Derybos dėl Lietuvai jau trečiojo ES paramos laikotarpio – tarsi lygtis su daugybe nežinomųjų. Kokios bus tiesioginės išmokos, kiek lėšų bus skirta kaimo plėtros programų priemonėms, kam ir kokios bus nustatytos maksimalios paramos ribos? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys tiek ūkių, tiek valstybių galimybės konkuruoti rinkose. Apie derybų Briuselyje niuansus, praeityje padarytas klaidas ir sėkmės formules kalbamės su Žemės ūkio rūmų pirmininku Arūnu Svitojumi.

Viltys

-Birželio 14 d. Briuselyje dalyvavote COPA/COGECA prezidiumų posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Philas Hoganas. Jis pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) stengėsi tiesiogines išmokas paskirstyti teisingiau, t. y. daugiau jų skirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Ar komisaras užsiminė, kad teisingiau jas reikėtų paskirstyti ir tarp šalių?

Ne, jis to nepasakė, bet priminė, kad derybos dėl ES biudžeto ir bendrosios žemės ūkio politikos tik prasideda, todėl jo nestebina, kad kai kurios valstybės nepatenkintos pirmaisiais pasiūlymais. Dabar pateikti vadinamieji baziniai pasiūlymai, taigi šalys narės turės galimybių derėtis dėl palankesnių sąlygų. Juk taip buvo ir ruošiantis 2013–2020 metų laikotarpiui. Iš pradžių buvo siūloma mažesnė parama, tačiau po įvairių poveikio priemonių, įskaitant ir piketus Briuselyje, mes išsikovojome palankesnes ES paramos sąlygas.

-Ar mes dar turime vilčių, kad tiesioginėms išmokoms nustatytos ribos bus pakoreguotos?

Vilčių yra, tačiau jų neliks, jeigu nedirbsime atkakliai ir suderintai. Briuselis – ne Maskva, kur kažkada reikėdavo papirkinėti valdininkus. ES sudarytos galimybės ginti savo interesus, žinoma, reikia įrodyti, kad tavo pasiūlymai gali būti naudingi ne tik Lietuvai, bet visai ES rinkai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus (kairėje) ir COPA/COGECA prezidentas ThomasMagnussonas.

Lėšų paieška

-Apie ką COPA/COGECA posėdyje kalbėjote jūs?

Kad nekartočiau kitų šalių pranešėjų pastabų (jos buvo ir mums palankios), kėliau kaimo plėtros programų finansavimo niuansus.

-Dėl „Brexit“ poveikio EK valstybėms žada suteikti galimybę kaimo plėtros programų biudžetą papildyti lėšomis iš nacionalinių biudžetų. Kaip tokį pasiūlymą jūs vertinate?

Savo pranešime aš priminiau, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vyriausybių galimybės tai daryti – labai ribotos. Mes negalėsime tiek paremti iš nacionalinio biudžeto, kiek gali Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Olandija ar kitos senosios ES narės. O lėšų kaimo plėtrai ypač reikia – mūsų kaimas atgavus nepriklausomybę patyrė daug sudėtingų sisteminių pokyčių, todėl būtina gerinti infrastruktūrą, skatinti verslumą ir kaimo gyvybingumą. Be to, socialistinė sistema Baltijos šalims padarė gerokai daugiau žalos nei, pavyzdžiui, buvusiai Rytų Vokietijai ar kitoms buvusio sovietų bloko šalims. Mūsų padėtis yra išskirtinė, tai pabrėžiu visuose renginiuose.

-Taigi išlieka du ES plėtros greičiai – mažesnės ne tik tiesioginės išmokos, bet ir parama kaimo plėtrai?

Vyksta diskusijos. COPA/COGECA linkusi palaikyti mums priimtiną variantą – valstybės narės turi padidinti įnašus į ES biudžetą, o ne suteikti galimybę kaimo plėtros projektus papildomai finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

-Ar šiam pasiūlymui pritaria finansiškai stiprios ES narės?

Kaip jau sakiau, dabar vyksta diskusijos. Mes turime laikytis tvirtos pozicijos ir siekti, kad ją palaikytų kuo daugiau ES narių.

Iš vienos kišenės į kitą

-EK siūlo valstybėms narėms suteikti galimybę perkelti 15 proc. lėšų iš vieno ramsčio į kitą, be to, perkelti dar 15 proc. lėšų iš pirmojo į antrąjį ramstį su klimato atšilimo ir aplinkos apsaugos priemonėmis susijusioms išlaidoms (be nacionalinio bendro finansavimo). Ar Lietuvai toks pasiūlymas priimtinas?

Aš asmeniškai šiam pasiūlymui pritarčiau, tačiau išklausysime visų žemdirbių asociacijų nuomones. Kokie mano argumentai? Suprantu, kad tiesioginių išmokų mažinimas yra skausmingas procesas, bet juk ūkininkai tas pačias lėšas galėtų gauti pagal Kaimo plėtros programą supaprastintu būdu, jos būtų panaudojamos daug efektyviau. Neabejoju, kad reikia keisti iki šiol galiojusią tvarką, kai Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gaudavo per 80 proc. ES paramos, o likusiems 80 proc. ūkininkų likdavo trupiniai. Tokia tvarka yra palanki tik stambiems pramoniniams ūkiams.

-Ar teisingai supratau – iš tiesioginių išmokų voko kiekviena valstybė galėtų net iki 30 proc. lėšų perkelti Kaimo plėtros programos priemonėms finansuoti?

Taip, yra tokia galimybė. Mes patys galėsime nuspręsti ir pasirinkti mums labiausiai tinkančią finansavimo tvarką. Žinoma, turime nuspręsti ne balsuodami aklai, bet prieš save turėdami skaičiavimus, prognozes. Mes neturime teisės rizikuoti – visais atvejais turime remtis skaičiavimais pagrįstais modeliais.

Dieta stambiausiems

-Tarp pagrindinių EK pasiūlymų dėl modernizuotos ir supaprastintos bendrosios žemės ūkio politikos daugiausia ginčų kelia pasiūlymas tiesiogines išmokas vienam ūkiui nuo 60 tūkst. eurų ribos mažinti ir skirti ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų vienam ūkiui. Kaip tai atsilieptų Lietuvos ūkininkams?

Pabrėžiu, kad tai dar tik pasiūlymas. Kita vertus, blogai, kad tik dabar apie tai kalbame. Jau prieš metus turėjome apie tai diskutuoti, lyginti skirtingus variantus. Tačiau turiu pasakyti, kad dėl pasiūlymo riboti tiesiogines išmokas nepriekaištauja net turtingosios ES narės, o jos turi geresnes prognozavimo galimybes. Mano skaičiavimais, tokie ribojimai paliestų apie 50 ūkių Lietuvoje, ir tai būtų ne fiziniai, bet juridiniai asmenys, pramoniniai ūkiai. Beje, Ph.Hoganas praėjusią savaitę su ironija palydėjo kai kurių valstybių padejavimus dėl šio pasiūlymo. Pasak komisaro, dabar labiau reikia rūpintis smulkiaisiais ir vidutiniais, o ne pramoniniais ūkiais. Kita vertus, galime tikėtis, kad kai kurie stambiausi ūkiai per kelerius metus padalys savo ūkius, kad neprarastų tiesioginių išmokų.

Jeigu prognozuojate tokį prisitaikymą, tai ar verta taikyti ribojimus?

Verta, nes siekiama ne pakenkti stambiesiems ūkiams, bet subalansuoti padėtį žemės ūkyje. Būtų blogai, jeigu Lietuvoje įsivyrautų keliasdešimt itin stambių ūkių, kaip jau nutiko kai kuriose ES šalyse. Jos jau nebegali nieko pakeisti. Mes dar galime žemės ūkį padaryti gyvybingą ir patrauklų šeimos ūkiams, kurie Europoje yra kiekvienos valstybės tvirtumo ir socialinio patikimumo pagrindas.

Klaidų kaina

-Kokias kitas klaidas įžvelgiate? Kiek jos kainavo mūsų šalies žemės ūkiui?

Jų padarinius jaučiame iki šiol. Pirmiausia – dėl labai nepalankaus atskaitos taško. Dirbamos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,9 mln. hektarų, o stodami į ES susiderėjome dėl 2,4 mln. hektarų. Vien dėl šios klaidos praradome 1–1,6 mlrd. eurų.

-Kartais Žemės ūkio ministerijos tarnautojai, dalyvaujantys derybų procese Briuselyje, išgirdę vieną ar kitą aštresnį žemdirbių pasiūlymą, atremia argumentu: „EK tokiems pasiūlymams nepritars, beviltiška reikalauti, neturime vilčių.“ Susidaro įspūdis, kad iš EK kuriamas baubas. Gal ministerijos tarnautojams trūksta kompetencijos išsakyti tvirtesnę nuomonę?

Neverta stebėtis – valdininkai visada ieškos būdų, kaip lengviau atlikti savo pareigas. Jų atlyginimai dėl derybų rezultatų nepadidės. Taigi nėra motyvacijos. Tuo metu EK kaip tik skatina derėtis, pateikti svarius argumentus, pasiūlymus.

-Kokia išeitis? Kaip elgtis, kad klaidų nekartotume? Koks yra Žemės ūkio rūmų vaidmuo?

ES paramos sėkme Žemės ūkio rūmai suinteresuoti tiesiogiai, nes paramą gauna mūsų nariai. Kita vertus, būtent mes pirmiausia suprantame, kokie sprendimai yra klaidingi. Nors Žemės ūkio ministerijos atstovai gal geriau pasirengę teoriškai, tačiau mes, ūkininkai, pirmieji galime užfiksuoti galimas klaidas. Todėl ir prašome Žemės ūkio ministerijos, kad ji be socialinių partnerių pritarimo EK neteiktų pasiūlymų. Aš raginu ministerijos atstovus nuolat tartis su socialiniais partneriais dėl bendrų tikslų, kurių Briuselyje siektume eidami skirtingais keliais.

-Būna, kad žemdirbių pasiūlymus Žemės ūkio ministerija formaliai tarsi ir priima, tačiau ar tinkamai juos gina Briuselyje?

Mes norėtume, kad valdininkai mus nuolat informuotų apie derybų eigą – kas pavyko, kokie Lietuvos pasiūlymai buvo atmesti ir kodėl. Kaip tai padaryti? Suprantu, kad valdininkus tokia procedūra labai vargintų. Yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, Estija, Slovakija, Čekija Briuselyje turi nuolatinius savo atstovus, ką jau kalbėti apie kaimyninę Lenkiją. Jie dalyvauja susitikimuose, turi informacijos ir ją gali nuolat pateikti.

-Kodėl tokio atstovo neturi Lietuva? Brangiai kainuoja?

Žemės ūkio ministerija turi per 400 etatų. Ar tikrai tiek reikia? Gal atsisakykime kelių etatų Vilniuje ir paskirkime atstovą Briuselyje. Tai būtų naudinga tiek ministerijai, tiek žemdirbių savivaldai.

-ES rinkoje baigiame antrą finansinį laikotarpį, taigi daugelis žemdirbių jau turėjo progų suprasti, kad dalyvavimas tarptautinėse organizacijose ir apskritai tarptautiniuose renginiuose yra labai svarbus, kad juose vykstančios diskusijos daro didelę įtaką formuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką.

Lietuvos žemdirbių pastangos tarptautinėse organizacijose yra vertinamos, mes mokomės atkaklumo iš kaimyninės Lenkijos, vis dėlto mes neišnaudojame visų galimybių. Kalbu apie bendradarbiavimą siekti Lietuvai naudingų rezultatų. COPA/COGECA ir kai kurių kitų organizacijų veikloje dalyvauja ne tik atstovai iš Žemės ūkio rūmų, bet ir iš kitų Lietuvoje veikiančių organizacijų. Labai blogai, kai kurios nors vienos ar kelių organizacijų įgaliotas atstovas Briuselyje užsimiršta ir savo nuomonę pateikia kaip visos Lietuvos žemdirbių organizacijų poziciją. Ir neretai išsako klaidinančią nuomonę. Tai – nesąžininga. Jeigu padėtis nepasikeis, apie šalies autoritetui kenkiančius atvejus būsime priversti kalbėti viešai ir garsiai.

Įvertins sprendimus

-Liepos 4 d. Žemės ūkio rūmų iniciatyva Vilniaus rajone (Ežeraičių k., viešbutyje „Grand Resort“) įvyks tarptautinė konferencija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos. Kada ir kaip kilo mintis surengti tokio pobūdžio konferenciją?

Lietuva aktyviau nei Baltijos šalys kaimynės dalyvauja Vyšegrado grupei priklausančių šalių renginiuose. Todėl Žemės ūkio rūmų taryba ir nusprendė tęsti bendradarbiavimą, surengti konferenciją Vilniuje. Atvyks svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos. Konferencijoje dalyvaus EK atstovas Tassos Haniotis.

-Ko tikitės iš šio renginio?

Konferencija įvyks praėjus savaitei po ES Vadovų tarybos susitikimo Briuselyje. Taigi Vilniuje mes galėsime įvertinti šios tarybos sprendimus ir gal pasirašysime Vilniaus deklaraciją.