Politinis valdančiųjų buldozeris, trejus metus viską šlavęs sau iš kelio, kadencijos pabaigoje netikėtai atsirėmė į ūkininko traktorių. Praeiviai nuščiuvo: kuris kurį? Visų nuostabai buldozeris, įjungęs atbulinę pavarą, ėmė mikliai trauktis iš kelio.

Nuspaudė stabdį

Protestuojančių ūkininkų žygis su traktoriais į Vilnių, iš visko sprendžiant, kai kuriems politikams bent iš dalies grąžino realybės jausmą, nemokamai pagerino regėjimą ir pataisė klausą. Vargu ar kas anksčiau būtų bandęs įsivaizduoti, kaip tikrovėje atrodys 1 300 traktorių Vilniaus centre, signalizuojančių prie Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir tarsi klausiančių: na ką, ar dabar mus pamatėte? Ar pagaliau išgirdote? Galima įtarti, kad už daugumos buldozerio verstuvo susispietusiems politikams Gedimino prospektu link Seimo pajudėjusios traktorių kolonos sužadino ir politinį savisaugos instinktą. Maža kas, juk kitą kartą gali atvažiuoti nebe tokie mandagūs ir kultūringi, nebe išblizgintais ratais ir batais, gal ir kai ką įsimetę į priekabas. Rinkimų metai vos tik prasidėjo, dar visko gali būti, ne juokų metas!

Matyt, norėdama apsidrausti nuo galimų siurprizų, susijusių su neatidėliotinais žemės ūkio darbais sostinės centre, kad prie politinių štabų Gedimino prospekte nebereikėtų nei arti, nei akėti, juolab kulti ir pjauti, Seimo valdančioji dauguma mikliai pakeitė politinę plokštelę. Vietoje pergalingų žygio maršų iš valdiškų garsiakalbių ėmė lietis ramios, svajingos valsų melodijos: vasario viduryje šaukiama Seimo neeilinė sesija protestavusių ūkininkų reikalavimams aptarti. O ir patys reikalavimai, pasirodo, visai ne tokie jau ir dideli, gana nesunkiai išpildomi, be to, teisingi ir protingi. Kai geriau pagalvoji, belieka stebėtis: kam dėl tokių lengvai išsprendžiamų menkų nesusipratimų reikėjo tūkstantį traktorių iš visos Lietuvos į Vilnių birzginti?

Imkime kad ir įkyriai ūkininkų valdžiai kartotą reikalavimą dėl daugiamečių pievų. Pasirodo, vienas juokas: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau pranešė, kad stabdoma prievolė ūkininkams jas atkurti. Nacionalinė mokėjimo agentūra dar šią savaitę pradėjo individualiai informuoti 26 tūkst. ūkininkų, gruodį sulaukusių pranešimų, jog privalės atstatyti suartas daugiametes pievas, apie administracinių sprendimų vykdymo sustabdymą. Skelbiama, kad buldozeris stabdomas ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pastangomis: jis, prie Vilniaus artėjant traktoriams, tuo metu Briuselyje kaip tik dėl to derėjosi su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu. Vėlgi paaiškėjo, kad ES komisaras yra nusiteikęs šiuo klausimu padėti: Europos Komisija skubos tvarka peržiūrės reglamentą dėl daugiamečių pievų ir pateiks galimus sprendimus iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios. O juk kažkas sakė, kad eurobiurokratijos nepastumdysi... Pasirodo, kai valdžia nori, tai ir gali!

Jokių problemų Vyriausybė nemato ir dėl kitų ūkininkų reikalavimų. Antai ji jau įregistravo Akcizų įstatymo pakeitimus, kurie skubos tvarka bus svarstomi neeilinėje Seimo sesijoje. Jais bus iki 41 euro sumažintas akcizas už toną suskystintųjų naftos dujų (SND). Valdantieji nuo šių metų sausio 1 d. buvo įvedę, ūkininkų teigimu, visiškai neadekvatų 368 eurų SND akcizą. Po traktorių žygio į Vilnių Vyriausybė be ilgų kalbų jau nori grąžinti ir senąją „žaliojo“ dyzelino naudojimo tvarką, kuri vėlgi tų pačių valdančiųjų pastangomis pernai buvo pakeista į ūkininkams nepalankesnę. Atgal traukiasi ir Aplinkos ministerija, iki vasario 1 d. turinti patvirtinti „socialinių partnerių pasiūlytus“ pakeitimus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų. Tikėtina, kad Vyriausybei ir Seimui nekils didelių sunkumų įgyvendinti ir kitus protestavusių ūkininkų reikalavimus – juk tereikia pripažinti pačių padarytas klaidas ir atitaisyti Seimo daugumos buldozerio padarytą žalą. Akivaizdu, kad po traktorių žygio į sostinę politikams pastebimai pagerėjo ir regėjimas, ir klausa, ir suvokimo gebėjimai.

„Valdžia nedirba savo darbo“

Ar beatodairiškas valdžios veikimo būdas, kai vengiama kalbėtis su interesų grupėmis, apskritai su visuomene, pasiteisina politiškai, jeigu sulaukus tvirto pasipriešinimo tenka pabrukus uodegą pripažinti klaidas ir trauktis? „Na, jeigu valdantieji kitą kadenciją nenori būti valdantieji, tada tikrai pasiteisina“, – atsakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Eugenijus Sabutis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys.

Anot jo, jei kalbėtume be ironijos, nekiltų abejonių, kad toks politinis veikimas nepasiteisina. „Ir ne tik žemės ūkio politikoje. Ne vienoje kitoje srityje tai puikiai matyti. Štai paskelbė apie mokesčių pertvarką: kai visi pamatė, kokia ji suplanuota, kai valdančiuosius užgriuvo kritika, teko atsitraukti. Jie buvo nusprendę įvesti automobilių taršos mokestį – vėlgi sulaukė daug kritikos ir atsitraukė. Didžiausia klaida – manyti, kad tai, ką sugalvojau, yra labai puiku, todėl tą sumanymą reikia prastumti daugumos buldozeriu. Galbūt prieš pasakius, ką ruošiamasi daryti, reikėtų apie tai pakalbėti su opozicija, interesų grupėmis, pasiūlyti visiems susėsti kartu ir pasvarstyti, kaip būtų galima geriau įgyvendinti siūlomus pokyčius. To dabar ypač trūksta. Pasižiūrėkime, kas išėjo su SND. Tiesiog siaubinga situacija. Kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, gamtinių dujų kaina nematytai išaugo. Tada visi, kas jas naudojo gamybai, kreipėsi į Vyriausybę, kad ji paaiškintų, ką daryti dėl kosminių kainų. Ir gavo atsakymą – imkite kreditus, ieškokite alternatyvų, ir viskas bus gerai. Tada paukštininkai, šiltnamininkai ir kiti perėjo prie SND. O dabar ta pati valdžia juos už tai nubaudė. Pasakė – gerai padarėte, kad perėjote nuo gamtinių dujų prie suskystintų, bet dabar už jas mokėsite siaubingai didelį akcizą, kurį neaišku kas ir neaišku kodėl sugalvojo. Tai kur čia logika? Kur bendravimas su vartotojais? Aš tokio dalyko nesuvokiu“, – stebėjosi politikas.

E.Sabutis pridūrė, kad jam, kaip ir kitiems, kyla klausimų, kaip ministerijose ir Vyriausybėje priimami tokie ir panašūs sprendimai, ar nebeliko sveiko proto saugiklių, kurie padėtų apsaugoti visuomenę nuo buldozeriu priiminėjamų sprendimų. „Na, jeigu turi viceministrus, patarėjus, jei susitinki su ekspertais, jeigu samdai konsultantus, ir jie tau pasako viena, o tu padarai visai ką kita, tada kyla klausimas, kam tada išvis visi tie ekspertai, moksliniai institutai reikalingi? Tai visai su niekuo nesitark, prisiimk asmeninę atsakomybę. Juk rezultatas rodo, kad nors dėl akių su kažkuo ir pasikalbi, bet jo neklausai. Kokią ateitį projektuoja toks sprendimų priėmimo būdas? Tada ir ekspertai, ir įvairių ūkio sektorių atstovai pradeda galvoti, kam jie reikalingi valdžiai. Jeigu ploja jai, vadinasi, reikalingi? O jei valdžia išgirsta kritiškų pastabų, tai jau nebereikalingi, išvis nenorima jų girdėti? Aš nesakau, kad ekspertų ar interesų grupių atstovų rekomendacijas reikia 100 proc. išpildyti, niekada taip nebuvo ir nebus. Bet įsiklausyti į racionalius pasiūlymus, perspėjimus, pabandyti juos įvertinti būtina.

Kad ir dėl naftos dujų akcizo: aš negaliu pasakyti, ar jis išvis nereikalingas, ar vis dėlto nedidelis turi būti. Ne čia klausimo esmė. Ji tokia: o kodėl negalima to akcizo didėjimą išdėstyti dalimis, dešimtmetį į priekį? Jeigu jau taip pasielgėme su verslais, tai pažiūrėkime, ką galime padaryti, kad jų dėl to nežlugdytume. Ir taip toliau. Labai panašus pavyzdys buvo ir sveikatos apsaugos srityje: atėjo ministras, garsiai pasakė, kad nori daryti reformą. Savivaldybės samdė ekspertus, ruošė siūlomų pertvarkų analizes, siuntė į ministeriją. O ministras susidėjo viską į stalčių, padėkojo už darbą ir pasakė, kad viską darys taip, kaip nori. Tada visiems kyla klausimas – kokio velnio tada mūsų klausinėjate? Kam tada mes jums reikalingi? Patys sumąstėt, patys ir darykit. Bet – pasikartosiu – nepykite, kai traktoriai atvažiuos į Vilniaus centrą ir tada žmonės su jumis kalbėsis iš galios pozicijų. Ūkininkai parodė savo galią, priminė valdžiai, kad jie irgi žmonės, kad ir jie sugeba išreikšti protestą“, – sakė E.Sabutis.

Politiko teigimu, visuomenė, įvairios viešojo ir privataus sektoriaus interesų grupės dabar jiems siunčiamą signalą jau supranta taip: valdžia su mumis nesikalba, daro, ką nori. Bet kai mes pradedame jai grūmoti kumščiu, kai parodome savo jėgą, tada ji atsitraukia ir nusileidžia.

„Vadinasi, su valdžia reikia bendrauti tiktai taip – rodant jai savo kumštį. Tačiau tai nėra konstruktyvu. Valdžia dabar turi nusileisti, pripažindama, kad pridarė klaidų, parodydama, kad nori siekti kompromiso, ieškoti galimų išeičių, ir taip nuraminti visuomenę. Ūkininkas, mokytojas, gydytojas, gaisrininkas dirba savo darbą. Jis neturėtų dėl kiekvieno jam svarbaus dalyko važinėti į Vilnių protestuoti, eikvoti savo laiką. Tokie protestai parodo, kad valdžia nedirba savo darbo. Čia yra svarbiausia išvada. Kai kiekvienas atliksime savo darbą, tada nereikės vieni kitiems grūmoti. Vilnių užtvindę traktoriai parodė, kad Vyriausybė savo darbo nedirba taip, kaip turėtų“, – pridūrė E.Sabutis.

Taisyklės nesusikalba su galvomis

Svarstydamas apie priežastis, paskatinusias ūkininkus su traktoriais vykti į Vilnių, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, leido suprasti, kad jo vadovaujamo komiteto pastangos peržiūrėti kai kurias vykdomosios valdžios iniciatyvas, sukėlusias ūkininkų pasipiktinimą, taip pat atsirėmė į kietakaktišką buldozerį.

„Turbūt tos problemos kaupėsi bent dvejus ar pustrečių metų. Tuos klausimus svarstėme Seimo Kaimo reikalų komitete, mūsų protokoliniai nutarimai buvo siunčiami ministerijoms. Deja, mūsų pateiktiems įstatymų projektams, tarp jų ir Akcizų įstatymui, nebuvo pritarta. Derėjomės su Aplinkos ministerija dėl tų šlapynių paskelbimo, ŽŪM sakėme, kad ji neturėtų spręsti daugiamečių pievų klausimo šturmo būdu, kad bandytų susitarti su žmonėmis, panaikintų tą ydingą statistiką, kuri buvo sukaupta dar nuo 2014 metų. Visa tai susikaupė. Matėte žemdirbių plakatus, kuriuose parašyta, kad daugiau taip nebegalima. Matyt, paskutinis postūmis protestuoti buvo sprendimas nuo sausio 1 d. padidinti akcizą SND. Buvo sugalvotas toks mokestis, kokio nėra jokiose kitos valstybėse. Motyvams, kurie buvo išsakyti birželio mėnesį prieš priimant tokį įstatymą, Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė. Todėl politine valia mūsų komitetui buvo atimta teisė šį įstatymą svarstyti. Padarėme svarstyme pertrauką, po kurios tęsėme jį savo iniciatyva. Nepritarėme šiam įstatymui vien dėl tokio mokesčio įvedimo“, – sakė V.Pranckietis.

Politiko teigimu, nuo sausio 1 d. įvestas akcizas SND buvo paskutinis lašas, dėl kurio žemdirbiai apsisprendė protestuoti sostinėje. „Turbūt turėtume pasidžiaugti, kad ūkininkų protesto akcija Vilniuje buvo nepaprastai taiki ir kultūringa. Turėtume labai padėkoti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui už organizuotą palydą ir eismo reguliavimą. Vilniečiai patenkinti, kad 701-ųjų miesto įkūrimo metinių proga juos pasveikino 1 300 traktorių, kurių niekad šitiek daug jie nebuvo matę. Taigi, buvo ir pozityvioji akcijos pusė. Girdėjome labai gražių žurnalistų atsiliepimų, žinoma, buvo ir niurgzlių, kurie jaučiasi blogai dėl to, jog kažkas turi gerą traktorių. Bet tai tegul lieka tų žmonių, kurie mato ne šviesias, o tamsias spalvas, bėda. Manau, kad ši akcija tapo gera paskata kalbėtis su bendruomene, kurios Vilniuje mes nei matydavome, nei pažinojome. Su ja susipažino ir Vyriausybės atstovai, ir Seimo nariai, ir vilniečiai. Ir su visais jais labai gražiai buvo kalbėtasi siekiant paprastų tikslų – nereketinio mokesčio, aiškumo, o ne nežinomybės, kai, tarkime, paskelbiama, kad tavo žemėje yra šlapynė, bet jokiuose žemėlapiuose nenurodyta, kur konkrečiai ji yra. Kai pranešama, kad nors ir turi ariamos žemės, tu jos nearsi. Tai yra tiesiog taisyklių nesusikalbėjimas su galvomis, nuo kurių priklauso tos taisyklės. Manau, kad tos klaidos jau yra pripažintos ir jos bus taisomos“, – vylėsi politikas.

Svarstydamas apie politikų priimamų sprendimų pagrindimą, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad ministras apie vieną ar kitą problemą tikrai nežino geriau, nei ją nagrinėjantys ekspertai.

„Esu anksčiau daug kartų minėjęs – klausykimės tų, kurie išmano, ir kad priemonės, kurias mes kuriame, pasiektų tikslą. Jeigu sakome, kad pabranginsime dyzeliną ir taip sumažinsime anglies dvideginio emisijas, tai yra nesąmonė. Juk kaip reikėjo 18 ar 20 litrų dyzelino hektarui lauko suarti, taip ir reikės. Tik paimsime didesnį mokestį, o jokių emisijų nesumažinsime. Labai paprastas pavyzdys dėl „žaliojo“ dyzelino naudojimo: jeigu jo nebus galima naudoti sunkvežimyje, tai kažkas bus vežama traktoriumi, nes traktoriuje pagal naująsias taisykles tokius degalus galima naudoti. O vežant traktoriumi būtų sunaudota maždaug 60 proc. daugiau kuro, nei vežant sunkvežimiu. Taigi, į aplinką būtų išmesta dar daugiau CO₂. Taigi, tikslas – išmetamų dujų kiekio mažinimas, o tokiomis taisyklėmis mes jį didiname. Todėl ir sakau, kad reikėtų klausytis, ką apie tai sako mokslininkai ir ekspertai. Visos tos kalbos apie anglies dvideginio „užrakinimą“ dirvožemyje – tik įvairių pseudoekspertų pasisakymai, skambantys per TV. Manau, reikėtų paprašyti mokslininkų, kad jie pakomentuotų tokius pseudoekspertų teiginius ir kad pasakytų visuomenei, ko jie verti“, – sakė V.Pranckietis.

Palaukių partizanai

„Jei pradėtume nuo klausimo, kas šioje situacijoje laimėjo, tai galima pasakyti, kad dėl ūkininkų protesto jau laimėjo miestiečiai, kurie perka maistą, ir regionuose gyvenantys žmonės, naudojantys suskystintas dujas. Juk dėl įvesto milžiniško akcizo SND būtų brangęs ir maistas, ne tik jos pačios“, – atkreipė dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, priklausantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijai.

Jo teigimu, du laimėjimai jau pasiekti. „Bet iš tikrųjų liūdna, kad tik tokiu būdu valdžia išgirsta žemdirbius. Ūkininkams protestuojant sausio 8 d. buvo surengta laužų deginimo akcija, bet valdžia jos nepamatė ir neišgirdo, tepasakiusi, kad kažkada kažką galvos ir galbūt darys. Žemdirbių tai jau netenkina. Jie žino, kad vėl eilinį kartą bus prižadėta ir nieko nepadaryta. Labai geras pavyzdys buvo pateiktas Šilutės rajone, kai protestuojantys ūkininkai buvo ir ašarinėmis dujomis pavaišinti. Žemdirbiai supranta, kad kito varianto nebėra. Štai ir Suvalkijos pavyzdys: kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas nusprendė, kad čia reikia naujų saugomų teritorijų įkurti, tai traktoriais suvažiavę ūkininkai užblokavo ministrą pasakę, kad neišleis jo tol, kol neatšauks tokio sumanymo. Ir po tokios akcijos ministras atsisakė savo planų. Kitaip sakant, beliko tik toks kalbėjimo su valdžia būdas. Nes visi kiti jau nebeveikia, ji žmonių jau nebegirdi“, – sakė V.Ąžuolas.

Svarstydamas, kodėl vis dažniau nebeveikia sveiko proto saugikliai, padedantys išvengti vienašališkų, nepagrįstų, neaptartų valdžios sprendimų, pašnekovas priminė neseniai nuskambėjusį aplinkos ministro raginimą žemdirbiams siūlyti, kaip saugoti gamtą. „Tai totalus pasityčiojimas. Žemdirbiai dar 2020 metais siūlė, kad iš ES ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) būtų skirta pinigų pažangių žemės ūkio technologijų, tarp jų – išmaniojo tręšimo bei purškimo, leidžiančių efektyviau saugoti aplinką, tyrimams. Tačiau aplinkos ministras pritarė tam, kad toks siūlymas būtų išbrauktas. Tuo tarpu buvo palikta 16 mln. paukšteliams saugoti“, – piktinosi politikas.

V.Ąžuolo teigimu, tokie dalykai verčia manyti, kad pagrindinis valdančiųjų tikslas – padaryti žemės ir miško savininkų turtą bevertį. „Ūkininkai ne kartą ministro klausė – ar jūs matėte žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų žemėlapius, kurie buvo sukurti neišeinant iš kabineto? Kur pažymėtas paukštelis, kurio čia niekada nebuvo, arba griovys ar upelis, kurio tikrovėje irgi nėra? Arba pavaizduotas durpynas, kurio niekada gyvenime ten nebuvo? Ar jūs matėte, ką patys padarėte? Ir ministras tada pripažįsta, kad taip, tie žemėlapiai blogi, netikslūs, ten pridaryta nesąmonių. Bet žemdirbiai supranta, kad pagal tuos žemėlapius atėję tikrintojai jiems išrašinės baudas. Aš didžiuojuosi, kad žemdirbiai jau pradėjo partizaninį pasipriešinimą. Štai Skuode jie žemės ūkio ministro paklausė, ar važiuodamas per Lietuvą matė, kad ūkininkai nevykdo jo nurodymo – nepalieka 3 metrų pločio palaukių nuo melioracijos griovių? Ar supranta, kad tai partizaninis pasipriešinimas ginant teises į savo turtą? Tai ką dabar ministras darys? Visus Lietuvos ūkininkus nubaus? Pagal tuos žemėlapius, kurie neatitinka realybės? Į tokią situaciją įstumti žmonės supranta, kad kelio atgal nebėra. Jeigu jie nieko nedarys, žemdirbiai bus sužlugdyti galutinai. Belieka tik protesto akcijos, kurios padeda ministrams atgauti sveiką protą ir priimti normalius sprendimus“, – sakė V.Ąžuolas.

Žino savo vertę

Ekspremjeras Gediminas Kirkilas viena iš ūkininkų nepasitenkinimo, virstančio įvairiomis protesto akcijomis, priežasčių laiko žemės ūkio ministro nesugebėjimą rasti bendros kalbos su žemdirbiais. „Pirmiausia manau, kad ši Vyriausybė turi labai netinkamą ministrą, kuris, man atrodo, net nelabai gilinasi į žemės ūkio problemas, nes yra kitos srities specialistas. Nelabai suprantu, kodėl jis apskritai buvo paskirtas ministru. Dabar susidarė tokia situacija, kad žemdirbių bendruomenė jo nepriima, todėl kyla problemų, jų daugėja, prasideda protestai, o kartu su jais auga ir kritikuojančių ambicijos, juolab kad artėja rinkimai. Tampa sudėtinga nusileisti, ieškoti kompromisų, nors visi mėgsta kartoti, kad politika yra kompromisų menas. Aš tik noriu palyginti dabartinę situaciją su savo vadovavimo Vyriausybei metais. Žemės ūkio ministrė tada buvo Kazimiera Prunskienė. Ji dirbo taip, kad man, tuometiniam premjerui, apskritai nereikėjo kištis į tą sritį. Visiškai. Ji visą laiką būdavo tarp žemdirbių, dalyvaudavo visuose jų renginiuose, kurie, beje, taip pat būdavo gana karšti. Visokių problemų buvo ir tais laikais. Dabartinis ministras, kaip suprantu, tokio kontakto su žemdirbiais neturi ir net nesistengia turėti. O susikaupusios problemos anksčiau ar vėliau virsta protesto akcijomis“, – sakė pašnekovas.

G.Kirkilas atkreipė dėmesį ir į Seimo Kaimo reikalų komiteto vaidmenį. „Dažnai parlamento komitetai daug problemų absorbuoja ir sureguliuoja. Man labai keista, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pats nenuvyko į tą mitingą, nepaaiškino motyvų, kodėl tokie sprendimai buvo priimti, neatsakė į ūkininkų klausimus. Tiesą sakant, kai kurių sprendimų motyvų aš tikrai negaliu suprasti. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmas turi būti toks: pirmiausia reikia išklausyti ekspertų nuomones, antra, reikia gebėti paaiškinti savo sprendimus pačiai bendruomenei, šiuo atveju – žemdirbiams. Nepakanka vien buldozeriu priiminėti valingus sprendimus į nieką nekreipiant dėmesio, reikia juos paaiškinti, įtikinti žmones jų būtinumu. Klaida, jei tai nedaroma“, – sakė politikas.

Ekspremjeras sakė nesuprantantis, kodėl susitikti su traktoriais į Vilnių atvykusiais ūkininkais neatėjo nei Lietuvos prezidentas, nei Vyriausybės vadovė. „Išties labai keista, jie tikrai dalyvaus rinkimuose, o čia buvo tokia auditorija, kad net ir sunkioje situacijoje buvo galima uždirbti tam tikrų politinių balų. Nesuprantu, kodėl jie to vengė. Gal dar kažkiek būtų galima pateisinti premjerę, ji turbūt manė, kad čia ministro reikalas, bet kodėl neatvyko prezidentas, aš visiškai nesuprantu. Manau, kad jis šiuo atveju labai stipriai pralaimėjo žemdirbių akyse. Ir tai neabejotinai atsilieps rinkimuose“, – svarstė pašnekovas.

Jis sakė suprantantis, kad išeiti vienam ir atsistoti prieš tūkstantį ar daugiau įpykusių žmonių yra nelengva. „Reikia stipriai susikaupti, pagalvoti apie būsimus sprendimus. O pasakyti tikrai yra ką, taip pat ir apie tai, kas jau daroma. Reikia mokėti iškentėti šauksmus ir švilpimus. Mano laikais buvo labai aktyvūs mokytojų protestai, ne kartą man teko ateiti pas juos ir visko išgirsti savo adresu. Bet tokia jau politiko priedermė. Jeigu eini į politiką, tuo labiau – į aukščiausius jos postus, tai vien iš kabineto vadovauti negali. Todėl politikas iš anksto turi nusiteikti, kad dalyvaus tokiuose renginiuose. Kitas dalykas tas, kad jeigu valdantieji politikai nedalyvauja, tai dalyvaus kolegos iš opozicijos ir atitinkamai pakreips tos visuomenės dalies nuotaikas. Beje, ūkininkų negalima lyginti su mokytojais, kurie yra labiau priklausomi nuo valdžios, atlyginimų, kitų dalykų. Ūkininkai yra savarankiški, jie turi savo verslą, žino savo vertę, ir tai buvo matyti per šį mitingą“, – sakė G.Kirkilas.