Lietuvos žemdirbiai su didžiulėmis viltimis vėl grįžta prie cukrinių runkelių auginimo – kasmet jais apsėjami vis didesni žemės plotai, nes dviem mūsų šalyje likusioms cukraus gamybos įmonėms gaminti cukrų iš lietuviškų saldžiavaisių runkelių apsimoka. Mat žaliavinio cukraus kaina yra tokia, kad ir jį gaminti – apsimoka. Tik cukrinių runkelių augintojų entuziazmą pristabdo pati gamta, šiemet pašykštėjusi lietaus.

Broliai ėmėsi runkelių

Vis daugiau Šakių rajono jaunųjų ūkininkų įsilieja į cukrinių runkelių augintojų gretas. Darius Stonkus savame ūkyje šiemet dar tik pradėjo auginti cukrinius runkelius. Jam šis sezonas – pirmasis. Tuo tarpu jo broliui Jauniui Stonkui tai jau trečiasis sezonas, kai augina cukrinius runkelius. Po ilgos pertraukos broliai Stonkai atgaivino savo tėvų šeimos ūkio tradicijas – grįžo auginti šią kultūrą.

Ūkininkas J.Stonkus „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad tokį pasirinkimą priėmė įžvelgęs šios kultūros auginimo ekonominius privalumus. Todėl šiemet J.Stonkaus ūkis cukrinių runkelių auginimo plotus išplėtė iki daugiau nei 500 hektarų.

  Broliai Stonkai išaugintus cukrinius runkelius pagal susitarimą pristatys į abu Lietuvos cukraus fabrikus. Iš J.Stonkaus ūkio didžioji dalis išaugintų saldžiųjų šaknų keliaus į Marijampolėje veikiantį fabriką. Jam šiuo maršrutu saldžiąsias šaknis pristatyti esą būsią patogiau. Mažesnę jų dalį planuoja vežti į Kėdainių cukraus fabriką. „Ne dėl apsidraudimo toks dvigubas apsisprendimas. Paprasčiausiai, taip jau išėjo. Lėmė tai, kad abu fabrikai sulygino žaliavos supirkimo kainą“, – aiškino J.Stonkus.

Cukriniai runkeliai Stonkams nėra jokia naujiena. Mat juos prieš kelis dešimtmečius kasmet augindavo jų tėveliai. Nors anksčiau augino, bet atotrūkis padarė savo. Anot ūkininko Jauniaus, per tą laiką, kai šeimos ūkis buvo atsisakęs juos auginti, daug kas pasikeitė – keitėsi veislės, modernėjo technika. Todėl ūkininkui teko viską pradėti iš naujo – nusipirkti ir sėjamąsias, ir kasamąsias.

Jaunas Šakių krašto ūkininkas nesigaili į savo ūkį įsileidęs šią kultūrą. Pasak J.Stonkaus, yra iš to didelis pliusas – rudenį ilgam įdarbinami žmonės, jie visada turės darbo vos ne iki žiemos vidurio. Be to, kai stabilizavosi runkelių supirkimo kaina, parduoti derlių bus ekonomiškai naudinga. Anot jo, ūkiui turėtų būti pliusas, ypač, jeigu ir toliau išliks geros cukrinių runkelių supirkimo kainos. Tad J.Stonkus beveik neabejoja, kad runkelių plotai jų ūkiuose turėtų dar didėti.

Jis VL minėjo, kad cukriniai runkeliai pasitarnauja ir ūkio sėjomainoje bei žengiant kartu su žaliuoju kursu. „Daugiau einame į vasarinių kultūrų auginimą. Dabar, kai įgyvendinamos žaliojo kurso idėjos, vasarinių reikia auginti daugiau, o įsileidus cukrinius runkelius, mums labai gerai susidėlioja sėjomaina. Ypač, kad kito pasirinkimo net ir neturime“, – sakė jis.

J.Stonkaus ūkyje, be cukrinių runkelių, šiemet iš vasarinių dar po nedaug auginama pupų, žirnių, kukurūzų. Didžiausią dalį tarp vasarinių užima cukriniai runkeliai ir dar vieną dalį užima žaliasis pūdymas, nes pagal žaliąjį kursą ir jis ūkyje reikalingas. 

Sėja buvo vėlyva

Šakių r. ūkininko J.Stonkaus laukuose cukriniai runkeliai šiemet pasėti gana vėlai – juos sėti pradėjo tik po Velykų, apie balandžio 15 dieną. Anksčiau sėti negalėjo – buvo per šlapia. Ankstesniais metais cukrinių runkelių sėja Zanavykijoje būdavo užbaigiama iki balandžio 5 dienos. Šis ūkininkas atkreipė dėmesį, kad ten, kur dirvos šiek tiek sunkesnės, kad runkeliai sudygtų tvarkingai, tolygiai, gražiai, trukdė drėgmės stygius. 

J.Stonkaus ūkyje iš viso priskaičiuojama netoli 2 tūkst. ha dirbamos žemės, iš jų – daugiau nei 500 ha šiemet apsėta cukriniais runkeliais.

Dar labiau šiemetė cukrinių runkelių sėja vėlavo pas tuos ūkininkus, kurie neturėjo savo sėjamųjų ir laukė, kol galės jas išsinuomoti. Kai daug ūkininkų Marijampolės regione vėl ėmėsi auginti cukrinius runkelius, o darbus reikėjo atlikti tuo pačiu metu, pritrūko sėjamųjų. Ne visi jauni ūkininkai turi galimybių taip greitai įsigyti techniką. O tie, kurie įsigiję, pirmenybę teikia saviems darbams – visus spaudė laikas. Tad kai kuriuose šalies ūkiuose cukrinių runkelių sėjos darbai prasitęsė ir į gegužės pirmąją savaitę.

Ūkininkams – viltingi metai

ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiemet kooperatyvo nariai sezoną pasitiko kur kas stabilesnėmis nuotaikomis. Mat augintojams abu cukraus fabrikai skyrė gana gerą, konkurencingą runkelių supirkimo kainą. Jo duomenimis, tiems, kurie pernai augino runkelius, mokės po 51 eurą už 1 toną bazinio cukringumo (16 proc.) runkelių, o tiems, kurie pernai neaugino ir pradėjo auginti kaip nauji augintojai, mokės po 50 eurų už 1 toną bazinio cukringumo runkelių. „Šiais metais kaina tikrai gera. Esame patenkinti, už tai ir cukrinių runkelių plotai šiais metais pas mus gerokai padidėjo“, – kalbėjo A.Pališkis.

Kalbinto ŽŪK vadovo duomenimis, išsiplėtė auginimas hektarais, todėl Marijampolės cukraus fabrikas perdirbimui turėtų turėti apie 260–270 tūkst. tonų sutartinių runkelių. Anot jo, palyginti su ankstesniais metais, tai gana nemažas kiekis.

„Jeigu įsipareigojome užauginti 270 tūkst. tonų, tai padalinkime iš 66 tonų (vidutiniškai tiek kasama iš ha), tai būtų apie 4 tūkst. hektarų Marijampolės regione.

Augintojų lūkesčiai sugrįžo į vietas. Būtų labai didelis noras, kad supirkimo kaina būtų sutariama ne vieneriems metams, kad ir toliau išliktų pakankamai patraukli, o ūkininkai norėtų ir galėtų auginti šią kultūrą, iš jos pakankamai uždirbtų, galėtų atsinaujinti techniką, kuri yra jau labai sena. Tai tikrai tikimės, kad šis kainos pakėlimas bus ne vienkartinis reikalas“, – lūkesčiais pasidalino ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vienija apie 63 narius augintojus.
Kai buvo nerentabilu auginti cukrinius runkelius, dalis augintojų buvo pasitraukę, dalis – išėjo dėl pensinio amžiaus, bet dabar ateina nemažai jaunų augintojų. „Šiemet nemažai naujų veidų ir dalis žada stoti į kooperatyvą. Todėl manau, kad mūsų ŽŪK narių skaičius kažkiek dar padidės“, –kalbėjo A.Pališkis, priminęs, kad plotai didėja ir be paraginimo – jei anksčiau suvalkiečiai ir zanavykai noriau augindavo grūdines kultūras, tai dabar ir vėl sugrįžta prie runkelių.

Besidžiaugdami gera kaina, ūkininkai stebi laukus. Mat kenkėjų antplūdžiai būna ir cukriniuose runkeliuose. „Pas mus runkelių sudygimas gegužės 3 savaitę buvo geras, tik su žolėmis reikėjo kovoti. Yra pavojus, kad gali užpulti runkelinė muselė, kaip visada, kai augalėliai bus išleidę pirmuosius 4–8 lapelius. Tuomet, kaip kiekvienais metais, purkšime. Jeigu gerai seksis, kaip galima spręsti dabar, turėtų būti neblogas derlius“, – viltingai į vasarą žvelgė A.Pališkis.

Iššūkių netrūksta 

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas VL tikino, jog, nepaisant gan neblogų supirkimo kainų, šie metai runkelių augintojams yra sunkūs, pilni iššūkių. „Gal kaina ir įspūdinga, bet reikia atsižvelgti, kad brango trąšos, degalai, darbo jėga, bus brangesnės ir kasimo paslaugos“, – pastebėjo pirmus metus kėdainiečių kooperatyvui vadovaujantis M.Garuckas. 

Jo teigimu, gegužei baigiantis pas juos cukrinių runkelių laukams labai trūko lietaus. Cukriniai runkeliai dygo sunkiai ir buvo vietų, kur jie dar nebuvo prasikalę. „Kai ilgai nebūna lietaus, išlenda neplanuotos problemos – dirvos įdirbimo, technologinių procesų, o pati svarbiausia – kaip išsaugoti dirvoje drėgmę. Paprastai lietus ištaiso technologines klaidas. Anksčiau ar vėliau subertos sėklos tolygiai sudygdavo, bet šiemet cukriniai runkeliai Vidurio Lietuvos ūkiuose kai kur dar nesudygę – gegužės mėnesį lietaus beveik nebuvo. Kai kur jau gresia net ir stichinė sausra“, – atkreipė dėmesį ŽŪK vadovas.

Kai runkeliai sudygsta, anot M.Garucko, ūkininkai susiduria su kitu iššūkiu – šalnomis. Šiemetės buvo itin aktyvios. Šalnos skirtinguose regionuose paveikė skirtingai. Pavyzdžiui, suvalkiečiai jomis nesiskundžia, bet kai kur nušniokštė pavasarinės trumpos, bet gausios liūtys, kurios kai kur tiesiog nuplovė pasėtus ar pradėjusius dygti cukrinius runkelius. Tad kai kam juos teko net atsėti.

„Dar atėjo naujas iššūkis – šiemet ES buvo sėjamos nebeicuotos cukrinių runkelių sėklos, nes nebuvo galima naudoti įprasto beico, kuris apsaugodavo nuo cukrinių runkelių lapus graužiančių vabalų – po beicavimo atsikandęs lapo jis žūdavo. Beicuoti „Force 20“, kurių sudėtyje nėra neonikotinoidinio insekticido, nes ES uždraudė naudoti beicus su šiuo insekticidu. Naujasis beicas nesuteikia apsaugos nuo rapsinių spragių ir minamusių. Tad vabalai runkelių lapus grauš, o ūkininkas, kovodamas su kenkėjais, turės purkšti visą lauką. Purškimas pakenks visiems vabalams, nesvarbu, ar jie kelia pavojų runkeliams, ar ne. Toks sprendimas – nelabai suprantamas“, – naują problemą aiškino pašnekovas. Tiesa, anot jo, kol kas cukrinių runkelių pasėliuose rapsinių spragių ir minamusių antplūdžio dar nestebima – šie kenkėjai dar nebuvo pasirodę. Bet apsiraminti negalima – ūkininkai turi nuolat stebėti dygstančių cukrinių runkelių būklę. Jeigu randa – imtis priemonių.

Anot M.Garucko, nors kova su kenkėjais – ateities, kad ir netolimos, reikalas, bet dabar didžiausią galvos skausmą cukrinių runkelių augintojams kelia kritulių stygius ir nusistovėjusi sausra.

„Ne pirmą dešimtmetį ūkininkai puikiai žino, kad cukrinių runkelių sudygimas – pirmoji sąlyga, kad jie užaugtų, bet dar reikia, kad ir gamta juos pamylėtų. O ir pačiam negalima padaryti klaidų, nes tai jautrus augalas“, – kalbėjo ūkininkų atstovas iš Kėdainių.             

Jis pastebėjo, kad šiemečiai cukrinių runkelių pasėliai labai priklauso nuo konkretaus ūkio – yra tokių, kurie sugeba laikytis technologijų, geba „nepaleisti“ drėgmės iš dirvos, kad sėjant cukrinio runkelio sėkla „atsigultų“ į drėgną žemę, drėgna žeme būtų ir užklojama. Gavusi drėgmės, luobelė skyla ir prasideda dygimo procesas. Bet jei sėkla nugula į „pelenus“ – perdžiūvusią dirvą, tuomet sėklai jokio skirtumo, ar ji guli sandėlyje, ar tokioje žemėje.

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko pastebėjimu, cukrinių runkelių supirkimo kainai pašokus į viršų, jų auginimo griebėsi labai daug naujų, nepatyrusių augintojų arba sugrįžo neauginusieji ilgus metus. „Technologinės klaidos rodo, kad rudenį nebuvo ruoštasi runkelių auginimui. Jei rudenį purškei chemikalais, tai pavasarį sodinant cukrinius runkelius jie tą jaučia ir gali nutikti taip, kad toje dirvoje gali neaugti“, – aiškino M.Garuckas.

Pasak pašnekovo, neužtenka runkelius užauginti, dar reikia sugebėti juos tinkamomis sąlygomis nukasti, susandėliuoti ir geros kokybės pristatyti į fabriką. Tada augintojas gali šiek tiek pailsėti. Bet neturi prarasti ir budrumo, domėtis, kas vyksta cukraus rinkoje.

„Žaliavinio cukraus kaina yra aukšta, dabar cukraus kaina rinkoje yra pašokusi į viršų, o pati rinka – gal net kaistanti, nes jaučiamas žaliavinio cukraus deficitas. Galima pastebėti net stagnacijos požymių – stojo prekyba žaliaviniu cukrumi. Mat gali būti, kad į ES šalis žaliavinio cukraus bus atvežta iš Ukrainos, nes importuojamam cukrui nėra keliami tokie dideli kokybiniai reikalavimai, kaip gaminamam ES – galutiniame produkte neturi būti tam tikrų cheminių medžiagų pėdsakų, ir tai griežtai kontroliuojama, turi būti auginimo procesų atsekamumas“, – analizavo M.Garuckas.