Cukrinių runkelių augintojai bei jų perdirbėjai šių metų sezoną baigė skirtingu laiku. Į Marijampolės cukraus fabriką saldžiosios šaknys iš ūkių baigtos vežti gruodžio pradžioje, o į Kėdainių cukraus fabriką – prieš pat šventes. Viename fabrike gamyba baigta antrąją gruodžio savaitę, kitame – tarpušvenčiu, pasitinkant Naujuosius. Viliamasi, kad Lietuva ir toliau – 2023 metais – išliks cukrinių runkelių augintojų kraštas. Tokios tendencijos egzistuoja šiuo metu. 

Išbandymai šalčiu, pusnimis ir plikledžiu

Pasak AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, nors žemdirbiai rudenį ir nukasė visus cukrinius runkelius, bet netrūko ir iššūkių. Šiemetė žiema užklupo anksti – lapkričio pradžioje. Kai temperatūra nukrito iki 8–10 laipsnių šalčio, žemdirbiai šakniavaisių rauti iš viso negalėjo. Tačiau laimė, kad tuo metu laukuose nenurautų runkelių buvo jau ne tiek daug. Ūkininkai turėjo palaukti, kol šaltis atlėgs, temperatūra šoktelės, tada ir užbaigė rauti paskutinius laukuose likusius runkelius.

Kitas išbandymas jų laukė lapkričio pabaigoje–gruodžio mėnesį, kai iškrito labai daug sniego ir pusnys komplikavo įvažiavimą į laukus ir išvažiavimą iš jų. Tuo metu buvo nutrūkęs runkelių tiekimas fabrikui. „Daugiau susidūrėme su logistikos problema nei problemomis pačiame fabrike, nes mūsų įmonė pasiruošusi dirbti ir esant neigiamai temperatūrai. Gali būti ir minus 20, ir daugiau šalčio, tai nėra didelė problema fabrikui, bet iššūkis – išvežti žaliavą iš laukų“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino S.Morezis.

Rezultatai viršijo lūkesčius

Dėl atšiaurių orų nukentėjo ir cukrinių runkelių kokybė. Nors visi runkeliai kaupuose buvo pridengti, bet nedidelė dalis jų ir apgedo – pašalo kaupuose palei žemę, dalis apšalo bevežant į perdirbimo įmonę. S.Mozerio duomenimis, nukentėjusio derliaus procentas buvo nedidelis, todėl gamybos Kėdainių cukraus fabrike labai nepaveikė.

Atvirkščiai – runkeliai šiemet tiek ūkininkus, tiek perdirbėjus džiugino kokybe – jie buvo labai cukringi, švarūs. Direktoriaus S.Mozerio duomenimis, šiemečių runkelių vidutinis cukringumas siekė 18,5 proc., kai bazinis yra 16 proc. Jo aiškinimu, vien dėl cukringumo runkelių supirkimo kaina buvo apie 30 proc. aukštesnė. Šiemet runkeliai buvo ir itin švarūs – viršijo 94 proc. Kokybiniai rodikliai mažai keitėsi ir žiemai įsibėgėjant. Kaip skelbia įmonė, 49 savaitę Kėdainių cukraus fabrike runkelių cukringumas siekė 18,42 proc., o švarumas 91,22 proc.

Tiesa, derlius (tonomis ir 1 ha) buvo vidutinis, tačiau, lyginant su praeitais metais, 5 tonomis aukštesnis iš 1 ha. Todėl, anot S.Mozerio, nors derlius tonomis nebuvo rekordinis, bet labai „atsvėrė“ cukringumas. Jis palygino, kad pernai jų fabrike atvežtų runkelių cukringumas siekė 17,2 proc. ir derlius buvo 5 tonomis mažesnis, o šiemet yra daug geresnis.

S.Mozeris: „Šiemetė žiema užklupo anksti – lapkričio pradžioje. Kai temperatūra nukrito iki 8–10 laipsnių šalčio, žemdirbiai šakniavaisių rauti iš viso negalėjo. Tačiau laimė, kad tuo metu laukuose nenurautų runkelių buvo jau ne tiek daug.“

„Šiemet išbandėme dirbti sunkesnėmis sąlygomis. Kai daugiau sniego, daugiau šalčio. Matome, kad tiek ūkiuose, tiek pas mus gamyba kontroliuojama ir ūkininkai susitvarkė su tam tikrais iškilusiais sunkumais“, – sakė įmonės atstovas.

Lengvas sezonas

Pietų Lietuvos regiono cukrinių runkelių augintojai Kalėdų šventes galėjo pasitikti be ūkinių rūpesčių. Kalbinti ūkininkai sakė, kad darbymetis buvo palyginti sklandus, didelių sunkumų nekilo. Tad ir ankstyva žiema, šaltis bei gausus snygis cukrinių runkelių pristatymo į Marijampolės cukraus fabriką beveik nepaveikė.

„Šis ruduo kaip niekad buvo palankus cukrinių runkelių augintojams, nebuvo sunku juos išvežti. Per darbymetį laukuose nebuvo per daug drėgmės. Tačiau runkelių supirkimo kaina šiemet nebuvo labai gera, tad ir augintojų nebuvo tiek, kiek norėtų Marijampolės cukraus fabrikas. Perdirbėjai negavo tiek runkelių, kiek jiems reikėtų“, – aiškino žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius VL patvirtino, kad šie metai nebuvo itin sudėtingi – jie ir augintojai visus darbus spėjo nudirbti laiku. Be to, šis sezonas Marijampolėje buvo labai trumpas, todėl ir augintojai suspėjo laiku, dar iki žiemos išbandymų, suvežti žaliavą.

Įmonės vadovo teigimu, geras, palankus sezonas buvo ir patiems gamybininkams–perdirbėjams – gamyboje nebuvo jokių sustojimų, fabrikas dirbo našiai, runkeliai buvo cukringi. Gamyba baigta, krosnys ilsisi, o fabrikas užkonservuotas žiemai. 

A.Pališkis aiškino, kad Marijampolės cukraus fabrikas visada norėdavo supirkti apie 250 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarčių turėjo tik 180 tūkst. tonų, tad perdirbimo sezonas buvo kur kas trumpesnis. ŽŪK valdybos pirmininko duomenimis, iš laukų į fabriką ūkininkai paskutinius runkelius suvežė maždaug iki gruodžio 6–7 dienos, o perdirbti cukrinius runkelius Marijampolės fabrikas baigė apie gruodžio 10 dieną. A.Pališkio pastebėjimu, lietaus šiuose kraštuose nebuvo per daug, todėl jie gana sausai kasė šaknis, tai ir runkelių purvingumas neišaugo – Marijampolės fabrike jis siekė apie 9,7 proc., kai anksčiau yra buvęs net ir iki 11 proc. Dar vienas rodiklis, kuris lėmė gerus rezultatus, šiemet užderėję runkeliai buvo labai cukringi. Marijampolės fabrike vidutinis runkelių cukringumas siekė apie 18,22 proc. 

Atveria platesnes galimybes 

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S.Mozeris VL pasakojo, kad šiemet atsiradusi rinka cukrui pagaliau ir perdirbėjams leidžia cukrų gaminti rentabiliai, gaunant normalias pajamas. Anot S.Mozerio, ne paslaptis, kad yra buvę laikotarpių, kai reikėdavo padirbėti ir į „minusą“. Šiuo metu, jo pastebėjimu, cukraus kainos stabilios, cukraus paklausa didžiulė ir net jaučiamas šio produkto trūkumas.

„Visa tai mus įgalina ateityje ir jau kitais metais gaminti daugiau cukraus, ką mes ir darome – pasirašome kontraktus su grįžtančiais ir naujais augintojais. Kitais metais Kėdainių fabrike mažiausiai 20 proc. padidinsime gamybą. Runkeliai konkuruoja su kviečiais ir kitomis alternatyviomis kultūromis“, – kalbėjo S.Mozeris.

Fabriko žemės ūkio vadovas tikino, kad žemdirbiai nenusivils – fabrikas beveik padvigubino kitų metų cukrinių runkelių supirkimo kainą. 100 proc. apmokės transportavimo išlaidas arba siūlo nemokamą paslaugą – jeigu augintojas norės, jų samdyta transporto kompanija atvažiuos pas ūkininką į laukus, pakraus runkelius į priekabą ir atveš žaliavą į fabriką. Anksčiau Kėdainių cukraus fabrikas žaliavos augintojams kompensuodavo 80 kilometrų atvežimo išlaidas, o likusią sumą iš savo kišenės dengdavo pats ūkininkas. 

„Mums nesvarbu, kur ūkininkas augina runkelius. Nuo 2023 metų visiems augintojams bus sudarytos vienodos sąlygos. Nėra skirtumo, kur augina runkelius, ar Kėdainių rajone, ar Šakių, Vilkaviškio rajonuose, ar Dzūkijoje, ar kažkur Latvijos pasienyje. Gaus lygiai tokius pat pinigus – kompensuosime visas transportavimo išlaidas“, – sakė jis.

Imtis radikalių permainų, pasak S.Mozerio, paskatino rinka ir cukraus poreikis, todėl jie nusprendė nelaukti, judėti greičiau. Kita priežastis – Baltijos cukraus rinka yra deficitinė, todėl ir jo poreikis yra daug didesnis. Cukrų gamina vos du fabrikai visame Baltijos regione, esantys Kėdainiuose ir Marijampolėje. „Atvežtinio cukraus, net ir iš kaimyninių šalių, logistikos kaštai visada bus didesni negu mūsų“, – tikino fabriko atstovas. 

Perspektyva ateičiai

A.Pališkis VL patvirtino, kad ateinantiems metams Lietuvos cukrinių runkelių perdirbėjų siūlomos supirkimo kainos yra nepalyginamai geresnės. Dėl to smagu ir augintojams. Jo duomenimis, Kėdainių cukraus fabrikas 2023 metais siūlo apie 50–51 eurą už toną, tuo tarpu Marijampolės cukraus fabrikas – 46 eurus už toną. „Bet mes neprarandame vilčių, kad ši kaina dar bus padidinta, atsižvelgiant į kur kas aukštesnę kitų cukraus gamintojų siūlomą kainą, – ūkininkų viltimis pasidalino A.Pališkis. – Tikimės, kad neliksime nuskriausti ir turėsime kažką panašaus, kaip ir Kėdainių krašto augintojai. Tuomet augintojams nereikės blaškytis.“

ŽŪK valdybos pirmininkas skaičiavo, kad net ir ūkininkams labai padidėjo cukrinių runkelių auginimo kaštai – brango trąšos, augalų apsaugos priemonės, darbo jėga, neįtikėtinai kilo žemės ūkio technikos kainos. „Į visa tai reikia atsižvelgti. Tad augintojams pelningumas gal ir nebus labai išaugęs, bet tiesiog dirbti bus rentabiliau negu šiais metais“, – svarstė jis.

Tokios ateities perspektyvos Suvalkijos ūkininkams kelia ūpą. Kooperatyve jau auga ūkininkų susidomėjimas cukriniais runkeliais. Aktualios ir diskusijos tarp ūkininkų šia tema. Ypač tarp tų, kurie jau buvo nusivylę ir pasitraukę. Dabar ir jie svarsto – gal reikėtų vėl auginti cukrinius runkelius.