiaugins šiltnamiuose daug pomidorų, dalis jų bus panaudoti sultims. Ūkininkas
tiki, kad 40 veislių pomidorų auginimas pasiteisins, nes kuo daugiau įvairių
pomidorų, tuo daugiau skonių sultyse. Kiek pomidorų nenupirks žmonės, anot jo, tiek
nukeliaus į spaudyklą. Turės išskirtinių sulčių, kokių neturi kiti. Realizuoti
jau dabar turi kur – sulčių nori kavinės, o viena Alytaus kebabinė jau pjausto
Šarūno išaugintus šviežius agurkus į kebabus, norėtų ir kitos, bet jis dar nesuspėja
tiek priauginti, kiek žmonės nori sveikų daržovių.
Suteiktas „Rakto skylutės“ ženklas
Daržininkas vardijo, kad liepos pradžioje savo ūkio šiltnamiuose jis augino pomidorus, agurkus, arbūzus, melionus, bazilikus, ridikėlius, salotas. Tačiau jo planuose – auginti ir daugiau daržovių. Tad sustoti nežada – didins asortimentą.
Daržininkystę Š.Naruševičius pamilo per tėvelius. Jo tėvai ir jis pats visą gyvenimą gyveno kaime. „Be to, pasižiūrėjus į šiuolaikines kainas ir tai, kas čia darosi aplinkui tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje – daržovės su GMO, vos ne spausdintuvais atspausdintos, – taip ir nusprendžiau: gal jau aš pasiaukosiu ir būsiu kitiems duodantis žmogus“, – pasakojo jis.
Savo pastangas Šarūnui pavyko įteisinti – neseniai Alytaus rajono ūkininkas prisijungė prie sveikatai palankesnių maisto produktų gamintojų būrio ir „Rakto skylutės“ ženklinimo sistemos. Šiuo ženklu ženklins savo auginamą produkciją. Alytaus rajono Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai pranešė, kad Šarūno ūkyje auginami ir parduodami aštuonių veislių fasuoti pomidorai ir vienos veislės agurkai atitinka sveikatai palankaus maisto, ženklinamo tarptautiniu „Rakto skylutės“ ženklu, kriterijus.
„Rakto skylutės“ ženklu ženklinami mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų turintys produktai ir gaminiai be saldiklių, o grūdų turinčiuose šiuo ženklu ženklinamuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų“, – sako Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Jolanta Jakubauskienė, pastebėdama, kad gyventojai daržovių valgo vis dar per mažai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir kasdien suvartoti jų bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojai daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau.
„Džiaugiamės, kad vaisių ir daržovių galima įsigyti ir Alytaus rajone užaugintuose daržininkystės ūkiuose, tačiau gyventojai jų vartoja per mažai“, – sako J.Jakubauskienė.
2022 metais Alytaus rajone
atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas, kuriame buvo analizuojami ir mitybos
įpročiai, parodė, kad vos kas antras Alytaus rajono savivaldybės gyventojas
bent kartą per dieną valgo šviežių daržovių (neskaitant bulvių). J.Jakubauskienė
primena, kad daržovės – puikus vitaminų ir mineralinių
medžiagų šaltinis, kuris mažina riziką susirgti širdies, kraujagyslių ir
kitomis ligomis, ir pataria vartoti jų kuo daugiau. Alytaus rajone „Rakto
skylutės“ ženklu paženklinta 13 gaminių.
Pasak specialistų, siekiant užtikrinti sveiką mitybą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į „Rakto skylutės“ ženklu ženklinamus produktus negalima dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto naudą sveikatai (pvz., mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima praturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, visais atvejais produktas turi tapti palankesniu sveikatai. Šis ženklas puikiai atpažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje.
Talkino dukra
VL kalbintas ūkininkas Š.Naruševičius tikino, kad reikėjo pasistengti, norint
produkciją ženklinti „Rakto skylutės“ ženklu. „Nėra taip sudėtinga, iš tikrųjų
nėra taip baisu, bet reikėjo paruošti sąrašus, atlikti tyrimus, o paskui per vieną
savaitę susitvarkėme dokumentaciją“, – rezultatu džiaugėsi jis.
Jis jau turi ir produkcijos pirkėjų. Daržininkui produkcijos nereikia niekur vežti, viskas išvažiuoja iš ūkio. Daugiausia perka jaunos šeimos. Už kilogramą agurkų daržininkas prašo 2,50 euro. Pomidorų kaina priklausys nuo veislės. Jų auginimą pradėjo nuo juodųjų pomidorų, kurie daržininką patraukė elegancija ir išskirtine forma. Pomidorų veislių sąrašas vis ilgėjo. Šarūnas tikino, kad visos sėklos buvo daigintos tiktai namuose. Tėčiui daigykloje dirbti pagelbėjo 4 metų dukra Vytė – ji kartu su tėčiu terpė sėklas.
„Su jokiais iššūkiais nesusiduriu, nes stengiuosi, darau, o jeigu stengiesi, darai, tai automatiškai grįžta, jeigu mato, kad tu stengiesi, tai ir kitas stengiasi tau padėti. Geras pavyzdys užkrečia“, – teigė Dzūkijos krašto daržininkas.