Itin sausringa liepa sukėlė nerimo cukrinių runkelių augintojams. Šios kultūros pasėliai atrodė itin nukentėję – runkelių lapai buvo nuleipę, vietomis ir parudę. Mokslininkai ramina, kad tai vieni iš atspariausių šakniavaisinių augalų.

Trūko drėgmės

Pirmasis apie šią vasarą per karščius nukentėjusius cukrinius runkelius užsiminė Žemės ūkio rūmų Marijampolės atstovas Sigutis Jundulas, tačiau jis pats savame ūkyje cukrinių runkelių jau neaugina, tik tokį reiškinį pastebėjo Suvalkijos ūkininkų laukuose. Tai, kad cukriniams runkeliams karščiai iš tiesų pakenkė, patvirtino ir Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis, kurio ūkis yra Degutinės kaime (Šakių r.). Liepai baigiantis J.Valaitis tą akivaizdžiai pamatė savo runkelių pasėliuose.

„Praėjusią savaitę (liepos 26 dieną) važiuodamas mačiau, kad cukrinių runkelių lapai lauke „iškritę“ – guli ant žemės. Jie pavytę ir guli išvirtę ant dirvos“, – matytą vaizdą apibūdino J.Valaitis, pridurdamas, kad tai jau nebe kalbos, o tikra tiesa.

Ūkininkas pamena, kad jau ne pirmus metus cukriniai runkeliai per sausras šitaip nuleipsta. Jo teigimu, pernai panašiai buvo, kai ilgai vyravo sausa, ir šiemet per liepos sausrą vėl yra „išgriuvusių“ plotų. „Ten, kur labiau prie molio, kur sunkesnė žemė, tai tikrai tokių pakepusių runkelių plotų, plotelių yra“, – teigė J.Valaitis.

Ūkininkas neabejoja, kad toks sausmetis galėjo pakenkti runkelių derlingumui. Mat, jo teigimu, kiekviena diena yra vegetacija, skirta augimui, o kai pasitaiko toks sausros periodas, jis abejoja, ar runkeliai auga, mano, kad labiau „stovi vietoje“. „Jeigu šitaip tęstųsi dar ilgiau, tai derlingumas gali būti mažesnis, galime turėti derliaus praradimus“, – teigė J.Valaitis, atkreipdamas dėmesį, kad jų krašte lietaus nebuvo, nors per Lietuvą apie Šv. Oną jis daug kur nuvilnijo ir palaistė laukus, o Zanavykijoje tomis dienomis, anot ūkininko, iškrito tik tokia menka raselė.

Cukrinių runkelių augintojai teigia, kad labiausiai cukriniams runkeliams sudavė liepos karščiai. Augintojai stebi, kad augalai atrodo tarytum užkonservuoti, užmigę. Panašių atvejų yra buvę ir ankstesniais metais, tačiau vėliau atvėsus ir palijus jie atsigaudavo. „Yra taip buvę. Jie atsigauna, bet jau yra paveikti. Nes jau skiriasi tie, kurie augo visą laiką, ir tie, kur per sausros laiką sustojo augti. Mokslininkai yra pasakoję, kad svarbus net kiekvienas aplink runkelį augantis lapų ratas“, – sakė J.Valaitis.

Tyko ligos

Kaip pranešė „Nordic Sugar Kėdainiai“ agrocentras, nors daugumos ūkininkų mintys liepą sukosi apie grūdinių kultūrų laukus, šiems darbams pasibaigus prasidės kiti, todėl verta pasižvalgyti, kas naujo cukrinių runkelių laukuose.

Cukrinių runkelių augintojai teigia, kad labiausiai cukriniams runkeliams sudavė liepos karščiai. Augintojai stebi, kad augalai atrodo tarytum užkonservuoti, užmigę. Panašių atvejų yra buvę ir ankstesniais metais, tačiau vėliau atvėsus ir palijus jie atsigaudavo.

Agrocentro specialistai-konsultantai sako, kad runkeliai sparčiai auga ir laukia savo eilės. Todėl specialistai lankėsi cukrinių runkelių laukuose. „Kaip ir anksčiau minėjome, kritulių kiekis pasiskirstė nevienodai. Vienuose rajonuose vienu kartu iškrito viso mėnesio norma, kituose rajonuose kritulių nė nematyti. Sausesniuose rajonuose cukriniai runkeliai yra mažesni, sunkiau auga, čia runkelių lapai pradėjo vysti nuo drėgmės trūkumo. Taip pat jau trečia savaitė kaip pradėjome vykdyti cukrinių runkelių lapų ligų monitoringą. Lapų ligos labai retos, kol kas didelio jų plitimo nematyti“, – sako „Nordic Sugar Kėdainiai“ agrocentro agrocentro darbuotojai.

Tačiau, anot jų, cukriniuose runkeliuose pastebimas boro trūkumas. Jis ypač pasireiškia esant sausiems orams, kurie šiuo metu vyrauja daugumoje rajonų. Boras didina atsparumą ligoms ir yra reikalingas, kad gerai augtų bei vystytųsi cukrinių runkelių šaknys. Jis yra reikalingas visos vegetacijos periodu. Daugiausia cukrinių runkelių auginama Vidurio Lietuvoje, kur boro yra vidutiniškai arba daug, tačiau šiuose rajonuose dirvožemiai kalkingesni, juose yra kalcio, kuris, ypač sausuoju periodu, borą padaro sunkiai prieinamą augalams.

„Trūkstant boro, pradeda vysti jauni lapai, jie pradeda juoduoti, o augalai suserga viduriniųjų lapų puviniu“, – įspėja specialistai-konsultantai, raginantys ūkininkus atkreipti dėmesį į savo cukrinius runkelius.

Dr. Dovilė Avižienytė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja, VL teigė, kad šiais metais cukriniai runkeliai tikrai atrodo prasčiau. Lapai apleipsta, bet atvėsus vakare ir vėl atsigauna. „Čia nėra taip, kad nuleipo ir visi nuvyto. Jie yra atsparūs. Kaip ir gėlė nuvysta, bet paliejus vėl atgyja“, – sakė dr. D.Avižienytė.

Ji minėjo, kad Rumokų stotyje bandymų sklypelyje į auginamus cukrinius runkelius neseniai įsimetė bakterinė liga. Ant runkelių lapų atsirado dėmėtumas – pilkšvos dėmės. Vėliau tose vietose lapuose lieka skylės. „Tą stebime apie savaitę laiko – maždaug nuo antros liepos mėnesio pusės. Mes manome, kad čia pasireiškė bakterinė liga. Augalas nežūsta, o tai sukelia kontrastingos klimato sąlygos“, – aiškino vyresnioji mokslo darbuotoja.

Daugiausia cukrinių runkelių auginama Vidurio Lietuvoje, kur boro yra vidutiniškai arba daug, tačiau šiuose rajonuose dirvožemiai kalkingesni, juose yra kalcio, kuris, ypač sausuoju periodu, borą padaro sunkiai prieinamą augalams.

Priežastys įvairios

Cukriniai runkeliai dėl savo biologinių ir morfologinių savybių (gili šaknų sistema, sugebėjimas atkurti dėl nepalankių sąlygų sunykusią šaknų sistemą) yra vieni pakančiausių sausrai augalų. Tačiau šių metų kaitra pakenkia ir cukriniams runkeliams. Dažname lauke karštomis dienomis matome suglebusius cukrinių runkelių lapus. Ir, nors į vakarą jie vėl atsigauna, būdami suglebę lapai nevykdo fotosintezės, todėl sulėtėja organinių medžiagų gamyba ir tuo pačiu šakniavaisių augimas.

Cukrinių runkelių jautrumas karščiui ir sausroms nėra vienodas, to priežastys gali būti kelios:

• Veislės savybė. Skirtingų veislių runkelių šaknų sistema skiriasi ir tai lemia augalo sugebėjimą apsirūpinti vandeniu kritiniais momentais.
• Dirvožemis. Supuolęs, prieš tai buvęs užmirkęs dirvožemis ar dirvožemio padas apsunkina šaknų augimą, šaknys nepasiekia gilesnių dirvožemio sluoksnių, iš kurių jos galėtų aprūpinti antžeminę dalį pakankamu vandens kiekiu.
• Kenkėjai ar ligos, darančios žalą augalų šaknims: runkelinės nematodos, virusinė liga rizoktonija.

Kas nutiko Šakių rajono ūkininko J.Valaičio laukuose, iš nuotraukų nelabai galiu pakomentuoti. Sausros poveikis aiškus, bet nemačius dirvožemio, runkelių šaknų, negalima pasakyti, ar to poveikio nesustiprino mano jau minėtos priežastys. Taip pat nuotraukoje ant lapų matyti pelėdgalvio pažeidimai. Šįmet jo runkeliuose nemažai, bet paprastai jis didelės žalos nepadaro.