Gruodžio 7 d. Europos Parlamente, Briuselyje, vykusiame Europos jaunųjų ūkininkų kongrese susitiko pusantro šimto jaunų, drąsių ir veržlių agroverslo atstovų. Sėkmingiausi šalių projektai pristatyti vaizdo reportažuose, kur virtualiai buvo galima nusikelti į kroatų mikrožalumynų ūkį, airio angusų fermą ar rumuno grūdininkystės ūkį. Nors jaunieji ūkininkai turėjo progą pademonstruoti savo sėkmingus projektus, kongreso organizatorė išreiškė viltį, kad kitąmet ūkininkai turėtų ne tik prisistatyti, bet ir aktyviau įsitraukti į diskusijas su politikais.

Darbuotojai – iš pažeidžiamų grupių

Žygiuojant link Europos Parlamento, kur ir vyko 8-asis Europos jaunųjų ūkininkų kongresas, akį patraukia nešienauta pievutė visai šalia Parlamento rūmų. Ji aptverta medine tvorele, atskiriančia laukinę pievą nuo pėsčiųjų tako. Nors dar šiemet ir mes Lietuvoje buvome užkūrę diskusiją, ar Vilniuje turėtume palikti kai kuriuos žaliuosius plotus nešienaujamus, Europos sprendimų priėmimo sostinėje Briuselyje tai padaryti pavyko, regis, be didelių ginčų ir nesutarimų. Ir tai savotiškai simboliška, nes bioįvairovės skatinimo idėjos perkeliamos ne tik į kaimą, bet jas stengiamasi bent maža dalimi įgyvendinti ir didmiesčiuose.

Šių metų jaunųjų ūkininkų kongrese daugiausia dėmesio skirta tvarumui ir kartų kaitai kaime. Metai iš metų kalbama, kad Europa – sparčiausiai senėjantis žemynas. Daugiau jaunimo siekiama pritraukti ir į žemės ūkį, kur jauni žmonės atneštų daugiau idėjų ir užtikrintų, kad maisto tiekimo grandinė visoje ES netrūkinėtų. Kongreso pranešėjai akcentavo jaunimo svarbą ir ūkių atgaivinimą, nes naujosios BŽŪP prioritetas – kartų atjauninimas ir jaunimo atėjimas į žemės ūkį. Deja, didelė dalis Europos ūkininkų vis dar yra vyresni nei 55 metai. Tik 6 proc. yra jaunesni nei 35 metų, o ūkininkaujančios moterys tesudaro 4,9 proc. ūkininkų iki 35 metų amžiaus.

Renginyje apdovanoti jaunieji ūkininkai, kurie savo darbu geriausiai atliepė tvarias ir novatoriškas idėjas ir praktiką, įveikiančias žemės ūkio sektoriaus iššūkius: kartų atjauninimą, klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą, aprūpinimą maistu ir technologijų pažangą.

Už pastangas kurti darbo vietas rečiau apgyvendintose vietovėse prizą pelnė jaunoji ūkininkė iš Bulgarijos. Daržovių augintoja Desislava Kaburova ūkį valdo nedideliame Bulgarijos miestelyje Malo Konare. Šis Bulgarijos regionas pats derlingiausias šioje pietinėje Europos šalyje, tačiau susiduria su kita problema – darbo jėgos stygiumi. „Mes su vyru esame trečia ūkininkaujanti karta. Mes dirbame jau penkiolika metų. Vyras užsiima ūkio vadyba, o aš esu atsakinga už agronominius sprendimus. Auginame ir grūdines kultūras, esame įgyvendinę ne vieną projektą, kuris padėjo investuoti į šiltnamių plėtrą. Dabar valdome 21 ha šiltnamių kompleksą. Mūsų šalyje kyla iššūkių dėl darbo jėgos, todėl nusprendėme ūkyje įdarbinti žmones iš socialiai pažeidžiamų grupių. Ūkyje darbuojasi romų tautybės žmonės, migrantai iš Turkijos. Tai daugiausia moterys, jos mums tapo jau kaip šeimos narės. Dauguma daržovių ūkių suteikia tik sezoninį darbą, o mes sukūrėme darbo vietas šiems žmonėms ištisus metus“, – pasakojo D.Kaburova.

Ūkininkė VL pasakojo, jog jos ūkis įsikūręs regione, kur nėra plėtojama pramonė ar gamyba, todėl pagrindinis darbdavys – žemės ūkis. Darbuotojai nuo ūkio gyvena maždaug 15 km spinduliu, jie dirba šiltnamiuose, pakavimo ceche, sandėliuose. Iš viso D.Kaburkova sukūrė 21 darbo vietą.

Sujungė žemės ūkį ir gastronomiją

Kaip rinkoje sėkmingai surasti savo nišą jauniesiems ūkininkams, pasakojo kroatas Ilja Juričius. Jis iš profesijos medikas, tačiau jo meilė žemės ūkiui buvo didesnė už plačias karjeros galimybes mieste. Kadangi jaunuolis užaugo ūkininkų šeimoje, jis, panaudojęs žemės ūkyje įgytas žinias ir tai, ko išmoko universitete, įsteigė modernų šiltnamių ūkį, kuriame augina vaistines ir aromatines žoleles, taip pat gėles, kurių žiedai yra valgomi. Kadangi Kroatija yra turistų pamėgta šalis, kupina egzotiškų vasaros spalvų, jis didžiąją dalį gėlių žiedų parduoda kavinėms, restoranams, viešbučiams, barams, kurie savo patiekalus ir kokteilius puošia natūraliais, kvapniais ir valgomais žiedais. Ilja, pristatydamas savo verslo idėją, pabrėžė, kad sujungia inovacijas žemės ūkyje ir gastronomijoje.

D.Kaburova: „Mūsų šalyje kyla iššūkių dėl darbo jėgos, todėl nusprendėme ūkyje įdarbinti žmones iš socialiai pažeidžiamų grupių. Ūkyje darbuojasi romų tautybės žmonės, migrantai iš Turkijos.“

„Jaunimui noriu parodyti, kad žemės ūkis gali būti įdomus, inovatyvus ir linksmas. Mano tėvai daržoves augino 30 metų, tačiau mano tikroji aistra buvo retų žolelių auginimas. Įvairias sėklas pirkau iš daugybės pasaulio šalių, norėjau eksperimentuoti, bandyti, ragauti, įvertinti, kurios žolelės labiausiai tinka mūsų klimatui. Kroatija yra turistinė šalis, tačiau pastebėjau, kad mūsų vidaus rinkai trūko šių produktų. Prieš ketverius metus apsisprendžiau savo aistrą, hobį paversti verslu. Šiandieną auginu mažuosius žalumynus, valgomas gėles ir daugybę kitų smulkių žalumyninių, prieskoninių augalų. Viskas prasidėjo nuo to, kai vienas restoranas patikėjo mano idėja ir pradėjo užsakyti mano produkciją, o dabar, praėjus ketveriems metams, tiesiogiai bendradarbiauju su 50 restoranų, kavinių ir barų bei 3 didžiausiais mažmenininkais Kroatijoje“, – pasakojo jaunasis ūkininkas I.Juričius.

Dėmesys tyrimams

Airijos jaunasis ūkininkas Robertas Allis ūkininkaujantiems kolegoms pasakojo apie ūkyje taikomus tyrimus, kurie prisideda prie tvaraus ūkininkavimo. Jo fermoje auga šimtai angusų veislės mėsinių galvijų. Jis šypsojosi prisiminęs, kad savo pirmuosius uždirbtus pinigus investavo į mėsinius galvijus. Anot jo, jo ūkyje didelis dėmesys kreipiamas gyvūnų gerovei, tvarumui, stengiamasi saugoti vandens zonas, todėl ganomos pievos išlaiko buferines zonas nuo vandens kanalų, upių ir upelių.

„Reguliariai atlieku dirvožemio tyrimus, nes noriu būti tikras, kad pievose netrūksta reikalingų mineralų. Juk žinodami, kokia dirvos kokybė, žinosime, kokie žoliniai pašarai auga, ar jie yra pakankamai maistingi galvijams. Kadangi jie ganosi laukuose, būtina žinoti, kokią žolę jie ėda. Planuoju aktyviau kalkinti pievas, noriu toliau gerinti pievų kokybę, sėsiu dobilus, azotą fiksuojančius augalus. Taip pat didelį dėmesį kreipiu srutų tyrimams, nes žinodamas, kokių medžiagų jose yra, kartu išanalizavęs dirvožemio tyrimus, žinosiu, kur būtų tikslingiausia jas paskleisti. Noriu pabrėžti, kad mes esame atsakingi už gamtos turtus, kuriais naudojamės, todėl turime pasirūpinti, kad kai ūkį ir žemę perleisime vaikams, anūkams, ji būtų tokios pat kokybės arba dar geresnės, nei paveldėjome mes. Reikia suprasti, kad žaliasis ūkininkavimas yra švarus ūkininkavimas“, – atsakingą požiūrį į ūkininkavimą pabrėžė jaunasis ūkininkas iš Airijos R.Allis.

Pats pasistatė mobilią skerdyklą

Mėsine galvijininkyste užsiimantis italas Aleksandras Huberis taip pat kalbėjo apie svarbą rūpintis ne tik tuo, kad gyvuliai būtų pašerti, ganyklos tinkamai prižiūrėtos, bet ir būtų užtikrintas jų skerdimas, sukeliant gyvūnams kuo mažiau streso. „Kai pradėjau auginti gyvulius, buvo sunku juos vežti į skerdyklą. Kol juos nuveži, jie būna išprakaitavę, susijaudinę, drebantys. Supratau, kad savo galvijams noriu geresnės ir ramesnės pabaigos. Daugybę valandų praleidau naršydamas internete, suradau kelis mobilių skerdyklų pavyzdžius. Iškart pradėjau kalbėti su mūsų vietine veterinarijos tarnyba, kuri galėtų padėti gauti leidimus skersti gyvulius mobilioje skerdykloje. Pradėjau pats su draugu šaltkalviu statyti tokią skerdyklą. Po metų ją testavome, gavome reikalingus dokumentus ir pradėjome darbuotis ūkyje pilna apimtimi. Gyvuliai nepatiria streso, dėl to jų mėsos kokybė taip pat yra kur kas geresnė“, – kongrese ūkio idėją pristatė jaunasis ūkininkas iš Italijos.

Atėjo tik dėl skaitmenizacijos

Geriausią ūkio skaitmenizacijos atvejį pristatė rumunas Alinas Luculeasa. Vaikinas pasakojo, kad jį į žemės ūkį pakvietė grūdininkystės ūkį puoselėjantis jo tėvas su dėde. Pasak Alino, jį visą gyvenimą traukė naujosios technologijos, todėl į agroverslą jis pasuko  tik su viena sąlyga – kad bus atsakingas už skaitmeninius projektus. Kadangi ūkyje jau buvo nemažai bėdų, vaikinas pirmiausia ėmėsi preciziško ūkininkavimo, pasitelkus bepilotes skraidykles, tręšimo žemėlapius ir kitas moderniąsias technologijas. Ūkis šiandieną dirba 5 tūkst. ha žemės, todėl jaunasis ūkininkas džiaugiasi, kad pritaikius naujausias technologijas pavyko ne tik sutaupyti, bet ir pagerinti dirvos kokybę, pritraukti jaunų darbuotojų į ūkį.

„Tenka derintis ir prie besikeičiančio klimato. Žiemos pas mus vėsios, o vasaros labai sausos ir karštos. Dirbama žemė buvo nustekenta, beveik prie degradacijos ribos. Dėl to pirmiausia ėmiausi mažinti naudojamų chemikalų, trąšų kiekį. Tai buvo svarbu ne tik siekiant sutaupyti, bet ir būti draugiškesniu aplinkai. Taip pat perėjome prie minimalaus žemės dirbimo technologijos“, – tikina A.Luculeasa. Jis džiaugėsi, kad per septynerius darbo metus ūkyje naudojamų pesticidų kiekį pavyko sumažinti 18 proc., trąšų – 15 proc. Jis neabejoja, kad visa tai pavyko pasiekti skaitmenizavus ūkį, surinkus iš oro ir žemės ūkiui reikalingus tyrimus. Ūkio skaitmenizacija padėjo iš dalies spręsti ir darbuotojų trūkumo klausimą. „Ilgus metus buvo labai sunku rasti ūkio darbuotojų, nes mūsų regionas yra skurdus, retai apgyvendintas, ir gyvena čia daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau kai ūkyje pradėjome naudoti pažangius įrenginius, įsigijome modernios technikos, tapo nepalyginamai lengviau pritraukti jaunų žmonių, nes jiems malonu dirbti su naujausia įranga“, – pabrėžė jaunasis ūkininkas iš Rumunijos.

Nebijo savo svajonių

Jaunųjų ūkininkų kongrese dalyvavo ir Lietuvos jaunasis ūkininkas Kęstutis Zinkevičius. Jis vaizdo įraše pristatė savo pluoštinių kanapių ūkį. Lietuvaitis europietiškai auditorijai papasakojo apie savo kelią iki modernaus ūkio. Jis prasidėjo nuo kelių perskaitytų straipsnių internete, kur sužinojo apie kone neišsemiamą pluoštinių kanapių potencialą. „Kai tik sulaukėme, kada Lietuvoje buvo legalizuotas pluoštinių kanapių auginimas, iškart nusprendžiau tai pabandyti. Tiesiog pabėgau iš miesto ir tapau ūkininku neturėdamas nuosavos žemės, – su šypsena pasakojo jaunasis ūkininkas iš Ukmergės krašto. – Pluoštinių kanapių potencialo dar pilnai neišnaudojame. Jų produktai gerina miego kokybę, veikia raminamai, tai maistas ir vaistas vienu metu. Labai svarbu, kad panaudoti galima visas pluoštinių kanapių dalis.“

Kęstučio laukuose auga tik ekologiškos pluoštinės kanapės, todėl visa jo produkcija sertifikuota. Šiandieną jis vartotojams siūlo itin platų kanapių produktų asortimentą: aliejų, miltus, ekologišką kanapių proteiną, įvairių skonių užkandėles, kūno šveitiklius, lūpų balzamą, riešutų kremus, arbatas, sėklas. Jaunasis ūkininkas tuo apsiriboti neketina ir planuoja dar labiau plėsti gaminių liniją. „Pasinaudodami ES parama apšiltinome gamybines patalpas, įsigijome traktoriuką, džiovyklę, itališką sietuvą proteinui gaminti. Turime daug idėjų plėstis, norime išeiti ir į eksporto rinkas. Tiesiog nereikia bijoti svajoti, o dirbant su dideliu užsidegimu galima įgyvendinti visas svajones“, – nestigo optimizmo K.Zinkevičius, prisistatęs jaunųjų ūkininkų kongrese. 

Pagirti, bet neišklausyti

Viena iš jaunųjų ūkininkų kongreso organizatorių, Europos liaudies partijos frakcijos narė iš Čekijos, Michaela Šojdrova VL sakė, kad tokie ūkininkų susitikimai su sprendimų priėmėjais yra labai svarbūs, tačiau kongresą ji norėtų matyti atviresnį diskusijoms. Jos manymu, ūkininkai ne tik turėtų prisistatyti vaizdo reportažuose, bet ir išsakyti savo poziciją gyvai diskutuodami su europarlamentarais. Jaunųjų žemdirbių vardu kalbėjo jų šalis atstovaujantys politikai, o viešoje diskusijoje savo nuomonę išsakė žemdirbiškų asociacijų vadovai. „Pamatėme net 16 ūkininkų pavyzdžius. Mūsų jaunieji ūkininkai ne tik labai darbštūs, bet ir labai pažangūs, jie nuolat domisi naujovėmis. Tai mūsų žemės ūkio variklis, be abejo, be jų žemės ūkio ateitis būtų labai miglota. Šių metų jaunųjų ūkininkų kongreso programa buvo įdomi, tačiau pritrūkome diskusijos su pačiais ūkininkais. Deja, jiems nebuvo suteikta galimybė užduoti politikams ar eurokomisarui, atsakingam už žemės ūkį, jiems rūpimus klausimus ar pasisakyti apie žemės ūkio politikos ateitį. Kitų metų kongrese tokia diskusija tikrai turėtų būti“, – įsitikinusi M.Šojdrova.