„Gėlių verslas malonus ir gražus tiek akiai, tiek širdžiai. Kur dėsiesi jau papuolęs į tą vežimą, tai ir važiuoji“, – teigė gėlininkystei 42 metus paskyrusi Sūduvos krašto gėlininkė Danutė Medonienė, į šį verslą pamažu įtraukusi ir sūnų Martyną. Jiems dabar pats darbymetis, nes pats paskutinių rudens gėlių – chrizantemų – paklausos pikas.

Renkasi, kas pateisina verslą

Marijampolės savivaldybės ūkininko Martyno Medono gėlininkystės ūkis, įsikūręs netoli Igliaukos miestelio, prekiauti chrizantemomis pradėjo jau nuo rugsėjo mėnesio. Tačiau patį didžiausią prekybos bumą gėlininkas planuoja pasiekti priešpaskutinę bei paskutinę spalio savaitę. Prekybai įtakos turi ir oras. Vos jis pasitaiso – prekyba suintensyvėja. Pokalbio dieną drungė lietus, tad ūkio šeimininkas patikino, kad prekybą rudeninėmis gėlėmis paprastai dar labai pagyvina ir giedresni orai, nes vos nušvinta rudens saulė, žmonės intensyviau lanko kapines ir puošia artimųjų kapus.

Kartu su Martynu ūkyje dirbanti jo mama, šio ūkio įkūrėja ir pagrindinė patarėja D.Medonienė, savo sukauptas žinias perduoda sūnui. Jos patirtis gėlininkystėje be pertraukos tęsiasi 42 metus. Pasak D.Medonienės, šiemet jie, kaip ir kasmet, tradiciškai išaugino chrizantemas vazonėliuose ir skintus jų žiedus. Medonai yra išbandę auginti daugybę chrizantemų rūšių.

Gėlininkai jas klasifikuoja pagal graižų formą ir žydėjimo laiką. Ankstyvosios chrizantemos pražysta jau rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį, vidutinio vėlyvumo – spalio pradžioje ar pabaigoje. Stambiažiedžių graižų skersmuo 10–25 cm, o smulkiažiedžių – iki 10 cm. Stambiažiedės chrizantemos (kitaip – karališkosios) lepesnės, sodinamos šiltnamiuose. Aukštaūgės stambiažiedžių chrizantemų formos, aukštesnės nei 60 cm, auginamos skinti žiedams, o žemesnės chrizantemos sodinamos į vazonus. Chrizantemų žiedai gali būti įvairių spalvų – baltos, geltonos, oranžinės, vyšninės, violetinės, rožinės.

Medonų ūkio šeimininkams chrizantemos – gražiausios rudens gėlės. Jos jiems paklūsta, todėl specializuojasi jų auginime. Martyno mama, gėlininkė D.Medonienė geriausiai gali papasakoti apie ūkyje auginamų chrizantemų asortimentą. Jie augina krūmines chrizantemas. Taip pat kasmet išaugina dideliais žiedais karališkąsias chrizantemas vazonuose, priaugina stambiažiedžių karališkųjų chrizantemų, kurių žiedus nuskina ir siūlo skintus žiedus. Iš skinamų pasirinkę auginti „Creamist White“ ir „Creamist Yellow“, „Princess“. Karališkųjų šiemet išaugino geltonos, kreminės ir baltos spalvos. Kai kurių rūšių vazonines chrizantemas šiemet tik pabandė auginti ir nusprendė, kad yra per aukštos arba turi kitų minusų, todėl jų ateityje daugiau nebeaugins. Kasmet renkasi auginti tai, kas parankiau, patogiau gėlininkystės ūkyje.

„Bandome, eksperimentuojame kiekvienais metais. Paimame kažką naujo: jeigu pasiteisina, paliekame, jeigu nepasiteisina – kitais metais nesirenkame. Iš krūminių mums labiausiai pasiteisino, gražiausi užauga krūmai „Dora red“, „Staviski“ – pastarųjų turime penkių spalvų – ir baltos spalvos „Lesconil White“. Jos mums patiko ir yra labai praktiškos, nes jų kupolas gražus. Reikia formuoti. Nors ir kitų rūšių augalus formuoji, vis tiek jų kupolas nebūna gražus. O šių užauga labai gražus apskritimas. Prekinė išvaizda beveik viską ir sudaro, diktuoja ir kainą. Pas mus dirba samdomi žmonės – jiems reikia mokėti algas. Tad niekaip negali dirbti nuostolingai – privalai paisyti kokybės, išauginti gražius krūmus, žiedus. Pagaliau mes patys nenorime už dyką dirbti. Šakinių (išaugančių šakomis) chrizantemų mes irgi atsisakėme, nes jas augindami patyrėme nuostolių“, – kaip eksperimentuodami išsirenka, kas pateisina verslą, o kas – ne, pasakojo D.Medonienė.

Įtaką daro ir klimatas

Ūkininko M.Medono pastebėjimu, šiemet iki spalio vidurio chrizantemų kainos buvo kiek mažesnės ir tai gėlininkams nekėlė ūpo. „Kol nėra itin didelės paklausos, tenka pardavinėti už tiek, už kiek pavyksta parduoti“, – prisipažino gėlininkas, kainų atsigavimo besitikintis spalio antroje pusėje, kai chrizantemų paklausa šoktelės į viršų.

Pražydusiomis rudens gėlėmis Medonai prekiauja tiesiai iš savo ūkio, o didžiąją dalį produkcijos išvežioja į konkrečias prekybos vietas – prie kapinių, į parduotuves. Šeimininko duomenimis, realiai jo ūkis didmena parduoda per 90 proc. išaugintų rudeninių gėlių, todėl kainą diktuoja rinka.

Gėlių ūkio savininkas neneigė, kad dėl kintančio klimato Lietuvoje jau porą metų iš eilės gana sudėtinga išauginti ir laiku pražydinti chrizantemas. Jam teko šią vasarą stebėti ūkyje vaizdą, kai augalams buvo per karšta. Ankstyvųjų veislių chrizantemos, kurios gauna daugiausia karščio, anot Martyno, numatytu žydėjimo metu net nepražydo, nes jų cikle įvyko kažkas negero. Pražydo, bet vėliau net už vėlyvesnio žydėjimo chrizantemas.

„Trumpai tariant, pastarųjų keleto metų lietuviška vasara ne visai teigiamai veikia rudeninių gėlių auginimą“, – pripažino gėlininkas iš Igliaukos seniūnijos.

Jeigu truputį pabrangsta gėlės mažmeninėje rinkoje, didmeninė gėlių kaina, deja, vis tiek lieka ta pati. Todėl pelno dalis lieka prekiautojui. Nesvarbu, kad augintojui pabrango daug kas, bet kainų augimo pasiekti nepavyksta. Todėl išlošia augindami daug.

Gėlių auginimo ekspertė D.Medonienė paaiškino, kad ir žiemojančių viržių jie į savo ūkį kol kas iš viso neįsileidę, nes, palyginus su chrizantemomis, viržius auginti dar sudėtingiau. Be to, juos reikia purkšti. Tad specializuojasi chrizantemų auginime, kurios yra tikrosios rudens karalienės – daro tą, ką geriausia moka.

Pražydo – ir realizuoji

Spalio antroji pusė Medonų ūkyje – pats darbymetis. Prasidėjo žiedų skynimo laikas. D.Medonienė skaičiavo, kad šiemet pasodinta 4 tūkst. vnt. skinamų chrizantemų, o vienas daigas turi išleidęs ir užauginęs po 2–3 žiedus, tai dviese turės suskinti apie 10 tūkst. vnt. žiedų. Šį darbą mielai daro ir ji pati.

„Pamažėle jau skiname, bet masinio skynimo dar nėra – bus paskutinę spalio savaitę. Dabar žiedus perka po nedaug. Karališkųjų žiedų paklausa išauga paskutinę savaitę prieš Vėlines. Už vieną nuskintą karališkąjį žiedą, parduodant didmena, šiemet turėtume gauti bent jau 1,5 euro. Tokia kaina pardavėme pernai, o kaip bus šiemet, dar nežinia. Viskas priklausys nuo lenkų ir olandų išaugintos produkcijos kainų. Tendencijos tokios: jie siūlo didesne kaina, bet pas mus vis tiek turi būti 10–20 ct/vnt. pigiau, nors išaugintų gėlių kokybė tikrai niekuo ne prastesnė, gal net dar geresnė“, – apie rinkos žirkles aiškino rudeninių gėlių augintoja.

Gėlininkų pastebėjimu, jeigu truputį pabrangsta gėlės mažmeninėje rinkoje, didmeninė gėlių kaina, deja, vis tiek lieka ta pati. Todėl pelno dalis lieka prekiautojui. Nesvarbu, kad augintojui pabrango daug kas, kainų augimo pasiekti nepavyksta. Todėl išlošia augindami daug. Jeigu ne kiekis, būtų visai „liūdnas reikalas“. Šiemet Medonai išaugino apie 7 tūkst. chrizantemų vazonėliuose. D.Medonienės teigimu, jų išaugintų chrizantemų vazonuose vidutinė kaina svyruoja nuo 3 iki 4,5 Eur/vnt., bet tai ne mažmeninė kaina, o jas parduodant didmena. O didmena šis ūkis parduoda per 90 proc. gėlių, nes kitaip turimų kiekių parduoti nepavyktų.

„Tiesiog neįmanoma – arba augini, arba pardavinėji. Nebent turi auginti labai mažą kiekį, tada pats parduosi. Jeigu tokius kiekius augini, kaip mes, dar reikia laiko ir prižiūrėti, laistyti, todėl aš lieku ūkyje, o Martynas – vežioja. Visas rudenines gėles reikia parduoti iki Vėlinių per spalio mėnesį“, – kalbėjo gėlininkė.

Trūksta ne tik finansinės paramos

Šeimos gėlių šiltnamiuose D.Medonienė ne tik pataria, konsultuoja, bet ir savo rankomis prisiliečia prie gėlių auginimo. Viską daro – ir skina, ir sodina, reikia įdarbinti, dokumentus tvarkyti, užsakymus priimti. Per darbymetį nėra laiko net pasilsėti. Taip ir išgyvena sutelkę jėgas.

„Mes dar turime tuos ištikimus žmones, su kuriais dirbame jau daugiau nei 10 metų, tai kai šitie žmonės dabar dirbantys ūkyje negalės dirbti, užsibaigs jų darbinė veikla, nežinau, kas toliau dirbs. Yra išsaugotas senas kolektyvas ir mes dirbame, o kurie nauji ateina, praktiškai arba nenori, arba nesugeba dirbti. Atrodo, dirba, bet viską reikia iš naujo perdaryti. Tiesiog dirba atmestinai. Ir rodai, ir aiškini, bet jiems neįdomu“, – realią situaciją nusakė gėlininkė.

Anot D.Medonienės, kad šiltnaminė gėlininkystė atsigautų, kad šie ūkiai pasijustų ne podukros vietoje, pirmiausia reikia, kad valstybė jiems padėtų, finansuotų investicijas į ūkių modernizaciją, plėtrą. Be pagalbos ūkiams išlikti tiesiog bus neįmanoma. O antroji didelė problema – darbo jėgos trūkumas. Kai nebeliko žmonių dirbti nekvalifikuotus darbus, čia ir valstybė šio skaudulio neišspręs, nes dalis žmonių emigravę, išvykę į didžiuosius miestus, o likusieji fizinio darbo dirbti nenori.

Gėlininkai pastebi, kad Lietuvoje mažėja jiems skirtų prekybos vietų. Ankstesniais metais krūminėmis ir skinamomis vienažiedėmis chrizantemomis Medonai mažmena prekiaudavo prie Prienų kapinių, bet šiemet prieniškiai nusprendė prekiautojų gėlėmis prie kapinių nebeįsileisti, panaikino prekybos vietas apie tai pačių ūkininkų iš anksto net neperspėję.

Iš kartos į kartą

Anot gėlių augintojų, šiltnaminė gėlininkystė Lietuvoje vis dar yra podukros vietoje, nes nėra remiama sritis. Norint išlikti, ūkininkams reikia modernizuoti ūkius, didinti produkcijos kiekius, bet viską lemia investicijos.

„Kai pradėjome šį verslą, buvo 80 proc. pelno, 20 proc. sudarė investicijos. Dabar 80 proc. paima investicijos, tai 20 proc. lieka pelno. O investicijos dabar labai didelės, nes ryžtiesi ir sieki kiekio – investuoji į technologijas, nes kaime jau beveik nebėra kam dirbti. Būtent investicijos į technologijas ir užkelia išlaidų kartelę. Išaugintų gėlių didmeninės kainos beveik nesikeičia apie 10 metų, o gėlininkystėje viskas kiekvienais metais brangsta. Nežinau, kaip bus ateityje su gėlininkystės ūkiu, kas laukia viso gėlininkystės verslo“, – susirūpinusi kalbėjo D.Medonienė.

Ilgametės gėlininkės iš Marijampolės krašto teigimu, šiltnaminėje gėlininkystėje kurtis naujiems jauniems ūkiams galimybių beveik nėra. Nebent jie liktų dirbti kaip šeimos ūkeliai, kai dirba patys ir nesamdo papildomos darbo jėgos, neinvestuoja į technologijas.

„Tokius visiškai mažus ūkelius žmonės gal dar ir kurs. Bet jei nori samdyti darbuotojus ir investuoti į technologijas, pavyzdžiui, pasistatyti modernius šiltnamius, įsirengti laistymo sistemas, tai nežinau, kas jau begali sau leisti. Paramos šiltnaminei gėlininkystei jokios neduoda, tik auginantiems šiltnamiuose daržoves. Kiek bandėme, mums nepavyko – ši sritis neremiama. Gal galvoja, kad tai – neekonomiška sritis, nors jei kuri darbo vietas, tai jau yra kažkas gero kaime“, – apgailestaudama kalbėjo 42 metus gėlininkystei atidavusi Danutė, į šį verslą įtraukusi jauniausią sūnų Martyną.

Medonų šeima tulpių ir gvazdikų auginimą šiltnamyje pradėjo 1982 metais, tada pirmą kartą šiomis gėlėmis pradėjo prekiauti turguose. Nuo tada taip ir gyvena tarp gėlių. Pačios Danutės įdirbis ir stažas šiltnaminėje gėlininkystėje solidus. Būdama senjora, ji tęsia mėgstamą veiklą. Sūnus Martynas užaugo matydamas šiltnamiuose auginamas gėles, jis liko padėti ūkyje. Gal būtų pasilikę ir kiti vaikai, bet neužtektų pinigų visiems pragyventi iš šio verslo ir išlaikyti šeimas, tai pasiliko dviese.

„Mano laikas jau irgi tiksi, nežinau, kaip toliau bus. Palyginus su mano bendraamžiais, senjorais, aš dar palyginus gerai laikausi“, – dėl darbų gausos nesiskundė Danutė.

Apie chrizantemas

Chrizantemos – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmečiai arba daugiamečiai augalai, atkeliavę iš Azijos šalių: Kinijos, Indijos, Korėjos, Japonijos. Europiečiai šias gėles pradėjo auginti gerokai vėliau nei azijiečiai – tik XVIII a.

Garsus švedų biologas Carlas Linnaeusas jas pavadino chrysanthemum: graikiškas žodis „chrysos“ reiškia auksą, „anthemion“ – gėlė. Chrizantemos yra „auksinės gėlės“.

Japonijoje darbais išgarsėję žmonės apdovanojami „Chrizantemos“ ordinu, šioje šalyje kasmet švenčiama Chrizantemų šventė. Japonai chrizantemas laiko ilgo gyvenimo, laimės ir sėkmės simboliu.