Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bulvės, kopūstai ir kitos daržovės – ne tik ant lietuvių stalo

                      Užvenčio pakraštyje, Dvarčiaus kaime, dvarininkų Smilgevičių vietoje įkurtas Algimanto Vaupšo ūkis mūsų rajone yra išskirtinis. Ir ne vien todėl, kad tai yra stambus daržininkystės ūkis, bet ir todėl, jog čia sukurtos 74 darbo vietos, o Užvenčio krašto žemėse užauginta produkcija pasiekia ne vieną Europos Sąjungos šalį.

Nuvylė kopūstai ir grūdai

                      Inžinieriaus mechaniko specialybę turintis Algimantas Vaupšas pirmą kartą „Metų ūkis“ konkurse dalyvavo 2007 metais, todėl Vertinimo komisijai buvo įdomu sužinoti kaip per šį laiką keitėsi darbštaus ir sumanaus ūkininko ūkis, jo veikla.

                      Iš buvusios žemės ūkio bendrovės įsigytuose pastatuose daržininkystės ūkio įkūrėjas savo veiklą pradėjo 1996 metais. Šiemet Algimantas deklaravo 851 ha pasėlių. Dalį žemės sudaro miškai, į kuriuos ūkininkas šiemet paleido per dvidešimt iš savivaldybės tarybos nario Zenono Mačerniaus nusipirktų gražuolių danielių. Dirbamos žemės yra apie 700 ha. Joje užventiškis augina kopūstus, bulves, morkas, burokėlius, agurkus ir kitas daržoves bei prieskonius. Kai rugsėjo devynioliktąją konkurso vertinimo komisija apsilankė A. Vaupšo ūkyje, darbas čia virte virė. Paklausus, ar greitai bus rudens darbų pabaigtuvės, ūkininkas tik nusišypsojo:

                      – Tik bulviakasį baigėme. Kiek metų ūkininkauju tokio bulvių derliaus nesu turėjęs. Iš 65 ha prikasėme apie 2 tūkst. t šių daržovių, kuriomis teko užkrauti visus sandėlius. Kadangi bulvių šiemet ir visoje Lietuvoje prikasta užtektinai, visa laimė, kad gelbsti kitų šalių rinka. Šių daržovių trūksta Lenkijoje, Čekijoje, Serbijoje, todėl bulvės dabar eksportuojamos į šias ir kitas ES šalis. Per savaitę iš Dvarčiaus kaimo išvažiuoja po 5 sunkvežimius su bulvėmis, o tai sudaro apie 100 t. Kai pavyks išvežti bent dalį šių daržovių, turėsime kur dėti kopūstus ir morkas. Gailiuosi, kad nestačiau dar vieno sandėlio – būtų buvę pats tas…

                      Sunku net patikėti, kad ir dabar turint tokius didžiulius sandėlius, visoms daržovėms čia neužtenka vietos. Tačiau kuomet Algimantas patikslina, kad kopūstų plotai užima 56 ha, burokėlių – 90 ha, morkų – 30 ha, kažkas iš komisijos narių ima ir pašmaikštauja, jog lietuviai mažiau dirba, o daugiau valgo…

                      Kalbai pakrypus apie bendrą visų šių metų pasėlių derlių, iš A. Vaupšo veido šypsena dingo. Daug metų kopūstus auginantis ūkininkas teigė, kad šių metų pavasaris jį labai nuvylė. A. Vaupšas augina įvairių veislių kopūstus – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Ankstyvąsias daržoves gerai perka estai, su kuriais užventiškis turėjo sudaręs išankstines pardavimo sutartis. Tačiau dėl prastų oro sąlygų viena dalis anksti pasodintų šių daržovių nušalo, kita, dėl to, kad ilgą laiką nebuvo lietaus pribrendo visu mėnesiu vėliau… Dalį kopūstų daigų teko atsodinti. Kiti, kurie atlaikė nepalankias klimato sąlygas, išretėjusiame pasėlių lauke užaugo tikri milžinai, sveriantys po 20 ir daugiau kilogramų. Įdomu tai, kad nors kopūstų galvos yra didelės, tačiau jos neprarado prekinės išvaizdos – sveikos ir nesutrūkusios. Kalbėdamas apie žieminius kopūstus ūkininkas suabejojo, kad jų augimui šį rudenį jau gali nebeužtekti laiko, todėl Algimantas prasitarė, kad kitą pavasarį šviežių kopūstų kilogramo kaina gali būti ir daugiau kaip euras, mat, šių daržovių trūksta ir kitose ES šalyse.

                      Be daržovių ūkininkas augina ir javus. Vieni žieminiai kviečiai atseikėjo po 6-7 t iš ha, o neseniai įsigyta nauja jų veislė žemdirbį nuvylė – prikulta vos po 3 t iš ha, todėl bendras visų grūdinių derlingumas išėjo tik 4,6 t/ha.

Vien užauginti neužtenka

                      Vertinimo komisija pirmiausia pabuvojo erdviame šiuolaikiškai įrengtame ūkininko biure, kurio sienas puošia daugybė padėkos raštų. Algimantas neapsiriboja vien ūkininko veikla, yra aktyvus daržininkų, verslininkų ir melioracijos asociacijų narys bei daugelio rajono švenčių rėmėjas. Kai kalba pasisuko apie pinigus, ūkininkas netikėtai prasitarė, kad nuo vasario mėnesio iš Vilniuje įsikūrusios vienos su maisto gamyba ir tiekimu susijusios bendrovės, neseniai liūdnai pagarsėjusios dėl prasto Santaros klinikų ligonių maitinimo, niekaip neišsireikalauja 60 tūkst. eurų skolos už parduotas daržoves, tada Užvenčio seniūnas Linas Mačernius pastebėjo:

                      – Pasirodo Algimantas yra ne tik Užvenčio krašto, bet ir visos Lietuvos rėmėjas…

                      Tik grūdus ir bulves ūkininkas iš karto parduoda supirkėjams ar prekybos tinklams. Daugumą laukuose užaugintų gėrybių ūkininkas parsiveža į daržovių saugyklas, kurias vietoje ir perdirba. Keturiuose daržovių perdirbimo cechuose yra rauginami kopūstai ir agurkai, verdami burokėliai, gaminami krienai… Kol jie patenka ant prekybininkų lentynų, o po to ant vartotojų stalo, turi nueiti ilgą kelią. Jei anksčiau ant ūkininkų pagamintos produkcijos patys prekybininkai uždėdavo reikalingus lipdukus, tai dabar šį darbą atidavė produkcijos tiekėjams. Daržovių augintojui pačiam teko pirkti lazerinius spausdintuvus, gaminti lipdukus ir juos klijuoti ant kiekvieno maišo, dėžės, paletės. Užtenka suklysti vieną kodo skaičiuką ir visos prekės grįžta atgal. Ir dar 1000 eurų baudą tenka sumokėti.

                      – Kadangi gyvename toli nuo Vilniaus, mūsų logistika brangiai kainuoja. Raugintus kopūstus vežame į Vilnių, centrinį „Maximos“ sandėlį ir tik po to šios daržovės yra išvežiojamos po visą Lietuvą. Dar reiktų pridėti papildomus rūpesčius ir išlaidas, nes vien popieriaus per tris mėnesius sunaudojame 10 pakuočių,– sakė Algimantas.

                      Daržininkystės ūkio laukuose dirba šiuolaikinė technika, daugumą kurios A. Vaupšas įsigijo su ES parama. Kadangi daržovės tiekiamos daugelio šalių rinkoms labai svarbu laikytis joms nustatytų tręšimo normų. Tam kasmet yra atliekami žemės tyrimai, o po to darbas patikimas kompiuteriui. Užtenka atitinkamos programos žemėlapyje pažymėti lauką ir kompiuteris pats apskaičiuoja kiek ir kokių trąšų šiam žemės plotui reikia.

                      – Jei anksčiau dėl netinkamo tręšimo pasėlių laukai ne kaip atrodydavo, tai dabar – kaip paveiksle lygūs,– džiaugėsi ūkininkas.

                      Gražūs ne tik žemdirbio pasėlių laukai. Nors stambaus ūkio šeimininkams Algimantui ir Irmai rūpesčių kasdien per akis, tačiau ne tik jų sodyba, bet ir erdvus gamybinės bazės kiemas pasižymi tvarka ir gražiai žydinčiais gėlynais. Svečiams pasiteiravus, ar sutuoktinių sūnaus Adomo nedomina ūkininkavimas, buvusi ilgametė Užvenčio kultūros centro direktorė Irma ir šiuolaikinio daržininkystės ūkio įkūrėjas Algimantas sakė, kad nors sūnus dabar studijuoja ekonomiką, tačiau jau turi nusipirkęs 25 ha nuosavos žemės…

Ona PETRAVIČIENĖ

Rekomenduojami video