Spalio 13-ąją minima Pasaulinė trąšų diena. Nesidomintys žemės ūkiu jos nesureikšmina – esą derlių galima užauginti ir be papildomų medžiagų. Vienos didžiausių žemės ūkiui skirtos agrocheminės produkcijos pardavėjos bei eksportuotojos įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje be trąšų nepavyktų užauginti tiek derliaus, kiek šiuo metu jo reikia.

Be trąšų – mažesnis derlius

„Nors apie trąšas yra įvairių nuomonių, jos yra ne kas kita, kaip maisto medžiagos, kuriomis maitinasi augalai. Medžiagos, kurias įprastai vadiname trąšomis, tokios kaip azotas, fosforas, kalis, magnis, siera ir kitos, įeina į grūdų sudėtį. Maždaug kilograme grūdų jų rastume 40–46 gramus, o viename hektare augančiuose augaluose šios medžiagos sudarytų 700–800 kilogramų“, – pavyzdį pateikia E.Šakys.

Jeigu žemdirbys nori užauginti sveikus augalus ir gauti kokybišką derlių, jis turi žinoti, kiek įvairių medžiagų yra jo dirbamoje dirvoje. Jeigu jų trūksta – rekomenduojama žemę tręšti.

„Žinoma, tai yra kiekvieno ūkininko pasirinkimas, tačiau, jeigu paaiškinti paprastai – be trąšų derlius bus toks, kad ūkininkui neatsipirks jo darbas. Jeigu tręšiant yra laikomasi rekomendacijų, žaliojo kurso reikalavimų, užauga sveiki augalai, o iš jų gaminamas sveikas maistas žmonėms“, – paaiškina „Agrokoncerno“ vadovas.

Kainą lemia gamybos sąnaudos

E.Šakys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu apsirūpinti trąšomis nėra lengva. Po Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjusi energetikos krizė atsiliepė ir žemės ūkio sektoriui. Gaminant azotines trąšas naudojamos dujos, kurios yra ypač brangios. Šiuo metu daugelis Europos Sąjungos azotinių trąšų gamyklų yra sustabdžiusios darbą, o tai žemdirbiams kelia didelį nerimą.

„Dar vienas iššūkis – trąšos yra sunkios, todėl jų transportavimas irgi yra labai svarbi kainos dedamoji. Kalio, fosforo turinčios trąšos gaminamos nedaugelyje pasaulio vietų, todėl jas reikia parplukdyti į Lietuvą, iškrauti, supakuoti, pervežti į sandėlius. Prekyba trąšomis yra ilgas, daug darbo ir lėšų reikalaujantis darbas, todėl tai atsiliepia ir trąšų kainoms“, – sako E.Šakys.

Dėl šios priežasties įmonė aktyviai investuoja į mokslą. „Agrokoncerno“ moksliniame padalinyje „AgroITC“ yra atliekami įvairūs tyrimai, kurių pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip sumažinus trąšų kiekį galima gauti sveiką ir pilnavertį derlių. Sertifikuotoje laboratorijoje yra išbandomos įvairios auginimo strategijos. Šiemet tokie bandymai buvo atliekami virš dviejų tūkstančių laukelių.

„Patys esame žemdirbiai, todėl savo klientams teikiame tik patikrintus sprendimus. Pavyzdžiui, savo laboratorijoje vien šiemet jau esame atlikę keletą dešimčių tūkstančių skirtingų tyrimų, kurių rezultatais dalijamės ir su ūkininkais. Taip pat daug dėmesio skiriame technologijoms, kurios yra tiksliosios žemdirbystės ateitis“, – sako įmonės direktorius.

Atliekami bandymai

„Agrokoncerno“ įmonių grupė yra įkūrusi žemės ūkio bendrovę „Ateities ūkis“, kuriame yra išbandomos naujausios technologijos gamyboje, t.y. realaus ūkio sąlygomis. Šį pavasarį pirmą kartą buvo atliekami tikslieji purškimai, kai reikalingos medžiagos naudojamos tik ten, kur reikia. Šiam procesui buvo pasitelkta traktoriaus kompiuterinė sistema, agrodronai bei išmanieji purkštuvai. Toks racionalus purškimas padeda ženkliai sumažinti medžiagų poreikį ir užtikrinti kokybišką derlių.

„Vis daugiau žemdirbių supranta, kad pabrangus trąšoms privalu atsižvelgti į pateikiamas tręšimo rekomendacijas ir siūlomas naujas technologijas. Nors metas nėra lengvas, vis dėlto didžioji dalis ūkininkų įsigyja trąšas kitam derliui, nes supranta, kad jų tiekimas šiuo metu tebėra sudėtingas ir nežinia, kokia situacija bus ateityje“, – sako E.Šakys.

Jis prisimena pavasario suirutę, kai trąšų rinkoje nebuvo tiek, kiek jų reikėjo. „Agrokoncerno“ įmonių grupė buvo viena pirmųjų, visiškai nutraukusių verslo ryšius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Nors prireikė laiko ir pastangų, įmonė yra užmezgusi ryšius su trąšų tiekėjais iš Vakarų, taip pat daug dėmesio skiria technologiniams sprendimams, kurie padėtų spręsti kylančius žemės ūkio sektoriaus iššūkius ir, svarbiausia, pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti kokybišką derlių.