Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bulvės – antroji lietuvių duona – šiemet bus tikrai brangios

Tokiu laiku Zanavykijoje, Suvalkijoje ir visoje Pietų Lietuvoje prasidėdavo intensyvus bulviakasis. Bulvės keliaudavo ne tik į turgelius, bet ir į sandėlius. Tačiau šiemet bulviakasio tempai lėti, atsilieka ir bulvių augimas. Kalbinti bulvių augintojai sakė, kad derlingumas – tik per pusę, o kaina taip pat atitinkamai didesnė, bet tai nuotaikos per daug nekelia.

Derliaus – pusė tiek

Šilavoto kaimo (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.) ūkininkas Povilas Žolynas VL pasakojo, kad jo ūkyje bulvių derlius šiemet perpus mažesnis nei įprastai. Tai atsispindės ir kainoje. „Nes įdėtos praktiškai tokios pačios sąnaudos, o derlius tik per pusę. Manau, kad bulvės atitinkamai brangsta“, – aiškino Suvalkijos krašto ūkininkas.

Žolynų daržininkystės ūkyje bulves pradėjo kasti birželio viduryje. Nuo tada kasdien bulves tiekia prekybai. Rugsėjo 1 dieną P.Žolyno ūkis buvo nukasęs trečdalį auginamų bulvių. Ūkio savininkas jau dabar svarsto, kad iki pavasario jo ūkio bulvių visiems norintiems, ko gero, neužteks. Nors plotai panašūs, iš jų bulvių prikasa tik pusę to, kiek planuota, todėl pasiūlyti jų galės trumpesnį laiką. Anot daržininko, nederliaus metais bulvių visada mažiau.

Jis minėjo, kad bulviakasiui trukdo ir permainingi orai. Bet kol kas nukastų bulvių nesandėliuoja, nukastas tiekia tiesiai rinkai. Ūkininkas mano, kad bulvės tegul geriau žemėje būna, nei guli sandėlyje. Sakė, kad turi išbūti lauko žemėje dar bent pusę mėnesio. „O tada matysime: jeigu nepradės pūti nuo drėgmės pertekliaus, sparčiau kasime“, – teigė bulvių augintojas.

Šiais metais Žolynų ūkis augina 7 veislių bulves. Asortimentą plečia, nes visiems labai reikia įtikti. „Vieni nori, kad išvirtos bulvės daugiau sukristų, kitiems patinka nesukritusios, tvirtos. Yra pirkėjų, kurie prašo cepelinams ir kitokiems bulvių patiekalams gaminti, kad tiktų pagal poreikį“, – pasakojo ūkininkas.

Todėl jis savame ūkyje be baltų augina ir spalvotas bulves – turi geltonų, raudonų, pasižyminčių vis kitokiais ypatumais. Taip P.Žolynas stengiasi įtikti įvairiausiems klientams.

„Suvalgė“ karantinas

P.Žolynas šiemet tęsia draugystę su vaikų darželiais, mokyklomis – sudarė su jais daržovių pardavimo–pirkimo sutartis. Ūkininkas jau pradeda ruoštis savo ūkio daržoves tiekti šioms įstaigoms, o jos maitins vaikus Šilavoto kaimo Žolynų ūkio daržovėmis ir bulvėmis.

„Esame sudarę sutartis. Viliuosi, kad jas įgyvendinsime. Nežinia, ką dar parodys COVID-19 liga ir dėl jos skelbiamas karantinas. Praėję mokslo metai rodo, kad pagal sutartis dirbome labai mažai mėnesių, nes mokyklos net 8 mėnesius buvo karantine. Kol nebuvo karantino, mokykloms, vaikų darželiams vežėme visas daržoves, bulves. Kai moksleiviai mokėsi iš namų, nuotoliniu būdu mokyklų valgyklose juk nevalgė. Todėl 8 mėnesius per anuos mokslo metus visiškai nevežiau daržovių į valgyklas“, – pasakojo ūkininkas P.Žolynas.

Jo skaičiavimais, iškrito 8 mėnesiai, pradedant nuo pernai spalio, kai uždarė mokyklas ir valgyklos nedirbo iki mokslo metų pabaigos. Dėl to ūkis patyrė didelių nuostolių. Ūkininkas sakė, kad pagal susitarimą, iš anksto numačius kainas, buvo užauginęs tam tikrus kiekius bulvių, daržovių. O paskui teko atiduoti dideliais kiekiais, bet jau ir kainos buvo visai kitokios. Už tas, kurias išvežė į Ukrainą, P.Žolynas gavo po 12 ct/kg, o vietos didmeninėje prekyboje bulvių kaina svyravo iki 15 ct/kg. P.Žolynas atviravo, kad po karantino jis šiemet žymiai sumažino daržovių auginimo plotus, o kai oro sąlygos dar kartą pakoregavo derlių, daržovių ir bulvių tikrai bus mažiau.

„Kaip šeimos ūkyje sakome, mažiau tampysimės, o už išaugintas bandysime paprašyti daugiau pinigėlių, nes valgyti žmonėms reikės. Kito kelio nepaliko, niekur nesidėsi“, – susiklosčiusia situacija nesidžiaugė ūkininkas.

Gali dar ir supūti

Bulvių derliaus negyrė ir UAB „Šaka“ (Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) direktorius Darius Matijošaitis. „Derlius šiemet ir pas mus yra prastesnis dėl sausros. Rudenį, kai lietaus jau gal ne visada reikėtų, jis mums trukdo kasimui, derliaus pasidėjimui į sandėlius“, – VL teigė UAB „Šaka“ vadovas.

UAB „Šaka“ po truputį visą mėnesį kasė bulves, bet, palyginę su ankstesniais metais, vertina, kad kol kas nukasė labai simboliškai. Vis dar teko palaukti, nes zanavykai vylėsi, kad bulvės iki rudens paaugs. Rugsėjo pradžioje, anot D.Matijošaičio, buvo ūgtelėjusios, bet ne tiek, kiek jiems norėtųsi. Bulvių augimo tempai atsilieka. Augintojai įsitikino, kad iki norimo dydžio jos tikrai jau neužaugs. „Jeigu pradžia bloga, tai ir pabaiga ne ką geresnė būna“, – iš savo patirties žino vadovas.

Zanavykijoje po krūmu bulvių mažiau, jos smulkesnės. Taip nutiko dėl to, kad žydint bulvėms buvo pati didžiausia kaitra, todėl jos neužmezgė daug bulvių, tai atsiliepė ir derliui. UAB „Šaka“ ūkis augina bulves veislei ir jų turi visą kolekciją. Stebi, kad geresnį derlių atseikės tos, kurias galėjo palaistyti. Su laistytomis rudenį tartum viskas gerai. O kurių negalėjo laistyti, tai iš auginamų vėlyvesnių veislių bulvės pasižymėjo geresniu rezultatu todėl, kad jų augimo metu paskui prasidėjo lietūs ir jos atsilaikė. Tad, D.Matijošaičio duomenimis, šiemet geriau derėjo vėlyvesnių veislių bulvės. Praėjusiais metais buvo atvirkščiai – vidutinio ankstyvumo davė geresnius rezultatus negu vėlyvesnės.

„Bet metai metams nelygūs. Negalėčiau išskirti, kad vienos ar kitos labiau tinka auginti. Mano nuomone, reikia auginti visko. Tik taip galima skaldyti riziką. Taip ir auginame – ankstyvų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvų. Tris veisles ūkyje būtinai reikia turėti, kaip ir namie, nes visų iš karto nevalgai“, – patarė jis.

Kudirkos Naumiestyje įsikūrusios UAB „Šaka“ ūkiui šiemet nebus ypatingi metai. Tačiau sukaupta didelė auginamų bulvių veislių kolekcija teikia vilčių ateičiai. Pasak D.Matijošaičio, be senesnių, jie vis pabando auginti ir naujų veislių bulves, skirtas sėklai. Gyvenimas nestovi vietoje, jis juda pirmyn. Jo teigimu, vienos iš geresnių, augintojų lūkesčius pateisinusios veislės yra „Corinna“, „Concordia“, „Laura“, dar nemažai kas pagiria „Anuschka“, bet ji jau vis tiek senesnė, populiari išlikusi dar ir „Vineta“. „Iš tų, kurios dar ilgiau laikysis, tai „Corinna“, „Concordia“. Šitos bus vienos lyderiaujančių, nes turbūt pateisina augintojų lūkesčius“, – vardijo vadovas.

UAB „Šaka“ yra viena iš kooperatyvo „Bulvių namai“ akcininkų. Į „Bulvių namus“ Trakų rajone bulves pardavimui veža įvairūs ūkiai, jos vežamos ir iš UAB „Šaka“. D.Matijošaičio pastebėjimu, kiekvienais metais geresni derliai būna vis kitame Lietuvos regione. Kol derlius dar ne sandėliuose, pasak D.Matijošaičio, sunku spręsti, kuriame Lietuvos krašte bulvės užaugo geriausiai, yra stambesnės. „Dar sunku įvertinti, nes gali pradėti lyti arba nutikti taip, kad negalės nukasti ar supus, iš viso nebus bulvių. Dar nesidžiaukime“, – patarė jis.

UAB „Šaka“ laukuose bulvės kasamos gražiu oru: jeigu lyja, bulviakasio darbai sustoja. Jei orai leis, stengsis derlių paimti kasdien, nieko nelaukdami. Pašnekesio išvakarėse Kudirkos Naumiesčio krašte kaip tik buvo gausiai palyta. Bulvių augintojams skaudoka, kad kai lietaus reikėjo, jo nebuvo, o kai dabar nereikia, palyja gausiai. Kol kas dar nėra pavojaus, kad bulvės supus, bet negali įeiti laukuose tęsti darbymetį. „Dar viskas priešakyje, bet jeigu ir toliau bus tokie drėgni orai, perspektyva nelabai kokia“, – šiųmetėmis nuotaikomis dalijosi Zanavykijos krašto bulvių augintojai.

Bulvių mažiau ne tik Lietuvoje

Šiemet ankstyvųjų bulvių derlingumas ūkiuose buvo perpus mažesnis. Mažiau prikasama ir vidutinio ankstyvumo bulvių. Pagal preliminarias prognozes, vėlyvųjų bulvių taip pat turėtų užderėti mažiau. Ūkiai prognozuoja iki 20 proc. mažesnį derlingumą už vidutinį. O ūkiai kasa įvairiai: vienur 40–60 t/ha, kitur – tik 30 t/ha, priklausomai nuo naudojamų technologijų, žemės našumo, patirties. Derlius didele dalimi priklauso ir nuo to, kokia sėkla naudojama, ar ji atnaujinama, kiek tame regione iškrito kritulių, ar yra galimybė laistyti pasėlius.

Kol kas derlius menkesnis, todėl rugsėjo pradžioje bulvės ūkiuose buvo apie 60 proc. brangesnės nei pernai tokiu pačiu metu. Bet praėjusiais metais bulvių kainos buvo itin žemos. Todėl ir kainų skirtumas atrodo toks didelis. Be to, Lietuvoje šiemet deklaruota per 1 tūkst. ha mažiau bulvių pasėlių. Pernai jų buvo deklaruojama beveik 10,9 tūkst. ha, o šiemet – tik 9,7 tūkst. ha. Tai taip pat turės įtakos šiemečių bulvių pasiūlai. Visoje Europoje šiemet nėra bulvių pertekliaus. Vienur bulvėms pakenkė potvyniai, kitur – karščiai, visoje Europoje buvo neįprastai šaltas pavasaris.

Situacija Europoje turi įtakos ir lietuviškų bulvių pardavimo kainoms. Jei lyginsime su statistiniu Lietuvos bulvių derliumi, eksportui auginamos bulvės sudaro tik nedidelę dalį. Daugumos ūkių produkcija neatitinka reikalavimų. Tam, kad galėtų eksportuoti, ūkis turi būti registruotas Fitosanitariniame registre, turėti fitosanitarinį sertifikatą eksportuojamai produkcijai, rūšiavimo ir pakavimo įrangą, kad jas būtų galima paruošti išvežimui pagal kliento pageidavimus. Labai svarbi ir eksportui skirtų bulvių kokybė. Eksporto apimtys kiekviename eksportuojančiame ūkyje individualios. Vieni ūkiai eksportuoja iki 50 proc. užaugintos produkcijos, kiti apie penktadalį, trečių visa produkcija lieka Lietuvoje. Tai priklauso nuo turimų pastovių klientų Lietuvoje.

Karantinas taip pat pakoregavo pardavimų kryptis. Dalį bulvių eksportuoti būtina, nes Lietuvos rinka nėra imli, lietuviai įpratę pasisodinti bulvių savo poreikiams ir giminaičiams. Be to, neturime pakankamai saugyklų, kad augintojai derlių galėtų laikyti iki naujo derliaus, jį tenka eksportuoti anksčiau. Todėl susidaro vaizdas, kad neužsiauginame pakankamai bulvių, nes tenka jas importuoti pavasarį. Kita vertus, statistinis derlius – tai nėra vien prekinės bulvės. Neturint modernių saugyklų patiriami dideli derliaus nuostoliai, esant nepalankiems orams ar nenaudojant pažangių technologijų būna daug nestandartinių bulvių, kurias tenka sušerti gyvuliams ar išvežti į biojėgaines.

Rekomenduojami video