Briuselyje spalio 5 d. vykusiame Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) atstovavo vicepirmininkas Algis Baravykas, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias“ – Jonas Kuzminskas. Įtemptoje ir plačioje darbotvarkėje aptarti patys aktualiausi ūkininkams šiandienos klausimai, artėjantys Europos Parlamento (EP) rinkimai, kuriems galėtų daryti įtaką ir ūkininkų balsai, nuspręsta ypatingą dėmesį skirti teisėkūros stebėjimui ir dalyvavimui priimant teisės aktus.

Ir politikams, ir visuomenei

Laikotarpis dabar ypatingas – artėja EP rinkimai (2024 m. birželio 6–9 d.). Ankstesniuose 2019 m. rinkimuose Copa-Cogeca vykdė kampaniją, skirtą daugiausia informuoti apie žemės ūkio sektoriaus prioritetus ir problemas su „WeFarm4EU“ reklama. Ši kampanija sulaukė dėmesio, nes ja buvo siekiama išsamiai apžvelgti ES žemės ūkio padėtį visuose svarbiausiuose politikos dokumentuose.

2024 m. tikslinga kuo daugiau dėmesio skirti vykdomiems politikos procesams, kartu siekiant aiškių, tvirtų ir iniciatyvių politinių pasiūlymų. Taigi Copa-Cogeca siūlo siekti aiškios vizijos ir prioritetų ateinantiems 5 metams.

Siekdamas parengti Copa-Cogeca strategiją, kaip buvo numatyta per praėjusį balandžio mėn. prezidiumo posėdį, sekretoriatas pradėjo diskusijas tarp Copa-Cogeca pirmininkaujančių valstybių.

Dar 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame Copa-Cogeca pirmininkavimo seminare buvo pateiktos pagrindinės temos ir pasiūlymai dėl žemės ūkio produkcijos, įskaitant gyvulius, įvairovės išlaikymo, ES ūkininkų ir miško savininkų indėlio mažinant energetinę priklausomybę bei keičiant iškastines medžiagas ir kurą, augalų sveikatos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimo pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto po 2027 m., kuris atitiktų padidėjusiems sektoriaus poreikiams, padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu ir atspindėtų BŽŪP užmojų lygį ir kt. Ketinama parengti ES infrastruktūros įstatymą, kuriuo būtų remiamas ilgalaikis kaimo vietovių atsparumas.

Kaip pažymėjo Copa-Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pessonen, konkurencingumas, tvarumas ir kartų kaita – komunikacijoje trys svarbiausi aspektai, ko reikia ES žemės ūkiui. Šiuo tikslu Copa-Cogeca parengė manifestą, kurį planuoja naudoti informuojant politikus ir visuomenę.

ES ūkininkų balsai svarbūs

Pastarieji metai negali būti laikomi „įprastu verslu“ Europos ūkininkų bendruomenei ir visuomenei. Diskusijos turi vykti atsižvelgiant į pastarosios krizės bendrą poveikį (COVID-19, energetika, Rusijos agresija prieš Ukrainą, trąšų infliacija, ekstremalios oro sąlygos), strateginį maisto saugumo ir įperkamumo vaidmenį bei vykstančius svarstymus dėl BŽŪP po 2027 m.

Atsiradus Europos žaliajam kursui, BŽŪP, kuri dešimtmečius buvo pagrindinė ES politika ir istorinis ES vienytojas, nebėra vienintelė politika, daranti reikšmingą poveikį žemės ūkiui. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, „Biologinės įvairovės strategija 2030 m.“, „Dirvožemio strategija“, „Miškų strategija iki 2030 m.“, „Fit for 55 Package“ ir „RepowerEU“ bei pranešimai apie maisto saugumą – visos iniciatyvos, kurių pagrindiniai principai buvo išdėstyti ir paversti teisės aktų pasiūlymais nuo 2019 m.

Visos šios iniciatyvos paskatino esminius pokyčius, galinčius iš naujo apibrėžti mūsų žemės ūkio ir miškininkystės modelį ateinantiems dešimtmečiams. Europos ūkininkai vykdo šiuos daugialypius perėjimus, tačiau dabartinės Europos Komisijos (EK) taikomas „iš viršaus į apačią“ priverstinio žygio metodas gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius ir paspartinti išėjimą į pensiją, atsižvelgiant į investicijų sumas, kurių valstybės narės neremia. Šiuo metu dauguma Europos žaliojo kurso politikos krypčių dar neįgyvendinta. Jų bendras poveikis ES ūkiuose ir kooperatyvuose pasijus tik artėjant kito EK kadencijos viduriui.

Jei ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, miškininkai nori dalyvauti kuriant ES politiką, šiandien ypač svarbu susitelkti bendriems tikslams.

Kas ir kodėl svarbu ES?

Svarbiausia ES – žemės ūkis, miškininkystė ir žemės ūkio kooperatyvai. ESES ūkininkavimo modelis grindžiamas įvairiomis vietinėmis ir šeimos ūkių struktūromis (apie 95 proc. šeimos ūkių, „Eurostat“ duomenimis), apimančiomis augalininkystę ir gyvulininkystę. Šie sektoriai yra ES kaimo vietovių pagrindas ir esminė europietiško gyvenimo būdo dalis, kuri sudaro 137 mln. žmonių, t.y. beveik 30 proc. gyventojų, ir apima daugiau kaip 80 proc. teritorijos.

Būtent šie žmonės sukuria darbo vietas, prisideda prie žiedinės ir bioekonomikos, taip pat užtikrina nuolatinį ir įperkamą maistą, būtiną subalansuotai mitybai, tvariai biomasei ir kitoms ekosistemų funkcijoms.

Ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai gamina saugų, kokybišką, maistingą maistą vartotojams vis tvaresniu būdu, o konkurencingas žemės ūkis ir miškų sektorius yra ypač svarbus visuomenei, kuri tikisi, kad ūkininkai ir miško savininkai valdo žemę, kad galėtų pasiūlyti ir viešųjų paslaugų, tokių kaip biologinės įvairovės išsaugojimas, švarus vanduo, apsauga nuo gamtinių pavojų ir kultūrinis kraštovaizdis.

Be COVID-19 pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą turėjo tiesioginį trikdantį poveikį maisto gamybai ir kai kuriose šalyse sukėlė didelį maisto trūkumą. Kai kuriose pasaulio dalyse tai sukėlė konfliktą. Energetikos krizė, auganti infliacija, ekstremalūs klimato reiškiniai sutrikdė tiekimo grandines.

Dabartinės EK taikomas „iš viršaus į apačią“ priverstinio žygio metodas gali atgrasyti naujus rinkos dalyvius ir paspartinti išėjimą į pensiją, atsižvelgiant į investicijų sumas, kurių valstybės narės neremia.

ES sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai išlieka ypač aktualūs: didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą ir užtikrinant optimalų gamybos veiksnių, ypač darbo, panaudojimą, užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, užtikrinti atsargų prieinamumą ir protingas kainas vartotojams.

Copa-Cogeca pasisako už Paryžiaus susitarimo, apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C ir ES klimato neutralumo iki 2050 m. įsipareigojimų vykdymą.

Kaip ir EK pirmininkas, Copa-Cogeca nariai įsitikinę, kad žemės ūkis ir gamtos apsauga gali žengti kartu. Todėl Copa-Cogeca nariai džiaugiasi pranešimu pradėti „strateginį dialogą“ dėl Europos žemės ūkio ateities ir yra pasiruošę prisidėti.

Žemės ūkis išmeta apie 10 proc. ES išmetamo CO₂ kiekio, tačiau kiti sektoriai išmeta didesnę išmetamųjų teršalų dalį. Pavyzdžiui, transporto sektorius, kuris sudaro ketvirtadalį visų išmetamų teršalų ir vis dar yra 24 proc. didesnis nei 1990 m.

Copa-Cogeca gali paremti ES siekdami neutralumo klimatui, tačiau reikia tinkamų sprendimų, kurie būtų paremti tinkamu finansavimu, siekiant pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.

Būdama tarptautine klimato kaitos švelninimo lydere, ES turėtų aktyviau skatinti didesnių tarptautinių klimato kaitos siekių, į juos įtraukiant kitas pasaulio šalis, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

2024 m. prasidėsianti naujoji kadencija turi užtikrinti ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams priemones pereiti prie tvaraus maisto sistemų.

Pagrindinės veiksmų sritys

Stiprinti ES žemės ūkio konkurencingumą, išlaikyti jo gamybos potencialą, kartu užtikrinant ir gerinant ūkininkų pajamas bei žemės ūkio pelningumą pereinant prie ekologiško maisto gamybos. Derinti klimato kaitos švelninimo, gamtos apsaugos ir maisto gamybos reikalavimus. Gerinti augalų ir gyvūnų sveikatą bei gerovę pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Didinti ES ūkininkų ir miško savininkų indėlį į atsinaujinančią energiją, mažinant Europos priklausomybę nuo trąšų ir toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tapo dar akivaizdžiau, kad ES reikia alternatyvių būdų energijos tiekimui užtikrinti. Europos ūkininkai ir miškininkai gali atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant atsinaujinančią energiją, bioekonomiką ir gerą miškų valdymą, pakeičiant iškastinį kurą ir didinant energijos naudojimo efektyvumą.

Būtina stiprinti kooperatyvų įmonių atsparumą ir konkurencingumą žemės ūkio maisto ir miškininkystės sektoriuose, investuoti ir diegti naujoves gyvybingose kaimo vietovėse gerinant infrastruktūrą ir paslaugas.

Ūkininkai, miško savininkai ir žemės ūkio kooperatyvai atlieka esminį vaidmenį vykdant ekonominę plėtrą, teritorinę sanglaudą ir užkertant kelią gyventojų išvykimui iš kaimo ES. Kadangi jie yra gyvybingų kaimo vietovių pagrindas, jiems reikalingos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos kaimo vietovėse, galimybė gauti paslaugas ir išsilavinimą.

Žemės ūkis siūlo daug galimybių užimtumui ir verslo įvairovei kaimo vietovėse teikiant paslaugas, susijusias su agroturizmu, biologine pramone, atsinaujinančios energijos gamyba, ekologiška priežiūra, mokinių lankymusi ūkiuose ir tiesioginiu pardavimu. Dėl to žemės ūkis yra kaimo vietovių pagrindas, nes kaimas išlieka gyvybingas. Žemės ūkio veikla turi būti įmanoma visuose ES regionuose ir teritorijose, atsižvelgiant į teigiamą išorinį poveikį ES sanglaudai.

Gyvybingos kaimo vietovės gerina prieigą prie pagrindinių paslaugų, taikant novatoriškus judumo, mokymosi, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros metodus; išlaikyti gerą ir tankų kelių tinklą ir kitą fizinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, patikimą elektros tinklą.

Be to, du pagrindiniai klausimai turi būti sprendžiami per kitą kadenciją: ūkininkavimui reikia vandens tiek gyvuliams, tiek pasėliams. Vis dėlto kaimo vietovės visoje Europoje ir toliau atsilieka, kai kalbama apie drėkinimo sistemas. Investicijos į drėkinimą (gerinant vandens surinkimą ir sulaikymą) ir gerą vandens valdymą, kai sausra tampa vis dažnesnis reiškinys, yra labai svarbios norint užtikrinti pakankamą ir stabilų maisto tiekimą; greitas ir kokybiškas plačiajuostis ryšys. Šiuo metu tik 60 proc. ES kaimo namų ūkių turi didelės spartos interneto prieigą, o bendras ES vidurkis – 86 proc. Patikimi ir plačiajuosčio ryšio ryšiai yra būtina priemonė, leidžianti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms būti modernizuotos visuomenės dalimi, bet taip pat įgyvendinti ES žemės ūkio skaitmeninimą.

Copa-Cogeca ragina EK parengti ambicingą, išsamią ES strategiją dėl Europos ūkininkavimo perspektyvos, ypač kartų atsinaujinimo žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio kooperatyvuose, įskaitant jaunųjų ūkininkų įtraukimą visuose būsimos žemės ūkio politikos, klimato ar aplinkosaugos sričių teisės aktuose.

Be BŽŪP paramos, reikėtų išnagrinėti tikslines priemones jauniesiems ūkininkams; šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos kartu su ūkių paveldėjimo schema, siekiant paspartinti senesnių kartų ūkių įsisavinimą, įtraukiant patrauklią bendradarbiavimo ir (arba) kartų atnaujinimo paramą, naudingą visoms susijusioms šalims.

Privalo prisidėti prie diskusijų

Copa-Cogeca posėdyje konstatuota, kad bet koks teisės aktų pakeitimas, dėl kurio ūkininkai patiria išlaidų, pirmiausia turėtų būti atliktas poveikio vertinimas, o po to – tinkamos ekonominės paramos priemonės, kompensuojančios struktūros pokyčius ir pelningumo sumažėjimą. Pakankami pereinamieji laikotarpiai taip pat labai svarbūs siekiant išvengti daugelio ūkių uždarymo ar net sektoriaus praradimo.

„Visos šalys, dalyvavusios posėdyje, sutarė, kad ypač akylai turime sekti vykstantį teisėkūros procesą, rengdami savo prioritetus ir reaguodami į „naujų idėjų konkurenciją“, kuri neišvengiamai cirkuliuos Briuselyje. Skirtingos politinės grupės ir suinteresuotosios šalys jau pradėjo diskutuoti apie rinkimus, pagrindinius prioritetus bei žemės ir miškininkystės vaidmenį, susijusį su tvaria maisto ir biomasės gamyba bei kitų ekosistemų paslaugų teikimu. Europos ūkininkai, miško savininkai ir jų kooperatyvai turi būti pasirengę prisidėti prie šių diskusijų, atsižvelgdami į jau esamus pasiūlymus ir kuo anksčiau pateikdami savo iniciatyvius sprendimus. Taip būtų užtikrinta, kad jų balsai būtų išgirsti ir į jų prioritetus būtų atsižvelgta vykstančiose ir būsimose diskusijose. Todėl ir mes, tarp ŽŪR narių, turime daugiau ir aktyviau aptarti aktualijas“, – sako Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.

Parengta pagal ŽŪR