Jei šiandien valgei pusryčius, tau turi rūpėti žemės ūkis, ypač dirvožemis, nes būtent jis yra pradžios taškas maisto gamybos grandinėje – 95 proc. mūsų maisto tiesiogiai arba netiesiogiai gaminama dirvožemyje. Mokslininkai apie prastėjančią dirvožemio būklę Lietuvoje ir kitose ES šalyse kalba jau ne vienus metus, tačiau, regis, nuo kalbų iš lėto pereinama prie konkrečių darbų. Dirvos sveikata susirūpinę ES politikai rengia dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvą. O ar patenkinti ūkininkai?

Svarba nenuginčijama

Direktyvą priėmus kiekviena ES narė turės įsipareigoti griežčiau saugoti dirvas, atlikti reguliarius monitoringus. Mokslininkai džiaugiasi nauja direktyva, o štai ūkininkai santūrūs – „iš viršaus“ nuleidžiamų reikalavimų, jų teigimu, jau per daug.

Naujai kuriamoje ES dirvožemio direktyvos preambulėje pabrėžiama, kad dirvožemis yra gyvybiškai svarbus, ribotas, neatsinaujinantis ir nepakeičiamas išteklius. Geros būklės dirvožemyje kaupiasi anglies dioksidas, jis turi daugiau pajėgumų absorbuoti, kaupti ir filtruoti vandenį, teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, saugų bei vertingą maistą ir biomasę ne maisto bioekonomikos sektoriams. Taip pat dirvožemis palaiko biologinę įvairovę ir yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Anglis gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Tačiau nors teoriškai suprantame, kad dirvožemį saugoti itin svarbu, realybėje stebime jo degradavimo procesus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkė Žydrė Kadžiulienė išskiria dvi pagrindines veiksnių grupes, dėl kurių vyksta dirvožemio degradacijos procesai – tai gamtiniai veiksniai (reljefo forma, dirvožemio tipologinės grupės, krituliai, vėjas ir augalija) ir žmonių veiklos įtaka (žemėnaudos tvarkymas, ūkinės veiklos intensyvumas, netinkama pasėlių struktūra, žemės dirbimas ir kt.).

„Lietuvoje dažniausios dirvožemio pažaidos priežastys: nepakankamas organinių medžiagų įnešimas, maisto medžiagų nesubalansavimas, armens struktūros prastėjimas, rūgštėjimas, erozija. Negalime puikuotis šalyje ir prigimtiniu dirvožemio turtingumu. Dirvožemio organinės anglies, kaip svarbiausio dirvožemio komponento, organinių medžiagų sudėtinės dalies, šalies dirvožemiuose yra nedaug“, – kalbėjo Ž.Kadžiulienė.

Pasak jos, lengvos granuliometrinės sudėties mineralinių dirvožemių (smėlžemių) ariamajame sluoksnyje jos koncentracija yra 0,3–1,5 proc., sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose priesmėliuose, priemoliuose bei moliuose – 1,2–2,2 proc.

„Vertinant sutinkamu organinės anglies kiekiu derlinguose dirvožemiuose tai yra tik labai mažas arba mažas kiekis ir tik jei jos yra 2–6 proc. – tai jau vidutinis kiekis. Dirvožemis formuojasi labai lėtai, todėl jį pagerinti nėra taip paprasta net ir taikant įvairias jo gerinimo priemones (tinkamas sėjomainas, tarpinius augalus, organines trąšas, daugiamečių žolių liekanas ir kt.). Kolegos mokslininkai teigia, jog organinės anglies koncentracijos padidėjimą dirbamuose laukuose galime pastebėti po 7–10 metų. Ir vis dėlto turime dalį dirvožemių tinkamų žemės ūkio augalams auginti, tačiau juo turime rūpintis“, – pabrėžė LAMMC mokslininkė.

Trečdalis blogos būklės dirvožemių

Nors dirvožemio sveikatingumo svarba yra nenuginčijama, 60–70 proc. ES dirvožemio šiuo metu prastos būklės. Ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos. Lietuvoje apie trečdalis dirvožemių yra prastos būklės, o apie 19 proc. žemės ūkio naudmenų – eroduoti.

Nors dirvožemio sveikatingumo svarba yra nenuginčijama, 60–70 proc. ES dirvožemio šiuo metu prastos būklės. Ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas sako, kad situacija kiek rimtesnė nei skelbiama. Jo teigimu, net 75 proc. mūsų šalies dirvožemių turi nepakankamą organinių medžiagų kiekį. „Negaliu sakyti, kad visi dirvožemiai prastos būklės, bet tikrai reikėtų susirūpinti“, – užtikrino prof. dr. V.Bogužas.

Situacija kur kas rimtesnė

Mokslininkas sunerimęs, kad nemaža dalis žemdirbių puoselėja savo turimą žemės dirbimo techniką, tačiau skiria nepakankamai dėmesio dirvos sveikatingumui užtikrinti. Dalį žemdirbių tenkina šiandieną gaunamas derlius, tačiau nemažai jų nesusimąsto apie ilgalaikes pasekmes, kurias atneš dirvoje vykstantys neigiami procesai. Situacijos nepalengvina ir mažėjantis gyvulių skaičius mūsų ūkiuose. Tačiau profesorius pabrėžia: tai, jog nėra ūkininkų tvartuose gyvulių, dar nereiškia, kad nėra atitinkamų sprendimų dirvodaros procesams gerinti.

„Reikia, kad dirvožemis būtų nuolat uždengiamas žalia danga. Reikalingi augalai, paimantys anglies dvideginį, sukuriantys organiką, kuri paskui gali praturtinti, pamaitinti dirvožemį. Kai dirvožemis sveikas ir praturtintas, augalai auga sveikesni, jiems reikia mažiau pesticidų, trąšų, ūkis tampa konkurencingas net ir nelaikant gyvulių“, – įsitikinęs V.Bogužas.

Nors Lietuvoje tarpiniai pasėliai nėra naujiena, mokslininkas pastebi, kad žemdirbiai vis dar neišnaudoja jų potencialo. Pasak jo, Lietuvoje turėtų vyrauti įsėliniai tarpiniai pasėliai, nes jie duoda kur kas daugiau naudos nei posėliniai. Priežastis paprasta – tai lemia Lietuvos klimatinės sąlygos, kai po derliaus nuėmimo šiltojo laikotarpio nėra tiek daug, kad posėliniai pasėliai spėtų užauginti tiek biomasės, kiek įsėliniai tarpiniai pasėliai, kurie itin greitai atželia po javapjūtės.

„Dar viena klaida, kurią ūkininkai daro po derliaus nuėmimo, yra ta, kad jie dirvą nuskuta arba ją įdirba dar giliau. Dirva išdžiūva ir vėliau pasėjus tarpinius pasėlius jie sunkiai dingsta, nes trūksta drėgmės. Tarpinius pasėlius reikia sėti su ražieninėmis sėjamosiomis iškart po derliaus nuėmimo, jei tai nebuvo padaryta dar iki javapjūtės. Žinoma, ne visus tarpinius pasėlius galima taip įvesti, tačiau tikrai yra tam tinkamų augalų, tik juos reikia atsirinkti“, – ūkininkų dažnai daromą klaidą įvardijo pašnekovas ir rekomendavo, kad tarpiniai pasėliai uždengtų daugiau kaip pusę dirbamų ūkininko laukų.

Pirma žalia šviesa

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad palaiko bendrą pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos tikslą iki 2050 m. siekti geros ES dirvožemių būklės. Anot ŽŪM specialistų, Lietuvoje ir visoje ES nebuvo vieningo dirvožemio apsaugos reguliavimo, todėl siūloma vieninga dirvožemio stebėsenos sistema padės užtikrinti duomenų palyginamumą, tiksliau įvertinti dirvožemio būklę, stebėti tvarių dirvožemio valdymo praktikų (priemonių) veiksmingumą, informuoti žemės savininkus ir visuomenę apie dirvožemio būklę. Europos Komisija (EK) pasiūlyme numatytais terminais parengs paaiškinamuosius dokumentus, gaires, gerosios praktikos pavyzdžius, taip pat suteiks dalinę finansinę ir mokslinę paramą.

Geros būklės dirvožemis – esminis mūsų ekonomikos, visuomenės ir aplinkos pagrindas, nes jis gamina maistą, didina mūsų atsparumą klimato kaitai, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, sausroms bei potvyniams, prisideda prie mūsų gerovės.

Šių metų birželio 17 d. vykusio ES Aplinkos tarybos posėdžio metu pritarta bendrajam požiūriui dėl šio teisės akto ir toliau vyks šio teisės akto derinimas su Europos Parlamentu (EP). Nuo liepos ES Tarybai pirmininkausianti Vengrija tikisi derybas su naujai išrinktu EP pradėti kuo greičiau. Patvirtinus direktyvą Lietuva turės užtikrinti vieningos dirvožemio stebėsenos sistemos sukūrimą: dirvožemio mėginių vietų nustatymą, dirvožemio tyrimų atlikimą, duomenų apie dirvožemio būklę rinkimą ir dirvožemio būklės stebėsenos bei vertinimų duomenų ir rezultatų pateikimą EK.

Daugiau potencialo mišriems ūkiams

Pasak LAMMC mokslininkės Ž.Kadžiulienės, įgyvendinant direktyvą bus nustatytas dirvožemio sveikatą apibūdinančių atitinkamų kriterijų paketas su žalingumo ribomis. Bent keturi rodikliai bus bendri visoms Europos šalims, o keletą jų turės nusistatyti pačios šalys.

„Kol kas tai dar projektas, tačiau kai jau bus paruoštas ir priimtas dokumentas, tuomet galėsime ir tiksliau dirvožemių būklę įvertinti. Bet atrodo, jog vienas svarbiausių rodiklių bus dirvožemio organinė anglis. Nepaisant direktyvos, ūkininkaujantys turi siekti užsitikrinti dirvožemio funkcijas ir derlingumą, išlaikyti kiek įmanoma stabilesnį dirvožemio organinės medžiagos kiekį. Tai galima pasiekti išlaikant teigiamą organinių medžiagų balansą (t.y. nuolat papildant dirvožemį organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, augalų liekanomis, įvairiomis organinėmis trąšomis, įvairinant skirtingomis augalų rūšimis sėjomainas, ypač daugiau dėmesio skiriant pupiniams javams ir daugiametėms žolėms) dirvožemyje, mažinant dirvožemio trikdymą įdirbant, gerinant dirvožemio struktūrą ir didinant dirvožemio biologinę įvairovę. Vyraujant augalininkystės krypties ūkiams sunku tikėtis lengvai pasiekiamo tikslo, tačiau mišrūs ūkiai tikrai turi potencialo ir jiems lengviau užtikrinti bent jau dirvožemio papildymą organinėmis medžiagomis“, – įsitikinusi Ž.Kadžiulienė.

Atsilieps teigiamai

VDU ŽŪA profesorius V.Bogužas neabejoja, kad ši direktyva teigiamai atsilieps mūsų dirvožemiui, nes iki šiol tyrimai ir monitoringas atliekamas fragmentiškai. „Dabar galėsime susidėlioti kur kas aiškesnį paveikslą, identifikuosime, kur slypi tikrosios problemos ir tada imsimės priemonių, kurios padės jas išspręsti. Tik nereikia sakyti, kad mus ES tai primetė ir mes atbulomis rankomis direktyvą įgyvendinsime. Priešingai – tai mums labai svarbu ir turime dirbti, kad dirvožemį mūsų ateities kartos paveldėtų kiek galima sveikesnį“, – pabrėžė prof. V.Bogužas.

Nauji reikalavimai žemdirbių neįkvepia

Tačiau dėl kuriamos dirvožemio apsaugos direktyvos ūkininkai kol kas nedžiūgauja. Kaišiadorių krašto ilgametis žemdirbys Saulius Stirna sako, kad tokių „iš viršaus“ ūkininkams nuleidžiamų teisės aktų netrūksta, verta didesnį dėmesį skirti žemdirbių švietimui, o ne naujiems reglamentams. Jis įsitikinęs, kad prieš priimant dirvožemį visoje ES siekiančią saugoti direktyvą labai svarbu ją suderinti su visuomene, žemdirbiais ir juos vienijančiomis organizacijomis, kad vėl iš naujo nekiltų žemdirbių protesto bangos.

„Žemdirbiai turi žinoti, kas jų laukia. Tai, kas bus kitąmet, mes patys nujaučiame, bet norime žinoti, kas bus po 7 metų, pasigendame ilgalaikės žemės ūkio strategijos. Viskas deklaruojama tik popieriuose, bet ne natūroje“, – strateginio ir ilgalaikio žemės ūkio požiūrio pasigedo S.Stirna.

Pašnekovas aktyviai ūkininkauja jau kelis dešimtmečius. Jis nepastebi, kad jo dirbamuose laukuose dirvožemio būklė prastėtų. Saulius svarsto, tam įtakos galėjo turėti tai, kad į žemę grįžta nemažai organinių medžiagų. Jis laiko gyvulius, todėl laukus tręšia mėšlu, augina tarpinius pasėlius, baltyminius augalus.

„Naudojame ir humusinę rūgštį dirvožemiui, įvairias bakterijas. Dabar mėgstama sakyti, kad žemdirbiai laukus tik mineralinėmis trąšomis tręšia ir taip dar „padeda“, – apie augantį žemdirbių sąmoningumą pasakoja S.Stirna.

Derino su socialiniais partneriais

ŽŪM atstovai dėsto, kad nuo pat direktyvos idėjos atsiradimo pradžios mūsų agropolitikai įsitraukė į teisėkūros procesus ir savo žingsnius derino su socialiniais partneriais. Anot jų, ŽŪM nuo pat EK pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos pateikimo 2023 m. liepos 5 d. aktyviai dalyvauja šios direktyvos derinimo procese.

„ŽŪM atstovai dalyvavo ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdžiuose, kuriuose detaliai buvo svarstomi EK pasiūlymo atskiri straipsniai ir priedai. Lietuvos pozicijas dėl direktyvos taip pat rengė ŽŪM, derindama su kitomis institucijomis, taip pat mokslininkais, socialiniais partneriais“, – dėstoma VL atsiųstame ŽŪM komentare.

Esminės Lietuvos teiktos pastabos buvo dėl finansavimo šaltinių, įskaitant iš europinių fondų, taip pat dėl EK rengiamų gairių ir rekomendacinių dokumentų savalaikio pateikimo, siekiant tinkamo direktyvos įgyvendinimo. Akcentuota, kad nebūtų numatytos sankcijos žemės ūkio veiklos subjektams, kad dirvožemio tvaraus naudojimo priemonės turėtų būti savanoriškos. Teikta daug siūlymų dėl lengvai pamatuojamų dirvožemio gerą būklę atspindinčių rodiklių ribinių verčių dydžių, bei Lietuvai nebūdingų dirvožemio būklės stebėjimo rodiklių neįtraukimo į privalomų stebėti sąrašą. Pabrėžta, kad svarbu sudaryti sąlygas panaudoti ir įtraukti į vieningą ES sistemą jau dabar naudojamas nacionalines dirvožemio stebėsenos sistemas ir turimus duomenis.