Prieš tris dešimtmečius Danguolės Lingienės įkurtas ir puoselėjamas braškynas Kavarske (Anykščių r.) – gerai žinomas visoje šalyje. Braškių veislininkystės ūkyje išauginti kokybiški ir tvirti daigai – itin paklausūs. Jų įsigyja net kelios pirkėjų kartos.

Nuo tabako iki braškių

D.Lingienė pasakojo, kad prieš pasukdama ūkininkavimo keliu ji dirbo padalinio vadove Anykščių rajono kolūkyje, motociklu lakstė po laukus, kol sušlubavo sveikata.

„Po stuburo operacijos nebegalėjau dirbti, tačiau gulėti, dejuoti ir verkšlenti – ne man. Pradėjau svarstyti, kokia veikla galėčiau užsiimti“, – prisiminė Danguolė.

Pirmuosius ūkininkavimo žingsnius ji žengė tabako auginimo srityje. Po poros metų žlugus šiam verslui, įkūrė serbentyną.

Pasak D.Lingienės, Anykščių krašto uogų augintojai, susibūrę į vaisių ir uogų augintojų kooperatyvą „Avuoga“, puoselėjo didelius lūkesčius, bet juodųjų serbentų rinka greitai ėmė merdėti. Todėl ir su šia veikla jai teko atsisveikinti ir sunaikinti serbentyną.

„Tuo pat metu drauge su serbentais buvau pradėjusi auginti ir braškes. Turėjau vos keturias jų veisles, pirktas iš Babtų (Kauno r.) Sodininkystės ir daržininkystės instituto želdyno. Braškes ūkyje puoselėju iki šiolei. Pastaruoju metu auginu daugiau nei 30 veislių braškes ir džiaugiuosi šiuo širdžiai mielu darbu“, – prisipažino Anykščių rajono ūkininkė.

D.Lingienė 3 ha plote augina daugiau nei 30 veislių braškes.

Venta nenuvylė

Pasak pašnekovės, braškių auginimą ji pasirinko todėl, kad jos yra populiariausios lietuviškos uogos – skanios, kvapios, maistingos ir visų mėgstamos. D.Lingienė per tris dešimtmečius išbandė ne vieną jų veislę. Vienos iš jų pasiteisino, kitos – ne. Iš pirmųjų ūkyje pradėtų auginti veislių iki šiolei augina vidutinio ankstyvumo labai derlingas Ventos veislės braškes. Šios veislės uogos labai didelės, tamsiai raudonos, skanios, aromatingos ir patrauklios išvaizdos. Ūkininkė pabrėžė, kad jos yra tinkamos valgyti šviežios, skanūs iš jų pagaminti kompotai, sultys, uogienės.

„Venta veislės braškės iki šiol išlaikė savo gerąsias savybes, bet kokiomis oro sąlygomis duoda gerą derlių ir išgyvena. Šios veislės uogynai niekada nėra nukentėję nuo šalčio, perteklinės drėgmės ar nuo pavasarinių šalnų. Šiais metais per kaitrą Ventos veislės braškės nebuvo laistomos, bet užmezgė ir išaugino daug didelių uogų“, – tvirtino D.Lingienė.

Ji įvardijo tik vieną neigiamą šios veislės savybę – nuskintas uogas reikia suvartoti tą pačią dieną, nes jos greitai praranda prekinę išvaizdą.

Iki praėjusių metų ūkyje buvo auginamos veislės Dangė braškės, šiais metais bus atsisakyta veislės Saulenė.

Nuolatinė paieška

Grįždama mintimis prie pirmųjų braškių auginimo, D.Lingienė teigė suvokusi, kuo skiriasi grynaveislių uogų derlius nuo „kaimynė kaimynei davė“ derliaus. Uogų, išaugintų 4 arų plote, pakako jiems patiems, giminėms ir aplinkiniams – jų tiesiog buvo neįmanoma suvalgyti.

„Tuomet pagalvojau: kodėl turiu visą laiką pirkti grynaveislių braškių daigus? Kodėl pati negaliu jų auginti ir parduoti? Taip apsisprendžiau imtis auginti grynaveislių braškių daigus. Valstybei pradėjus mokėti subsidijas, mielai išplėčiau braškių sodinamosios medžiagos ir jos pardavimo verslą“, – pasakojo moteris.

Šiais metais D.Lingienės ūkyje 3 hektarų plote buvo auginama daugiau nei 30 veislių braškės, iš jų kitąmet planuojama palikti tik 26. Dalies veislių dėl suprastėjusių jų savybių bus atsisakyta.

„Gaunu nemažai pasiūlymų iš sertifikuotų Olandijos ir Vokietijos ūkių, domiuosi naujomis veislėmis. Kartais išbandau ir tas, kurios jau kartą buvo augintos ūkyje, bet jų savybės manęs nesužavėjo, buvo ne tokios, kokių tikėjausi. Pavyzdžiui, veislė Red Gauntled atseikėdavo neapsakomai gausų derlių, bet per dvejus metus uogų kokybinės savybės labai suprastėjo, jos greitai ištiždavo “, – tvirtino moteris.

Labai derlinga veislė – Jive, ant pirmamečio daigo, sodinto pavasarį, uždera apie dvi dešimtis uogų.

Įvairūs pasirinkimai

Anykščių rajono ūkininkė teigė, kad jos braškių daigų pirkėjai – smulkieji augintojai. Paklausta, kokių veislių braškių jie ieško, D.Lingienė atsakė, kad vieni ieško senesnių veislių, kiti atvirkščiai – naujesnių.

„Labai derlinga veislė – Jive. Ant pirmamečio daigo, sodinto pavasarį, uždera apie dvi dešimtis uogų. Turime labai gerų vėlyvų braškių veislių Kristina, Malvina, FF 0513 braškių. Įdomu jas auginti ir stebėti. Naujos veislės turi būti geresnės už senesnes ir patenkinti mūsų lūkesčius“, – pabrėžė ūkininkė, kasmet sodinanti per 25 tūkst. grynaveislių motininių braškių.

D.Lingienė džiaugėsi ir remontantinių braškių veisle Hummi Gento, kuri ūkyje auginama dešimt metų. Minėta veislė – gaji, gyvybinga, jos lapai – žali, o uogos – skanios. Visos braškių veislės yra sertifikuotos, kiekvienas ūkininkės parduodamas daigas yra tvirtas ir stiprus, tinkantis auginti mūsų šalies sąlygomis.

Pirkėjai, norintys valgyti uogas visą vasarą, įsigyja daigų, derančių pagal eiliškumą: nuo ankstyviausių iki vėlyviausių. „Teigiama, kad per vasarą suvalgius kibirą braškių vitaminų ir mineralų užtenka visai žiemai. Todėl šviežių uogų reikėtų valgyti tiek, kiek norime“, – sakė D.Lingienė, kasdien valganti ir negalinti atsivalgyti šių tikrai vertingų uogų.

Planus koreguoja gamta

„Kai kurie jauni žmonės mano, kad augindami braškes greitai susikraus milijoną. Tačiau šioje srityje pinigai nesemiami rieškučiomis. Norint uždirbti tūkstantį, reikia įdėti darbo už du tūkstančius“, – tikino ūkininkė. Juk braškininkystės verslo planus nuolat koreguoja gamta. Vienais metais uogynus alina sausra, kitais – skandina lietūs, trečiais – atakuoja grambuoliai. Šiais metais grambuolių lervos per tris savaites sunaikino visą plotą Yamaska veislės braškių daigų, gerokai praretino ir veislę Alegro. Kovai su grambuolių lervomis ūkininkė naudojo kontaktinius biologinius insekticidus. Jie padėjo išsaugoti apie 80 proc. braškių daigų.

Kiek ir kokių daigų braškių veislininkystės ūkio įkūrėja galės parduoti klientams, bus žinoma rugpjūčio mėnesį. „Skambučių sulaukiu ir dabar. Dauguma žmonių daigus nori įsigyti liepos mėnesį. Tačiau aš jiems patariu neskubėti. Juk pats tinkamiausias braškių sodinimo metas – rugsėjo vidurys. Mes parduodame daigus iš žemės į žemę, ir toks auginimas duoda puikių rezultatų“, – sakė D.Lingienė, didžiausią kiekį daigų parduodanti tiesiai iš savo ūkio.