Lietuvoje prasideda didysis bulviakasis. Vieni augintojai skundžiasi, kad daubose, kur pavasarį pasodino bulves, net antys plaukiojo, tad jų beveik nebeliko. Kiti tikina, kad šiemetis derlius – dar gana neblogas. Tik ar bus ką padėti ant stalo, kai lietuviškų bulvių paklausa ir kaimyninėse šalyse ganėtinai nemenka?

Nuvylė, bet minuso nebus

Rugsėjo 6 dieną Vilkaviškio rajone Valuckų šeimos ūkyje jau prasidėjo didysis bulviakasis. Ūkio savininkės Alvytės Valuckienės teigimu, derlingumas priklausys nuo kiekvienos bulvių veislės.

„Visiškai neįmanoma lyginti, nes visuose mūsų laukuose jis bus nevienodas. Antradienį pradėjome kasti labai lengvose žemėse, tai jos, palyginti su kitais laukais, nedaug prigėrė. Yra tik kelios vietos, kur prasčiau. Dabar kasame tradicinę bulvių karalienę – „Vinetą“. Tai iš Vokietijos į mūsų ūkį dviem vilkikais atvežta sertifikuota sėkla. Pasodinome turėdami didelių lūkesčių, bet... Mūsų norimo rezultato iš „Vinetos“, kuri pas mus jau ilgą laiką auginama, sukaupta patirtis su ja, šiemet pradėjus kasti derlių, nėra“, – kalbėjo A.Valuckienė.

Ūkininkės aiškinimu, į šiuos laukus, kur augo vokiška „Vineta“, ji sudėjo labai daug gerųjų bakterijų, organikos, humuso. Kai bulves užaugino, ji pamatė rezultatą. Anot Alvytės, jaučiasi tarsi ši bulvių veislė iš užsienio būtų ją apgavusi. Abejoja, ar gaus tokią grąžą, kokios laukė.

„Kažkiek bus, bet ne tiek, kiek iš jos tikėjausi. Vis dėlto ir sėkla sertifikuota buvo, ir labai daug įvairių „pagardų“, kaip aš juos vadinu, į žemę dedu. Daug organikos ir labai mažai chemijos. Atsisakyta cheminio beicavimo, tam buvo panaudoti tik natūralūs produktai, kurie labai brangūs. Tad paskaičiavus šios bulvės yra nuostolingos“, – atvirai pripažino Vilkaviškio rajono ūkio šeimininkė.

Energinga ūkininkė sakė, kad „Vineta“ būdavo visuomet populiari. Jos auginimas ūkiuose buvo stabilus, nes tokia buvo ir paklausa. „Tai šiemet gal ne tai, kad ne bulvių, o ne „Vinetos“ metai“, – darė išvadą Alvytė, savame šeimos ūkyje auginanti apie 10 veislių bulves.

A.Valuckienei nekyla abejonių, kad šiemet ant stalo tikrai bus ką padėti – bulvių užaugino. Jos teigimu, dar reikia palaukti, pamatys, kokie rezultatai bus iš laukų, kur auginamos kitų veislių bulvės. Bet tikisi, kad ūkiui nuostolio nebus. Kitaip – būtų blogai.

Bulvių pardavimo kaina, anot A.Valuckienės, yra svarbus dalykas, tik apie ją dar ankstoka kalbėti. „Dar ir dabar bulvių kaina – „plaukiojanti“. Tikimės, kad mums pavyks pradėti tiekti bulves į užsienį. Su vengrais jau derinu kainą, jie iš manęs visada daug nupirkdavo. Tad, jei nupirks, sakysiu, kad metai buvo vidutiniškai geri. Kol kas bulvių paklausa tikrai yra“, – pradėdama intensyvų bulviakasį VL teigė augintoja.

Bulviakasis – „ant nosies“

Šilavoto kaimo (Liudvinavo sen. Marijampolės sav.) daržininko Povilo Žolyno teigimu, šiemet bus ką valgyti, tačiau jis savame ūkyje kol kas dar vis pakasa bulvių tik „šviežiam“ naudojimui – didysis bulviakasis šiame ūkyje planuojamas nuo rugsėjo vidurio. „Stebime, kad kastos bulvės truputį pūva, bet aš manau, kad vis tiek susinormalizuos, tikimės, kad visos tai gal tikrai nesupus“, – įsitikinęs bulvių augintojas iš Suvalkijos.

Ar bus geras šiemetis derlingumas, kiek užauginta bulvių po krūmais Žolynų daržininkystės ūkyje, rugsėjo antrąją savaitę dar nebuvo tiksliai įsitikinta, nes visuose turimuose bulvių laukuose jie dar nekasė bulvių, ypač didesniuose plotuose, o tik pasižvalgė. Ūkininko aiškinimu, kasė vien ankstyvąsias bulves ir tik tokius kiekius, kiek jų reikėdavo prekybai. Iš to, ką pamatė kasdami ankstyvąsias, anot Povilo, jis negalėtų labai skųstis.

„Drėgmės, atrodo, joms užteko, tai užaugo. Lyginant su derlingiausiais metais, šiemet užaugino kažkur maždaug vidutinį derlių, – derlingumą vertino P.Žolynas, primindamas, kad jo šeimos ūkio žemė aplink Šilavotą nėra vien lygumos. – Suvalkijos lygumos driekiasi gal daugiau link Vilkaviškio, Šakių, o pas mus yra ir lomelių. Ten, kur kalniukai, gražiau užaugo, o kur lomelės, tai kažkiek praradome derliaus, bet gal atsigriebsime tuo, kad gal kituose plotuose bus užaugintas geresnis bulvių derlius, kur gavo mažiau vandens.“

Daržininkas planuoja rugsėjo viduryje pradėti kasti vėlyvųjų veislių bulves ir judinti visus plotelius iš eilės. Pirmiausia pradės kasti vidutinio ankstyvumo, o po jų – ir vėlyvąsias. Bulvių pardavimo kainos, P.Žolyno duomenimis, dar jam sunku pasakyti, ar bus palankios augintojui. Jis vardijo, kad reikia nepamiršti, jog ūkininkui išbrango degalai, trąšos, visos kitos bulvių auginimo sudedamosios dalys.

Sudėtingi metai

Jis sakė, kad bulvių auginimo išteklių kainos padvigubėjo, tai jis net nežino, ar teisingai pasiskaičiavo, bet 1 kg kainą, lyginant su pernai metų kaina, jis padidino 10 centų. Tiesiai iš savo ūkio Žolynai bulves parduoda po 50 ct/kg. Kokias kainas nusistatė kituose bulvių auginimo ūkiuose, Povilas per darbų gausą dar nesuspėjo pasidomėti. Kiekvienas, pasak ūkininko, sprendžia pagal savo galimybes, nes bulvių išauginimas susideda iš daugybės detalių, kurios ir lemia galutinę kainą. Jaunas vyras skaičiavo, kad šiemet bulvių auginimo savikaina sudarė gal apie 40 ct/kg.

„Jei anksčiau trąšos kainavo apie 700 Eur/t, tai šį pavasarį jų kaina pakilo net iki 1 400 Eur/t. Degalų kaina lygiai taip pat šoko – buvo 70 ct/l, o šiemet mokėjome jau po 1,5 Eur/l. Taip viskas ir susideda“, – pagrindė skaičiais Suvalkijos krašto bulvių augintojas, primindamas, kad šiek tiek „kilstelėjosi“ ir darbo jėga.

Didelę bulvių auginimo patirtį sukaupęs P.Žolynas mano, kad šiemet bulvėms prasčiausia išlikti, jei buvo pasodintos sunkesnėse dirvose, ypač – žemumose. Ten labiausiai jaučiasi pasekmės – bulves užpuolė puvinys. „Pas mus irgi, kai kasame, randame, bet aš tikiuosi, kad kurios ges, tai suges laukuose, kad jų nereikėtų vežti į sandėlius. Reikia dabar išlaukti palaikant dar žemėje. Kurios pasinešę pūti, manau, netrukus turėtų supūti būdamos žemėje“, – tokią technologiją, kad nereikėtų eikvoti laiko ir gerų bulvių atrinkinėti nuo pradėjusių pūti, svarstė P.Žolynas.

Jis nemano, kad tik drėgmės perteklius bulvėms šį sezoną pakenkė – galėjo prisidėti ir kitos gamtos sąlygos. „Tas beprotiškas karštis irgi turėjo įtakos. Kada dirvoje buvo drėgna, galėjo karštis irgi „prišutinti“ jas. Tas pats pas mus ir obuoliams, jie tiesiog pūva ant obelų šakų ir krinta ant žemės. Galvojame, kad tiek bulvėms dirvoje, tiek obuoliams ant obelų pakenkė didelė drėgmė ir staigus karštis. Viskas prisidėjo“, – puvinių priežastis analizavo daržininkas iš Šilavoto kaimo.

Kasa, kai bulvė vėsi

Šakių rajono UAB „Šaka“ vadovas Darius Matijošaitis VL minėjo, kad jie, planuodami darbymečio laiką, laukė ir tinkamos lauko bei dirvos temperatūros. Rugsėjo antrąją savaitę bulvių kasimo darbai pamažu įsivažiavo ir pas juos. Kitą savaitę tempai dar paspartės.

„Bulviakasiui reikalinga, kad vidutinė oro temperatūra dienomis būtų apie 15 laipsnių šilumos. Manau, kad dabar Zanavykijoje jau pats metas pradėti kasti bulves. Pas mus dieną 16, o naktimis – apie 5 laipsnius. Svarbu, kad bulvė nebūtų karšta“, – patarė bulvių sėklininkystės ūkio direktorius.

Šiemet UAB „Šaka“ vadovas pastebi, kad pas juos, kaip ir pas kitus bulvių augintojus, yra visko – ir derlingų, ir nederlingų plotų. Bendrovės bulvių laukuose daug plotų numirko, todėl prognozuoja, kad sulauks panašaus dydžio derliaus, kaip pernai – tikisi, kad auginamų prekybai jis bus vidutinis, o derlingumas turėtų būti daugiau nei 20 t/ha. „Gal prikasame šiek tiek daugiau, bet vis tiek kažkiek dar ir išmetame“, – sakė jis.

Zanavykai jau žino ir kam parduos derlių. Pasak D.Matijošaičio, bendrovė turi kontraktus ir įsipareigojimus. Pagal juos ir tvarkosi. „Tikrai neprisikasame ir nelaukiame, kad ateitų klientas. Mes jau iš anksto žinome, kad nupirks dalį bulvių. Stengiamės viską atiduoti lietuviams, bet kažkiek bulvių tikrai iškeliaus ir į užsienį. Gal šiais metais nemenkoje dalyje Europos tikrai nebus jų pertekliaus, tai lietuviškomis bulvėmis užsieniečiai pirkėjai domisi. Mes patys turime partnerius, kurie klausia, ar jiems turėsime šiemet bulvių, bet vis tiek prioritetas yra aprūpinti Lietuvą“, – kalbėjo D.Matijošaitis.

Šiemet išaugę auginimo kaštai pabrangino ir bulvių savikainą. Anot UAB „Šaka“ vadovo, sutaupyti šitoje srityje neišeina, nes, jeigu taupai, nukenčia ir derlius, ir jo kokybė. Deja, labai sunku pagrįsti išaugusią kainą ir gamintojams, ir prekybininkams. Tad šiuos metus, pasak D.Matijošaičio, išgyventi bando visi minimaliai pasikėlę kainas.

„Yra taip, kad mes sakome, jog mums išaugo bulvių auginimo savikaina, pardavėjai sako, kad ir jiems viskas brango. Tad visiems nelengvi metai, bet prekė brangiausia bus galutiniam vartotojui. Kiek kainuos elektra, dar niekas nežino, nežino ir kada baigsis jos brangimas, o mums, bulvių augintojams, elektra yra reikalinga ir vėsint bulves, ir jas ventiliuojant. Kiti procesai – visur vėl elektra. Sunaudojame labai daug elektros. Ji irgi išaugina bulvių kainą“, – skaičiavo vadovas.

Dzūkijos krašto ūkininkas Virginijus Kazlauskas pirmus metus šiemet nebeaugina bulvių. Pasiteiravus, kodėl jis atsisakė populiarios daržovės, antrosios lietuvių duonos, tikino, kad niekam jos nereikia. Šis ūkininkas nelabai išgyvena, jeigu šiemet įvyks atvirkščiai ir dėl prastoko bulvių derliaus jų gali trūkti. „Ką darysi. Kai jau trūks, kruopas valgysime“, – linksmai tikino Lazdijų rajono ūkininkas, pirmenybę nuo šiemet atidavęs augalininkystei.

Nukentėjo labiausiai

Šiemet daugeliui daržovių užauginti susidarė ypač nepalankios gamtinės sąlygos, bet labiausiai nukentėjo bulvių pasėliai. Išankstiniais duomenimis, LDAA nariai šiemet prarado iki 15 proc. bulvių pasėlių. Bulvės, gavusios per daug drėgmės, pradeda pūti. Net ir vėliau atėjusi sausra negelbėjo jau pažeistų bulvių, kadangi ji gali tik pristabdyti puvimo procesą. Be to, dideli karščiai, pristabdė bulvių vegetaciją.

Koks bus bulvių derlius iš hektaro, tiksliai pasakyti neįmanoma, nes kiekvienas augintojas taiko skirtingą auginimo technologiją, regionuose skirtingai iškrito kritulių, nevienoda oro temperatūra, o dėl naudojamos auginimo technologijos skiriasi ir derlius. Labai tikėtina, kad bulvių šiemet trūks, nes didelę dalį Europos šiemet niokoja karščiai, netrūko ir liūčių, o bulvėms tokios sąlygos labai nepalankios.

Vidutinė bulvių pardavimo kaina Lietuvos prekiniuose ūkiuose nuo rugpjūčio 29 iki rugsėjo 3 d. buvo 30–40 ct/kg. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bulvės pardavinėtos 10 ct pigiau. Kiek bulvės kainuos rudenį prasidėjus bulviakasiui, LDDA prognozuoti kol kas nesiryžta. Reikia nepamiršti, kad į bulvių kainą bus įskaičiuota ir elektros kaina, kurią naudoja saugyklos.